- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- eI3-1424-596/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04626-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurospektras“
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurospektras“ patikslintą skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurospektras“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir atsakovė arba VĮ „Registrų centras“) 2023 m. kovo 3 d. raštą Nr. S-8765 (1.4 E) „Dėl prašymo sudaryti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutartį“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 626,29 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad pareiškėja administruoja vietinių ir tarptautinių krovinių pervežimų informacinį ir administracinį portalą www.cargo.lt (toliau – ir Portalas). Bendrovė 2023 m. sausio 9 d. pateikė atsakovei prašymą sudaryti duomenų teikimo sutartį (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė jai teikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) duomenis, t. y. juridinių asmenų dalyvių išrašą su istorija „sistema–sistema“ būdu. Atsakovė 2023 m. sausio 26 d. pateikė atsakymą, nurodydama, jog pareiškėja galėtų gauti prašomus duomenis sutarties pagrindu, jeigu nurodytų konkretų teisinį reglamentavimą, suteikiantį teisę gauti tokius duomenis. Pareiškėja 2023 m. vasario 14 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydama konkrečias teisės aktų nuostatas, suteikiančias pareiškėjai teisę gauti Prašyme nurodytus duomenis, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 ir 5 dalis bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalies f punktą. Pareiškėjos teigimu, nepaisant to, kad ji nurodė aiškų teisinį reglamentavimą, suteikiantį teisę gauti Prašyme nurodytus duomenis, atsakovė 2023 m. kovo 3 d. pateikė deklaratyvaus pobūdžio atsakymą, kuriame nurodė, jog nurodytas teisinis pagrindas neva nėra pakankamas, siekiant gauti prašomus duomenis, todėl su pareiškėja sudaryti prašomą duomenų teikimo sutartį atsisakė.
Nurodo, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 (2021 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 1R-417 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 22.5 papunktyje įtvirtinta, jog JADIS duomenų gavėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau, nors 2023 m. vasario 14 d. pranešime pareiškėja nurodė įstatymų nuostatas, suteikiančias teisę gauti prašomus JADIS duomenis, atsakovė konstatavo, kad pareiškėja nepriskirtina prie minėtų duomenų gavėjų grupių.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Sprendime pateiktos išvados yra deklaratyvios ir nepagrįstos, kadangi, visų pirma, Bendrovės teisė gauti prašomus JADIS duomenis expressis verbis įtvirtinta Įstatymo 35 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad JADIS duomenys yra vieši ir negali būti teikiami tik Įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais. Taigi, JADIS duomenys yra vieši ir teikiami prašantiesiems subjektams, išskyrus teisės aktuose, t. y. Įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje, numatytus atvejus, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, jog JADIS duomenys teikiami visiškai priešingu principu, tik išskirtiniams subjektams. Kadangi JADIS duomenų teikimas draudžiamas tik tais atvejais, kai egzistuoja Įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos, pareiškėja akcentuoja, kad šiuo atveju neegzistuoja nė viena Įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta sąlyga. Minėtoje Įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad JADIS duomenų gavimas gali būti apribotas, jeigu tai kenkia ar gali pakenkti minėtoje normoje nurodytais aspektais. Šiuo atveju Bendrovės prašomų JADIS duomenų teikimas niekaip nepakenks ir negali pakenkti jokioms Įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatytoms aplinkybėms, to nenurodė ir atsakovė. Be to, pareiškėjos prašomų JADIS duomenų suteikimas užtikrintų teisėtų Bendrovės ir jos administruojamo Portalo