Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Laimos Garnelienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. V. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali ir 129 straipsnio 1 dali laisves atemimu šešeriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Tuo paciu nuosprendžiu A. V. pagal BK 21 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali, 25 straipsnio 3 dali ir 253 straipsnio 1 dali išteisintas, nenustacius dalyvavimo, padarant šia nusikalstama veika.

Iš nuteistojo A. V. priteista nukentejusiajam A. G. neturtines žalos 20000 Lt bei 6000 Lt teisines pagalbos išlaidu.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. V. Kauno apygardos teismo buvo nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. kovo 13 d. Marijampoles raj. Kalvarijos miestelyje susitare ir suorganizavo A. K., kuris nuo 2004 m. balandžio 15 d. atliko nusikalstama veika imituojancius veiksmus, daryti, testi ir užbaigti labai sunku nusikaltima, kad A. K. del jo – A. V., ir A. G. asmeninio pobudžio priežasciu, nužudytu A. G., sudare veikimo plana už A. G. nužudyma, pažadejo sumoketi 1000 JAV doleriu. Tesdamas savo veika nuo susitarimo, t.y. 2004 m. kovo 13 d. iki 2004 balandžio 10 d. aptardamas nusikaltimo darymo buda, laika, t.y. planuodamas veiksmus su B. K., 2004 m. gegužes 27 d. dave A. K. 600 litu, 2004 m. birželio 7 d. dave A. K. 200 JAV doleriu ir 280 litu avanso už ateityje ivyksianti A. G. nužudyma 2004 m. birželio 10 d. prie Jurgežerio ežero esancio Kalvarijos miestelio apylinkese, Marijampoles raj., toliau sutares su A. K., kuris nuo 2004 m. birželio 4 d. atliko nusikalstama veika imituojancius veiksmus, daryti testi ir užbaigti labai sunku nusikaltima, budamas isitikines, kad A. G. yra nužudytas, 2004 m. birželio 10 d., apie 17 val. 30 min., Marijampoleje, prie Suduvos stadiono už atlikta užsakyma – A. G. nužudyma, sumokejo likusia sutarto atlygio suma – 1400 Lt. Taip A. V. pasikesino suorganizuoti A. G. tycini nužudyma ir nusikaltimo nebaige del priežasciu nepriklausanciu nuo jo valios, nes nusikaltimo vykdytojas veike pagal nusikalstama veika imituojancius veiksmus.

Teismas nepagristai teigia, kad A. K. bijojo apelianto. Byloje nera jokiu šia aplinkybe patvirtinanciu duomenu. Apeliantas mano, kad jei A. K. jo bijotu, tai neieškotu kuo dažnesniu kontaktu su juo. Teigia, kad butent jis (nuteistasis) slapstesi nuo aktyviu A. K. kontaktu. Teismas nepagristai teigia, kad iš pradžiu A. G. negalvojo, kad A. V. gali ji nužudyti, taciau, iš pareigunu sužinojo, kad tai rimta. Po ko ji ir jo šeima tai sukrete, pablogejo sveikata žlugo verslas, tapo nepatikimas partneriams. Jis imones savininkas ir del to ivykio neteko apie 100000 litu.

Teismas nuosprendyje tik iš dalies pagristai konstatavo, kad ginkla isigyti aktyviai siule A. K., o apeliantas tam prieštaravo bei siule imituoti plešima prie Jurgežerio. Apeliantas teigia, kad jokio ginklo neužsakinejo ir visa laika A. K. sake, kad jokio šaudymo nereikia. Be to, apeliantas keleta kartu buvo pasiules A. K. baigti ši sumanyma, taciau jis nuo apelianto neatlyžo ir toliau ji provokavo. Teigia, kad jis siule A. G. tik pagasdinti, arba ji apiplešti ji sumušant, bet jokiu budu nenušauti. Jis A. K. sake, kad gerai butu A. G. paaukleti, t.y. sumušti, o ne nužudyti. Taciau, kad butu igyvendinti A. G. planai, kad apeliantas butu pasodintas i kalejima, to nepakako, todel A. K. provokavo ji pokalbiams apie nužudyma. Teismas nepagristai neivertino irašu suvestines, kurioje užfiksuotas A. G. ir A. K. pokalbis, bei kitu irodymu, patvirtinanciu apelianto parodymus, kad jis nesirenge daryti jokio nusikaltimo, o taip elgtis ji provokavo A. K. susitares su A. G.

