Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Fininvestus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Dainius Šidlauskas 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtu patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. 0040/14/03381-SK1 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. palikėjo turto apyraše Nr. 0040/14/03381 B. S. skola kreditoriui UAB „Fininvestus“ yra įtraukta pagrįstai. Patvarkyme nurodoma, jog 2011 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp N. C., B. S. ir UAB „Fininvestus“, be to, šios sutarties sudarymo metu B. S. ir N. C. buvo įkaito davėjais. Antstolio teigimu, nagrinėjamu atveju palikėjas buvo davęs sutikimą prisiimti iš paskolos sutarties kylančią atsakomybę, todėl nėra pagrindo išbraukti šios B. S. skolos iš turto apyrašo (b.l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0040/14/03381 nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis pareiškėjo A. S. (įpėdinio) prašymu priėmė vykdyti 2016 m. lapkričio 21 d. notaro vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo po B. S. mirties (vykd.b.l. 2-3). Antstoliui taip pat buvo pateikti 2016 m. kovo 4 d. bei 2016 m. gegužės 10 d. notaro vykdomieji pavedimai, kuriais antstoliui pavesta papildyti turto, likusio po B. S. mirties, apyrašą (vykd. b.l. 57-58, 83-84). 2016 m. gegužės 12 d. antstolis priėmė palikėjo turto apyrašą (patikslinantį) Nr. 0040/14/0338, į kurį, be kita ko, įtraukė mirusiojo B. S. vardu įregistruotą į 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei piniginę prievolę pagal 2011 m. lapkričio 11 d. sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią paskolos gavėjas N. C., paskolos davėjas UAB „Fininvestus“ (vykd. b.l. 88-90). Vykdydamas vykdomąjį pavedimą, antstolis nustatė, kad N. C. yra mirusiojo B. S. našlė (vykd. b.l. 6). Remiantis 2011 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartimi (toliau – Paskolos sutartis), pasirašyta tarp N. C. (paskolos gavėja) ir UAB „Fininvestus“ (paskolos davėjas), paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjai 5792,40 Eur paskolą, kurią paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui iki 2012 m. gegužės 11 d. (vykd. b.l. 86). 2012 m. gegužės 11 d. šalių susitarimu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. lapkričio 11 d., o 2015 m. kovo 2 d. susitarimu terminas pratęstas iki 2015 m. gegužės 11 d. (vykd. b.l. 87). 2016 m. gegužės 13 d. raštu UAB „Fininvestus“ informavo antstolį, kad paskolos gavėjos N. C. įsiskolinimą sudaro 5762,40 Eur negrąžinta paskolos suma bei 10542,17 Eur delspinigių (vykd. b.l. 85). Iš Hipotekos registro išrašo matyti, jog Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui 2011 m. lapkričio 11 d. buvo sudarytas hipotekos sandoris (toliau – Hipotekos sandoris), sudarytas tarp UAB „Fininvestus“ (kreditorius), N. C. (skolininkė ir įkaito davėja) bei B. S. (įkaito davėjas) (vykd.b.l. 69). Hipotekos sandoriu N. C. ir B. S. įkeitė kreditoriui UAB „Fininvestus“ jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1/3 dalis nurodyto buto įregistruota B. S. vardu, o 2/3 dalys – N. C. vardu (vykd. b.l. 8-9).

Remiantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 str. 1 d., antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 5.53 str. reglamentuoja turto apyrašo pagal notaro išduotą vykdomąjį pavedimą sudarymo tvarką. Remiantis CPK 587 str. 8 p., notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo laikytini vykdomaisiais dokumentais. Pagal AĮ 3 str. 1 d., vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Remiantis CPK 594 str. 1 d., antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

CK 5.53 str. 4 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad turto apyraše turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Nustatyta, kad į 2016 m. gegužės 12 d. priimtą palikėjo turto apyrašą, antstolis įtraukė ir piniginę prievolę pagal Paskolos sutartį, pasirašytą tarp UAB „Fininvestus“ ir N. C.. Sprendimą piniginę prievolę pagal Paskolos sutartį įtraukti į turto apyrašą antstolis iš esmės grindžia aplinkybe, kad sudarydamas Hipotekos sandorį palikėjas buvo davęs sutikimą prisiimti iš Paskolos sutarties kylančią atsakomybę, be to, Paskolos sutarties sudarymo metu B. S. ir N. C. buvo įkaito davėjais. Antstolio teigimu, dėl šių aplinkybių prievolė pagal Paskolos sutartį yra bendra ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama teisė normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendras prievoles, pažymėjo, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 str. 2 d. įtvirtina kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją, kuri nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turėtų procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Minėta, jog antstolis nagrinėjamu atveju, remdamasis CK 3.109 str. 1 d. 5 p., prievolės pagal Paskolos sutartį bendrumą grindžia aplinkybe, jog sudarydamas Hipotekos sandorį palikėjas patvirtino, kad sutinka su Paskolos sutarties sudarymu ir tokiu būdu prisiėmė pareigas, kylančias iš jo sutuoktinės sudarytos Paskolos sutarties. Vadovaujantis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, pagal savo prigimtį paskolos sutartis priskiriama prie sandorių, kuriems įstatymas nenustato reikalavimo, kad kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą. Taigi nepriklausomai nuo to, ar kitas sutuoktinis duoda sutikimą sudaryti paskolos sutartį, ar ne, ši aplinkybė nelaikytina teisiškai reikšminga, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių prievolės bendrumo CK 3.109 str. 1 d. 5 p. prasme, išskyrus atvejus, kai paskolos sutartis sudaroma šeimos interesais. Taigi piniginė prievolė pagal paskolos sutartį galėtų būti pripažinta bendra tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nagrinėjamu atveju Paskolos sutartyje nėra nurodyto jos sudarymo tikslo, todėl nėra ir teisinio pagrindo pripažinti šią sutartį sudarytą šeimos interesais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas taip pat neįtvirtina sutarties sudarymo šeimos interesais prezumpcijos, asmuo, besiremiantis tokia aplinkybe, privalo ją įrodyti (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog Paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad mirusysis B. S. pasirašė Hipotekos sandorį, užtikrintį Paskolos sutarties įvykdymą, savaime nereiškia nei kad B. S. tampa bendraskoliu pagal Paskolos sutartį, nei, kad Paskolos sutartis sudaroma šeimos interesais. Pažymėtina, jog iš Hipotekos registro išrašo matyti, jog B. S. Hipotekos sandorį pasirašė tik kaip įkaito davėjas (įkeičiamo turto savininkas). Skolininke Hipotekos sandoryje įrašyta tik N. C.. Minėta, jog remiantis Nekilnojamojo turto išrašu, mirusiajam B. S. nuosavybė teise priklausė 1/3 dalis Hipotekos sandoriu įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, Hipotekos sandoris palikėjo atžvilgiu laikytinas svetimo turto daikto įkeitimu, todėl B. S. atsakomybė pagal Paskolos sutartį laikytina subsidiaria (CK 4.195 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto, o tuo atveju, jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdo skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str. 3-4 d.). Taigi B. S. pasirašęs Hipotekos sandorį kaip įkaito davėjas netapo skolininku pagal Paskolos sutartį, tačiau jo atsakomybė kreditoriui tapo subsidiari, t. y. papildoma su skolininke: palikėjas pagal Paskolos sutartį atsakytų tik tuo atveju, jei skolininkė šios sutarties tinkamai nevykdytų ir skolos nebūtų galima išieškoti iš skolininkės turto, be to, B. S. atsakytų kreditoriui už skolininkės įsipareigojimo įvykdymą tik Hipotekos sandoriu įkeistu savo turtu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nesant jokių objektyvių duomenų, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, antstolis nepagrįstai piniginę prievolę pagal palikėjo sutuoktinės pasirašytą Paskolos sutartį įtraukė į paveldimo turto apyrašą po B. S. mirties. Esant nurodytoms aplinkybės, pareiškėjos prašymas tenkintinas – antstolio 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymas atsisakyti tenkinti skundą Nr. 0040/14/03381-SK1 naikintinas, antstolis įpareigotinas patikslinti palikėjo turto apyrašą išbraukiant piniginę prievolę pagal 2011 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp N. C. ir UAB „Fininvestus“.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio Ginto Badikonio 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą Nr. 0040/14/03381-SK1. Įpareigoti antstolį Gintą Badikonį patikslinti palikėjo B. S. turto apyrašą išbraukiant piniginę prievolę pagal 2011 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp N. C. ir UAB „Fininvestus“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.