naudotojų interesų apsaugą bei galimų nusikalstamų veiksmų prevenciją. Siekiant išvengti bet kokių galimų neteisėto veikimo atvejų krovinių vežėjų santykius administruojančiame Portale, gauti prašomus duomenis yra objektyviai būtina, kadangi Portalui disponuojant Prašyme nurodytos apimties duomenimis, suinteresuoti vežimų rinkos dalyviai turės galimybę šią informaciją rasti pačioje Portalo sistemoje, o tai padėtų Portalo sistemai užtikrinti neteisėtų veikų prevenciją – būtų apribota galimybė vykdyti neteisėtas schemas, kurių užkardymas be prašomų duomenų yra praktiškai neįmanomas. Be to, tiek pačių krovinių pervežimo, tiek su jais susijusių asmenų (pavyzdžiui, akcininkų) duomenų pateikimas leis efektyviai identifikuoti neteisėtai veikusius asmenis. Taip pat prašomos apimties informacijos suteikimas Portalui padės identifikuoti nesąžiningų rinkos dalyvių veiksmus, kuriais veikla yra perkeliama naujam juridiniam asmeniui, siekiant išvengti anksčiau veikusio juridinio asmens prievolių. Tokiu būdu Bendrovė bus pajėgi užtikrinti, kad tokie asmenys neturėtų galimybės vykdyti nesąžiningos ar neteisėtos komercinės veiklos kituose juridiniuose asmenyse, naudodamiesi Portalo sistema. Be to, tuo atveju, jei net ir užtikrinus būtinų duomenų Portalo klientams suteikimą įvyktų teisinis ginčas tarp vežėjo ir užsakovo, Portalui disponuojant Prašyme nurodytos apimties duomenimis būtų ženkliai palengvintas atsakingų už neteisėtą veikimą asmenų identifikavimas, t. y. Portalas turėtų realią galimybę pagelbėti nukentėjusiam subjektui suteikiant reikalingą ginčui informaciją.
Pažymi, kad dėl tokio prie Portalo prisijungusių asmenų tikrinimo viešuose registruose ir duomenų bazėse tikrinimo aiškiai ir nedviprasmiškai yra sutikę visi prie Portalo prisijungę ir Portalo paslaugomis besinaudojantys subjektai. Naudojimosi „Cargo“ sistema taisyklių 3.2 papunktyje įtvirtinta, kad administratorius pasilieka teisę stebėti vartotojo ar įmonės veiklą atvirų interneto duomenų, kontrahentų tikrinimo servisų duomenų, valstybinių registrų duomenų ir kitų duomenų pagrindu. Taigi, naudodamiesi Portalu visi subjektai yra sutikę, jog siekiant tinkamo Portalo funkcionavimo užtikrinimo, jie suteikia Portalo valdytojui teisę gauti visą viešai prieinamą ir registruose bei kitose duomenų bazėse kaupiamą informaciją. Kadangi Bendrovė yra tarpininkaujantis subjektas tarp Portalo paslaugomis besinaudojančių asmenų ir būtent jai kyla pareiga užtikrinti sąžiningą bei efektyvią Portalu besinaudojančių subjektų sąveiką rinkoje, Bendrovei kyla pareiga tikrinti Portalo naudotojų duomenis ir prieigą prie jų suteikti Portale registruotiems bei tokią prieigą siekiantiems gauti subjektams. Akcentuoja, kad šios pareigos vykdymas objektyviai neįmanomas be viešai skelbiamos ir valstybės registruose bei duomenų bazėse skelbiamos informacijos patikros. Be to, prašomų duomenų suteikimas suteiks Bendrovei galimybę užtikrinti ne tik savo, bet ir Portalo klientų teisėtus interesus. Tai atitinkamai užtikrins BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto įgyvendinimą, kuriame numatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu duomenys tvarkomi siekiant teisėtų duomenų valdytojo ar trečiosios šalies (šiuo atveju Portalo sistemos naudotojų) interesų.
Taip pat minėtoje BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte aiškiai numatyta, kad duomenų tvarkymas galimas, kai duomenys tvarkomi siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Kadangi prašomi JADIS duomenys yra objektyviai būtini siekiant užtikrinti tiek Bendrovės, tiek Portalo sistemos naudotojų teisėtus interesus, todėl prašomų JADIS duomenų gavimas ir tvarkymas, kurį atliktų Bendrovė, yra galimas ir aiškiai leistinas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu. Sprendime atsakovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių pareiškėjos prašomų JADIS duomenų gavimas neužtikrins minėtos BDAR nuostatos. Mano, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam išsamumo principui.