Be to teismas nepagristai priteise A. G. 20000 Lt neturtines žalos. Apeliantas teigia, kad A. G. jokia moraline žala nebuvo padarytas, jis pasieke savo tiksla, kad apeliantas butu nuteistas už (tariama) sunku nusikaltima. Nuteistasis mano, kad teismas jam paskyre nepagristai griežta bausme. Nes šis nusikaltimas, nors ir yra sunkus, taciau nera baigtinis, o tik pasikesinimas ivykdyti nusikaltima, jokiu pasekmiu neatsirado, todel paskirta bausme prieštarauja bausmiu skyrimo pagrindams, teisingumo bei teisetumo principams. Nors teismas nurode, jog nera irodymu, kad nusikaltima dare organizuota grupe, jog apeliantas koordinavo jos veikla, taciau vis tiek ji nuteise ir pagal BK 24 straipsnio 4 dali.

Nukentejusiojo A. G. atstovas advokatas Visvaldas Rackauskas atsikirtime i nuteistojo A. V. apeliacini skunda prašo atmesti nuteistojo A. V. apeliacini skunda, nes apygardos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas. Apeliaciniame nuteistojo skunde išdestyti argumentai neatitinka faktiniu byloje surinktu irodymu ir prieštarauja galiojantiems istatymams.

Nusikalstama veika imituojantys veiksmai šioje byloje buvo atlikti vadovaujantis naujojo BPK 95, 96 bei 159 straipsniu, o ne Operatyvines veiklos istatymu, kaip nurodo apeliantas, todel šio veiksmo teisetumo kvestionavimas negali buti siejamas su nuteistojo minimu Konstitucinio teismo nutarimu, kuris buvo priimtas esant kitokiam nusikalstamu veiku imitavimo teisiniam reguliavimui negu tam, kuris yra šiuo metui, po naujojo BPK isigaliojimo. Minetame Konstitucinio teismo nutarime yra apžvelgiama Europos žmogaus teisiu teismo praktika, susijusi su slaptu tyreju veikla, kuri, Konstitucinio teismo nuomone, atitinka Lietuvoje atliekama nusikalstama veika imituojanti modeli, todel yra labai svarbi ir ja turi buti vadovaujamasi. Rengiant naujojo BPK straipsnius del nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo (kaip vienos iš procesiniu prievartos priemoniu) buvo atsižvelgiama i Europos žmogaus teisiu teismo bylos Texeira de Castro sprendime išdestytus argumentus. Todel procesiniame istatyme buvo taip sureguliuotas nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimas, kad butu užkirstas kelias Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos pažeidimu padarymui. Šiuo tikslu naujajame BPK itvirtintos aiškios taisykles, kaip naudoti aptariama procesine prievartos priemone (atvejai, salygos, reikalavimai, provokacijos draudimas ir kiti). Be to, nukentejusiojo gynejas atsikirtime nurodo, kad apeliaciniame A. V. skunde cituojant Konstitucinio teismo 2000 m. gegužes men. 8 d. nutarima, yra padaryta esminiu klaidu, del kuriu visiškai pakeiciama nutarime išdestyto išaiškinimo esme.

Atsikirtime nurodoma, kad apelianto teiginiai, jog A. G. norejo nuteistaji sukompromituoti ir sieke, kad jis butu nuteistas ir jam butu paskirta reali laisves atemimo bausme, pagristi emocijomis, o ne irodymais. Apeliantas skunde nenurode konkreciai kas, kokiais veiksmais ir ka padaryti ji provokavo. A. V. nei A. G., nei A. K., nei kas nors kitas jokiais žodžiais ar veiksmais neprovokavo daryti jokiu nusikalstamu veiku. Pati nusikaltimo provokacija savo esme yra panaši i kurstyma, taciau tai netapatus reiškinys. Nusikaltimo provokacija - tai kurstymo padaryti nusikaltima atmaina. Provokacija yra asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltima, turint tiksla veliau su juo susidoroti del kurstymo padarytos veikos, su teisesaugos instituciju pagalba patraukiant sukurstyta asmeni baudžiamojon atsakomyben už jo padaryta veika. Vienas iš kriteriju, atribojantis nusikalstama veika imituojancius veiksmus ir provokacija yra nustatymas iš kur kyla iniciatyva padaryti nusikaltima. Tokia pozicija palaike ir Europos žmogaus teisiu komisija bylose Radermacher ir Pferrer prieš Vokietija, Rene Muller prieš Austrija, K. L. prieš Didžiaja Britanija. Šiose bylose Europos žmogaus teisiu komisija buvo paneigusi Konvencijos pažeidimo fakta, nes šiose bylose nustatyta, kad iniciatyva padaryti nusikaltima priklause kaltinamiesiems. Todel gynejas teigia, kad, jei nusikaltimo iniciatyva kyla iš asmens, kurio atžvilgiu buvo imituojamas nusikaltimas, toks asmuo nelaikytinas provokuojamu. Taciau, jeigu teisesaugos institucija rodo iniciatyva, ieško asmens, kuris galimai nusikalstu, bando dirbtinai sukurti situacija, kad asmuo padarytu nusikaltima, galima kalbeti apie provokacija. Taip veikdami pareigunai negali skatinti, tiesiogiai arba netiesiogiai lenkti, itikineti ar siulyti itariamam asmeniui daryti nusikaltima. Šio asmens valia turi buti laisva nuo bet kokio išorinio poveikio, jo tycia turi formuotis savarankiškai, niekam nedarant itakos.