Tvirtina, kad pareiškėja turi teisę gauti Prašyme nurodytus duomenis, duomenys pareiškėjai teiktini būtent tokia apimtimi ir tokiu būdu, kokie nurodyti Prašyme, t. y. Nuostatų 30.2 papunktyje įtvirtinta, kad atsakovė teikia duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašus su istorija, taigi, pareiškėja prašo teikti duomenis, kurių teikimas įtvirtintas Nuostatuose. Be to, Nuostatų 28.2 papunktyje nustatyta, kad JADIS kaupiami duomenys gali būti teikiami automatiniu būdu. Aprašydama tokį duomenų teikimo būdą atsakovė išskyrė duomenų teikimo būdą „sistema–sistema“, o tai yra duomenų teikimo būdas, kai duomenys teikiami automatizuotam apdorojimui skirtais XML ir JSON formatais. Taigi, pareiškėja prašo teikti duomenis atsakovei priimtinu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Nurodo, kad VĮ „Registrų centre“ 2023 m. sausio 9 d. gautas pareiškėjos prašymas sudaryti duomenų teikimo sutartį, kuriuo pareiškėja kreipėsi dėl JADIS duomenų apie juridinių asmenų dalyvius išrašo su istorija gavimo „sistema–sistema“ būdu. Atsakovė 2023 m. sausio 26 d. kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą su istorija gali gauti tik duomenų gavėjų grupės, nurodytos Nuostatų 22.1–22.5 papunkčiuose. Taip pat nurodė pareiškėjai, kad ji galėtų gauti pageidaujamus duomenis iš JADIS tik tuo atveju, jei nurodytų konkrečius teisės aktus, suteikiančius teisę gauti duomenis įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėja buvo informuota, kad Prašyme nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės gauti JADIS nuostatų 30.2 papunktyje nurodytų duomenų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.72 straipsnio 3 dalis, Juridinių asmenų registro nuostatų 229 punktas yra susiję su duomenų gavimu iš Juridinių asmenų registro, o ne JADIS. Prašyme nurodytame Nuostatų 17.5 papunktyje aprašyti JADIS naudos gavėjų posistemyje kaupiami kolektyvinio investavimo subjektų duomenys, susiję su naudos gavėjo nuosavybės ir (ar) kontrolės teisėmis, 31 punkte aprašytos duomenų apie juridinio asmens ar kolektyvinio investavimo subjekto naudos gavėjus išrašų apimtys, tuo tarpu pareiškėjos nurodytas pagrindas, Įstatymo 27 straipsnio 1–3 dalys, yra bendrojo pobūdžio nuostatos, skirtos registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimui ir perdavimui (pažymi, kad JADIS yra ne registras, o valstybės informacinė sistema). Pareiškėja 2023 m. vasario 14 d. pakartotinai kreipėsi su prašymu sudaryti JADIS duomenų teikimo sutartį. Nors pareiškėja nurodė, kad pateikė konkrečias teisės aktų nuostatas, suteikiančias teisę gauti prašomus duomenis, tačiau atsakovė Sprendime nurodė, jog neturi teisinio pagrindo pareiškėjai teikti JADIS duomenų apie juridinių asmenų dalyvius išrašo su istorija.
Pažymi, kad po pirminio Prašymo gavimo atsakovė 2023 m. sausio 26 d. informavo pareiškėją, jog ji galėtų gauti pageidaujamus duomenis iš JADIS tik tuo atveju, jei nurodytų konkrečius teisės aktus, suteikiančius teisę gauti duomenis įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėja savo pakartotiniame prašyme pateikė patikslintą JADIS duomenų naudojimo teisinį pagrindą – Įstatymo 35 straipsnio 1 ir 5 dalis, tačiau pagal šį straipsnį valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Informacijos teikimas gali būti apribotas, jeigu yra bent vienas šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nurodytų pagrindų. Laikosi pozicijos, kad pareiškėja prašymą dėl JADIS duomenų gavimo grindė bendro pobūdžio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą ir naudojimą, tačiau tiek pirminiame, tiek patikslintame prašyme nenurodė konkretaus teisinio duomenų gavimo pagrindo. VĮ „Registrų centras“ Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog neturi teisinio pagrindo teikti JADIS duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą su istorija, nes minėtą išrašą turi teisę gauti tik duomenų gavėjų grupės, nurodytos JADIS nuostatų 22.1–22.5 papunkčiuose.
Pažymi, kad atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, vadovaujasi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų visuma, taip pat ir įstatymų viršenybės principu, reiškiančiu, jog šio subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą yra nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų. Akivaizdu, kad VĮ „Registrų centras“ duomenis gali teikti tik griežtai laikydamasis imperatyvių įstatymo nuostatų reikalavimų, o nagrinėjamu atveju atsakovė veikė išimtinai suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad jos prašomi JADIS duomenys yra objektyviai būtini siekiant užtikrinti tiek Bendrovės, tiek Portalo naudotojų teisėtus interesus, pažymi, jog BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, t. y. teisėtas duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesas, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni. Atsakovė pastebi, kad šiuo atveju tinkamas interesas turi būti, pirma, teisėtas, antra, pakankamai aiškiai išreikštas, o trečia - tikras ir aktualus. Šia teisėto tvarkymo sąlyga galima remtis tik tuomet, kai tokį teisėtą interesą turi duomenų valdytojas ar tretieji asmenys ir tokie duomenų valdytojo ar trečiojo asmens interesai yra svarbesni nei duomenų subjekto interesai. Šiuo atveju pareiškėja prašymą gauti JADIS duomenis grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, tačiau siekiant pagrįsti teisėtą asmens duomenų tvarkymą turi būti įrodyta aplinkybių visuma: būtinumas tvarkyti asmens duomenis, teisėti duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesai ir tai, kad jie yra viršesni nei duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės. Pareiškėja nepagrindė aptariamų asmens duomenų rinkimo būtinybės ir tikslo, taip pat ir teismui nepateikė įrodymų pagrįsti asmens duomenų rinkimą BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VĮ „Registrų centras“ 2023 m. kovo 3 d. rašto Nr. S-8765 (1.4 E) „Dėl prašymo sudaryti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutartį“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Bendrovės prašymą dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo.
Rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Bendrovė 2023 m. sausio 9 d. pateikė atsakovei prašymą sudaryti duomenų teikimo sutartį, kuriuo pareiškėja kreipėsi dėl JADIS duomenų apie juridinių asmenų dalyvius išrašo su istorija gavimo „sistema–sistema“ būdu. Nurodė, kad duomenys jai reikalingi siekiant sukurti vietinius ir tarptautinius krovinių pervežimus vykdančių juridinių asmenų katalogą, kuriame portalo www.cargo.lt naudotojai turėtų galimybę rasti ir patikrinti jų teisių bei teisėtų interesų apsaugai aktualią informaciją apie pervežimus vykdančius juridinius asmenis. Prašyme paaiškino, kad Bendrovė administruoja vietinių ir tarptautinių krovinių pervežimų informacinį ir administracinį portalą www.cargo.lt, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – krovinių vežimo rinkos subjektams suteikti informaciją apie kitus šioje rinkoje funkcionuojančius subjektus, taip pat administruoti tarpininkavimo procesus. Pažymėjo, kad tiek vietinių, tiek tarptautinių krovinių pervežimų rinkoje egzistuoja nesąžiningai veikiančių juridinių asmenų, o dažnai egzistuojantys sukčiavimo atvejai yra tokie, kai krovinių vežėjai negauna apmokėjimo už faktiškai atliktą krovinių pervežimą, arba atvejai, kai www.cargo.lt sistemoje užregistruojama ne registruojančiam asmeniui priklausanti krovinių pervežimus vykdanti bendrovė. Tokiu būdu, prisidengiant kitos kompanijos duomenimis, nesąžiningi subjektai apgaulės būdu gauna pervežtiną krovinį, kurį pasisavina. Tokiu atveju, nurodžius kitos bendrovės duomenis, nukentėjusiajam tampa sunkiau išsiaiškinti tikrųjų veikusių subjektų rekvizitus ir ginti savo pažeistas teises. Siekiant išvengti neteisėto veikimo atvejų krovinių vežėjų santykius bendradarbiavimo santykius administruojančiame portale www.cargo.lt nurodytos apimties duomenys yra objektyviai būtini.