Gynejas atsikirtime nurodo, kad pagal Europos žmogaus teisiu teismo 1998 m. birželio 9 d. sprendima Francisco Texeira de Castro prieš Portugalija, galima praktiškai išnagrineti situacija, kur asmuo buvo išprovokuotas padaryti nusikaltima. Šioje byloje Europos žmogaus teisiu teismas stengesi išsiaiškinti, ar policijos pareigunai savo veiksmais neperženge slaptiems tyrejams apibrežtu veiklos ribu. Policijos pareigunai apie ši asmeni nieko nežinojo, ji surado per tarpininkus ir, nurodydami tam tikra pinigu suma, praše parduoti narkotiku. Texeira de Castro narkotiku su savimi neturejo ir ju nelaike, taciau gavo ju iš kitu asmenu ir butent tiek, kiek praše policijos pareigunai. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybemis bei tuo, kad asmuo nebuvo teistas, niekada nebuvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nebuvo jokios operatyvines informacijos, kad jis prekiauja narkotikais, padare išvada, kad abu policijos pareigunai neapsiribojo pasyviu tyrimu, noredami nustatyti, ar Teixeira de Castro elgsis nusikalstamai. Pareigunai dare Teixeirai de Castro itaka, kuri buvo tinkama, norint sukurstyti ji padaryti nusikaltima. Kadangi policijos pareigunai neapsiribojo slaptiems tyrejams leistinais veiksmais: butent jie sukurste padaryti nusikaltima (nera jokiu duomenu, kad be pareigunu isikišimo šis nusikaltimas butu buves padarytas), buvo priimtas sprendimas, jog pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Be minetu priežasciu šioje byloje Konvencijos pažeidimas dar buvo konstatuotas ir del to, kad agentu veikla nebuvo nei teismo sankcionuota, nei kontroliuojama, kad agentai veike nevykstant ikiteisminiam tyrimui - nebuvo pradetas joks baudžiamasis persekiojimas, nebuvo jokiu duomenu (itarimo) apie šio asmens nusikalstama veika bei kad asmuo atliko tik tai, ka siule policijos pareigunai. Gynejas atsikirtime teigia, kad situacija teismo išnagrinetoje byloje yra kitokia, A. V. nebuvo provokuojamas, kadangi iniciatyva padaryti nusikaltima kilo butent iš jo puses. Apeliantas visa laika buvo aktyvus dalyvis - viso nusikaltimo organizatorius, nes pasamde A. K. už užmokesti atlikti „darba“, t.y. nužudyti A. G., svarste ivairius nužudymo budus ir taresi del ju su A. K. bei del galutinio atsiskaitymo, keleta kartu apibudino A. G. išvaizda, nurode, kur jis gyvena, kokia mašina važineja ir t.t. Visa tai patvirtina pokalbiu suvestines tarp apelianto ir A. K. Pokalbiu metu užfiksuota, jog A. K. abejoja del viso plano, kadangi kils didelis triukšmas, taciau apeliantas, užuot atsisakes savo plano, gailisi, kad geresnio varianto sugalvoti neišeina. Taip pat užfiksuota, kad apeliantas aktyviai siulo kaip viska atlikus: prie Jurgežerio nušaunant, o jei nenušaunant, tai sudeginant vagone. Pats apeliantas buvo ir susitikimu su A. K. iniciatorius. Be to, liudytojas A. K. parode, kad A. V. ketino nužudyti A. G. net ir tuo atveju, jei A. K. nesutiks to padaryti, kad A. V. kalbejo su draugais ir draugai jam žadejo, kad vasaros pabaigoje atvažiuos žmones iš Smolensko, kurie vis tiek nužudys A.G.

Pagal BPK reikalavimus, nusikalstama veika imituojantys veiksmai atliekami tik pradejus ikiteismini tyrima. Šiuo atveju, A. K. pareiškimas, jog jam siuloma daryti nusikaltima, buvo paduotas 2004 m. balandžio men. 13 d., o ikiteisminis tyrimas pradetas 2004 m. balandžio men. 14 d. Vadovaujantis BPK, ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis, leidžianti atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, buvo priimta 2004 m. balandžio men. 15 d. Nusikalstama veika imituojancius veiksmus atliekantis A. K. apeliantui nesisiule nužudyti A. G. Tai patvirtina pokalbiu suvestiniu analize, kur planuojamas nužudymas minimas kaip „darbas“, už kurio atlikima pažadama tam tikra pinigu suma. Apie darbo atlikimo butinuma, užmokescio suma nuolat kalba apeliantas, tuo tarpu A. K. apsiriboja tik teiginiais „tu paprašei manes, aš padarau“. Gynejas atsikirtime nurodo, kad tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu nebuvo pažeistos Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies bei 31 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatos.

Kadangi apeliantas nebuvo išprovokuotas, todel jo argumentai del nusikalstamus veiksmus imituojanciu veiksmu atlikimo metu surinktu irodymu neteisetumo yra nepagristi. Apeliantui buvo paskirta bausme atsižvelgiant i byloje surinktus jo nusikalstamu ketinimu irodymus bei vadovaujantis istatymais.

Gynejas mano, kad šiuo atveju yra visiškai nepagristi apelianto argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK 1 ir 2 straipsniai, kuriuose itvirtinta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo istaigos pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, tai padaryti laiku bei tinkamomis priemonemis. Nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimas, gynejo nuomone, šiuo atveju buvo tinkamiausia taktine - procesine priemone kontroliuoti apelianto nusikalstamus veiksmus, užkirsti kelia nusikalstamos veikos - nužudymo, padarymui, tuo paciu metu buvo surinkti irodymai bei nusikalstama veika renges asmuo buvo pagristai nuteistas. Nors apelianto nuomone, nusikalstama veika imituojantys veiksmai atlikti neteisingai ir jie neturejo buti atlikti, kadangi yra ir kitokiu priemoniu nusikalstamoms veikoms sustabdyti, taciau gynejas nurodo, kad pagal mineta Konstitucinio Teismo nutarima, nusikalstama veika imituojantis modelis gali buti tik viena iš priemoniu, kai reikia išaiškinti asmens rengiama ar jau pradeta daryti nusikaltima. Šiuo atveju leidimas atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus buvo sankcionuotas „siekiant išaiškinti ši sunku nusikaltima (-mus) darancius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomyben“. 2004 m. birželio 4 d. Vilniaus m. pirmojo apylinkes teismo nutartyje nurodyta, jog siekiant patikrinti iš A. K. gauta informacija, 2004 m. balandžio 15 d. nutartimi teiseja leido su A. V. atlikti nusikalstama veika (rengimasis nužudyti) imituojancius veiksmus, kuriu metu A. K. pateikta informacija pasitvirtino. Todel gynejas teigia, kad tyrejai pasirinko pacia patikimiausia taktika, atsižvelgdami i ikiteisminio tyrimo stadija, jo eiga ir visas tuo metu nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareigunu elgesio adekvatuma situacijai atspindi ir ju veiksmu pasekmes: nepriklausomai nuo apelianto valios, jam nebuvo leista iki galo igyvendinti jo organizuotos nusikalstamos veikos - žmogaus nužudymo, t.y. buvo atlikta labai sunkaus nusikaltimo prevencija.

Gynejas mano, kad šioje situacijoje nera aišku kokia kita prevencinio poveikio priemone buvo galima taikyti - oficialu perspejima ar teismo ipareigojima. Minetos priemones yra taikomos asmenims, jei iš istatymu nustatyta tvarka gautu duomenu apie tokiu asmenu ryšius su organizuotomis grupemis, nusikalstamais susivienijimais ar ju nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, t.y. kai asmenys susivienija tam, kad bendrai butu organizuojamos ir daromos nusikalstamos veikos apskritai neapibrežiant nei konkreciu nusikalstamu veiku, nei ju padarymo laiko. Kadangi A. V. organizavo, ruošesi ivykdyti konkretu labai sunku nusikaltima apribodamas jo ivykdyma laike, todel Organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymo taikymas jam buvo negalimas.