VĮ „Registrų centras“ 2023 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą su istorija gali gauti tik duomenų gavėjų grupės, nurodytos Nuostatų 22.1–22.5 papunkčiuose. Taip pat nurodė pareiškėjai, kad ji galėtų gauti pageidaujamus duomenis iš JADIS tik tuo atveju, jei nurodytų konkrečius teisės aktus, suteikiančius teisę gauti duomenis įstatymų nustatytais atvejais. Bendrovė buvo informuota, kad Prašyme nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės gauti JADIS nuostatų 30.2 papunktyje nurodytų duomenų, nes CK 2.72 straipsnio 3 dalis, Nuostatų 229 punktas yra susiję su duomenų gavimu iš Juridinių asmenų registro, o ne JADIS. Prašyme nurodytame Nuostatų 17.5 papunktyje aprašyti JADIS naudos gavėjų posistemyje kaupiami kolektyvinio investavimo subjektų duomenys, susiję su naudos gavėjo nuosavybės ir (ar) kontrolės teisėmis, 31 punkte aprašytos duomenų apie juridinio asmens ar kolektyvinio investavimo subjekto naudos gavėjus išrašų apimtys, tuo tarpu pareiškėjos nurodytas pagrindas, Įstatymo 27 straipsnio 1–3 dalys, yra bendrojo pobūdžio nuostatos, skirtos registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimui ir perdavimui (pažymėjo, kad JADIS yra ne registras, o valstybės informacinė sistema).
Pareiškėja 2023 m. vasario 14 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti JADIS duomenų teikimo sutartį. Prašyme nurodė, kad ji turi teisę gauti duomenis, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu.
Atsakovė 2023 m. kovo 3 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad neturi teisinio pagrindo Bendrovei teikti JADIS duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo su istorija. Minėtą išrašą turi teisę gauti duomenų gavėjų grupės, nurodytos JADIS nuostatų 22.1–22.5 papunkčiuose: 1) valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus dalyvių ir naudos gavėjų duomenis ir jų sąrašus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti; 2) juridinių asmenų dalyviai – fiziniai ir juridiniai asmenys, jei jų duomenys įrašyti JADIS, – turi teisę gauti visus duomenis apie save ir juridinių asmenų, kurių dalyviai jie yra, dalyvių sąrašus; 3) juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjai – fiziniai asmenys, jei jų duomenys įrašyti Sistemoje, – turi teisę gauti visus duomenis apie save; 4) juridiniai asmenys ir kolektyvinio investavimo subjektai, pateikę savo dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, turi teisę gauti visus savo dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis ir jų sąrašus; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju Bendrovė nepriskirtina prie minėtų duomenų gavėjų grupių. Sprendime pažymėta, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 ir 5 dalys yra bendro pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą ir naudojimą. Asmenų teisė ir (ar) pareiga gauti duomenis turi būti aiškiai įtvirtinta įstatymuose. Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio 1 dalies f punktas yra pakankamas teisinis pagrindas gauti JADIS nuostatų 30.5 papunktyje nurodytus identifikacinių duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašus vadovaujantis JADIS nuostatų 22.6 papunkčiu, tačiau šiuos išrašus Bendrovė jau gauna pagal VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Eurospektras“ 2022 m. kovo 28 d. sudarytą duomenų teikimo sutartį Nr. PS-1190 (10.46 E).
Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.
Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d.) 1 straipsnyje įtvirtinta, kad Nuostatai reglamentuoja Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir Sistema) steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius ir funkcijas, organizacinę, informacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimą ir naudojimą, asmens duomenų tvarkymo tikslus, duomenų saugos reikalavimus, Sistemos finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Sistemos tikslas – informacinių technologijų priemonėmis kaupti ir teikti duomenis turintiems teisę juos gauti fiziniams ir juridiniams asmenims apie: 5.1. juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, viešųjų įstaigų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų, labdaros ir paramos fondų, kurie yra nevyriausybinės organizacijos (toliau – labdaros ir paramos fondai)) dalyvius; 5.2. visų teisinių formų juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelė dalyvė yra valstybė ar savivaldybė) naudos gavėjus.
Sistemos duomenys yra vieši ir teikiami duomenų gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Asmens duomenys teikiami Nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikantis Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų (Nuostatų 21 punktas). Sistemos duomenų gavėjai yra: 22.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus dalyvių ir naudos gavėjų duomenis ir jų sąrašus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti; 22.2. juridinių asmenų dalyviai – fiziniai ir juridiniai asmenys, jei jų duomenys įrašyti Sistemoje, – turi teisę gauti visus duomenis apie save ir juridinių asmenų, kurių dalyviai jie yra, dalyvių sąrašus; 22.3. juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjai – fiziniai asmenys, jei jų duomenys įrašyti Sistemoje, – turi teisę gauti visus duomenis apie save; 22.4. juridiniai asmenys ir kolektyvinio investavimo subjektai, pateikę savo dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, turi teisę gauti visus savo dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis ir jų sąrašus; 22.5. fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis įstatymų nustatytais atvejais; 22.6. kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi teisę gauti tik Nuostatų 30.5 papunktyje nurodytus juridinių asmenų dalyvių duomenis arba tik Nuostatų 31.5 papunktyje nurodytus juridinių asmenų ar kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjų duomenis, arba tik Nuostatų 31.6 papunktyje nurodytus duomenis apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų ir (ar) kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjas.
Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“, kuris Sistemos duomenis (įskaitant asmens duomenis) gavėjams teikia pagal duomenų (įskaitant asmens duomenis) teikimo sutartis (daugkartinio teikimo atveju), kuriose turi būti nurodytas Sistemos duomenų (įskaitant asmens duomenis) naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų Sistemos duomenų (įskaitant asmens duomenis) apimtis, arba pagal prašymus (vienkartinio teikimo atveju), kuriuose turi būti nurodytas Sistemos duomenų (įskaitant asmens duomenis) naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti Sistemos duomenų (įskaitant asmens duomenis) apimtis (Nuostatų 35 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 35 straipsnio 1 dalį valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą institucijoms ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims gali apriboti tik Lietuvos Respublikos įstatymai ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktai. Informacijos teikimas gali būti apribotas, jeigu yra bent vienas šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nurodytų pagrindų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė atsisakė sudaryti duomenų teikimo sutartį, motyvuodama tuo, jog pareiškėja neįrodė priklausanti Nuostatų 22.1–22.5 papunkčiuose įtvirtintoms duomenų gavėjų grupėms. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja grindė savo teisę gauti duomenis, remdamasi Įstatymo 35 straipsnio 1 ir 5 dalimis, tačiau Bendrovė klaidingai interpretuoja nurodytas Įstatymo nuostatas, kadangi, kaip pažymėjo ir atsakovė, pareiškėja savo teisę gauti duomenis grindžia tik bendro pobūdžio argumentais. Be to, kaip ir nurodyta Sprendime, pareiškėja galėtų gauti duomenis, jei įrodytų, jog teisės aktuose yra įtvirtinta jos teisė gauti duomenis iš Sistemos, tačiau tokių duomenų ji nepateikė, t. y. nenurodė konkrečios teisės normos, kuri jai suteiktų galimybę gauti duomenis iš Sistemos, o tokių duomenų atsakovė savarankiškai nenustatė. Kaip pažymėjo ir VĮ „Registrų centras“, asmenų teisė ir (ar) pareiga gauti duomenis turi būti aiškiai įtvirtinta įstatymuose, pavyzdžiui, finansų įstaigų pareiga naudotis JADIS nustatant naudos gavėjo tapatybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatyme, tačiau pareiškėja, kaip minėta, tokių aplinkybių (konkrečių teisės aktų) nenurodė.
BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais (a punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį (b punktas); tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus (d punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (f punktas).
Nagrinėjamoje byloje aktuali BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinta teisės norma. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, yra konstatavęs, kad šios normos taikymui yra numatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos: pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo; antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą; ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (2023 m. liepos 4 d. sprendimas Meta platforms ir kt. byloje C-252/21; 2021 m. birželio 17 d. sprendimas Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited prieš Telenet BVBA byloje C-597/19).
Reikalavimas dėl kumuliacinių sąlygų taikymo reiškia, kad nenustačius nors vienos iš kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas būtų neteisėtas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, kaip asmens duomenų tvarkytoja, turėjo pareigą įvertinti, ar pareiškėjos Prašymas bei jame pateikti duomenys atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įvirtintas kumuliacines sąlygas, kurios suponuotų teisę gauti prašomus duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Sprendimo turinys patvirtina, jog atsakovė savo pareigą įvertinti, ar pareiškėjo Prašymas bei jame pateikti duomenys atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įvirtintas kumuliacines sąlygas, įvykdė ir nustatė, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas yra pakankamas teisinis pagrindas gauti Nuostatų 30.5 papunktyje nurodytus identifikacinių duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašus vadovaujantis Nuostatų 22.6 papunkčiu. Tačiau atsakovė pažymėjo, kad šiuos išrašus Bendrovė jau gauna pagal VĮ „Registrų centras“ ir Bendrovės 2022 m. kovo 28 d. sudarytą duomenų teikimo sutartį Nr. PS-1190 (10.46 E).
Taigi, kaip minėta, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte yra įtvirtintos trys kumuliacinės sąlygos, todėl nustačius, jog pareiškėjo prašymas neatitinka vienos iš būtinų sąlygų, kitų dviejų sąlygų buvimas ar nebuvimas nėra aktualus, nes bet kokiu atveju asmens duomenų tvarkymas būtų neteisėtas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė savo Sprendime neturėjo pareigos pasisakyti dėl visų BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų.
Įvertinusi pareiškėjos Prašymo turinį, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog pareiškėjos Prašymas sudaryti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutartį, nepateikiant pagrįstų argumentų, kaip ši informacija, t. y. išrašai su istorija, gali būti susijusi su jos vykdoma paslauga ir viršesniu interesu tokius duomenis gauti, negali būti vertinamas proporcingu palyginti su žala, kuri dėl atskleistos informacijos būtų daroma atskleidus kitų asmenų duomenis, jų interesams, teisėms ir laisvėms.
Taigi, įvertinus ir tai, kad pareiškėjos reikalavimas apskritai nepatenka į Nuostatų 22.1–22.5 papunkčiuose įtvirtintus reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutartį.
Konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakovė, priimdama Sprendimą, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos bei laikėsi pagrindinių procedūrų.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šioje byloje ginčijamą VĮ „Registrų centras“ 2023 m. kovo 3 d. raštą Nr. S-8765 (1.4 E) „Dėl prašymo sudaryti juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų teikimo sutartį“, todėl šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurospektras“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.