Gynejas atsikirtime nurodo, kad nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo galimumas turi atitikti BPK nustatytus reikalavimus, kada ikiteisminio tyrimo teisejas gali sankcionuoti tokios procesines prievartos priemones taikyma. Šiuo atveju, tarp keliamu salygu nera nurodyta, kokia turi buti nusikalstamos veikos stadija. Todel nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad šiuo atveju nusikalstama veika imituojantys veiksmai buvo atlikti ne rengimosi padaryti nusikaltima stadijoje, o provokatoriui susitarus su tariamu nukentejusiuoju išprovokuoti nusikaltima. Nepagristi ir neargumentuoti apelianto teiginiai, jog iš A. G. ir A. K. pokalbiu irašu matyti, kad jie tariasi provokuoti A. V. padaryti nusikaltima. Pokalbiu metu yra aptariama, kaip geriau pasielgti, kad butu užfiksuoti visi apelianto nusikalstami ketinimai, kad tuos duomenis butu galima panaudoti kaip irodymus baudžiamojoje byloje ir svarbiausia neleisti A. V. igyvendinti suplanuoto tikslo - nužudyti A. G. Pokalbiuose nera jokiu užuominu apie tai, kad apeliantas bus provokuojamas ir nenurodoma jokia priežastis, del kurios reiketu apelianta provokuoti, nes jis jau turejo tiksla nužudyti žmogu. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pokalbius del keršto A. G. inicijuodavo A. K., kuris neva pats susirado apelianta ir išprovokavo pokalbi del keršto, neatitinka byloje surinktu duomenu - pokalbiu suvestinese užfiksuotos informacijos. Visu pokalbiu metu apeliantas žada užmokesti už „darba“, svarsto, koks nužudymo variantas butu pats saugiausias, kad „abu liktu cieli“ (t.y. nepatraukti baudžiamojon atsakomyben), kartu su A. K. nerimauja del kilsiancio triukšmo, taciau neatsisako savo nusikalstamo plano. Taip pat apeliantas melagingai teigia, jog paskolino A. K. pinigu, kadangi pokalbiu suvestinese tarp apelianto ir A. K. minima pinigu suma niekada nevadinama kaip skola, o ivardijama kaip dalis pinigu už „darba“ ar „uždarbio“ dalis. Nors A. V. iš tikruju neparupino ginklo, kuriuo A. K. turejo ivykdyti užsakyma, taciau to nepadare tik del to, kad nesukeltu itarimo, bijojo buti iduotas asmenu, kurie padetu gauti ginkla. Tokia apelianto baime ir abejones del nužudymo varianto užfiksuota pokalbiu suvestinese. Teismo nuosprendyje buvo pripažinta, jog A.K. perženge 2004 m. balandžio 15 d. teismo nutartyje (šioje nutartyje jam buvo leista gauti iš A. V. irankius ir priemones veiksmu atlikimui, o ne nupirkti paciam) jam leistu imituoti veiksmu riba, ir tuo pagrindu apeliantas A. V. buvo išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali, 25 straipsnio 3 dali ir 253 straipsnio 1 dali. Gynejo nuomone, nors šiomis išvadomis remdamasis apeliantas siekia pagristi neva buvusi provokavima iš A. K. puses del pasikesinimo nužudyti bei ikalbinejama del ginklo isigijimo, taciau iš pokalbiu suvestiniu galima daryti išvada, jog jis nesutinka pirkti ginklo tik del to, kad tai bus papildomos finansines išlaidos, o ne del to, kad apskritai nenori jo isigyti.

Gynejas atsikirtime nurodo, kad nukentejusysis A. G., sužinojes apie A. V. ketinimus ji nužudyti, patyre begale sunkiu ir neatitaisomu išgyvenimu bei nuolatine baime del savo gyvybes ir sveikatos. Nors apeliantas teigia, kad jokiu pasekmiu neatsirado, taciau teismas teisingai ir pagristai ivertino, jog neatsirado tik tu pasekmiu, kuriu sieke apeliantas, t.y. atimti kito žmogaus gyvybe. Del nusikalstamu A. V. veiksmu pasikesinant nužudyti A. G. atsirade sveikatos sutrikimai, sumažejes darbingumas, nuolat persekiojantys košmarai, atsiradusios problemos versle yra tos pasekmes, kurias jis jaucia dabar ir tai atsilieps visai jo tolimesnio gyvenimo kokybei. Todel A. G. ir pareiške civilini ieškini del jam padarytos dideles neturtines žalos atlyginimo. Nepriklausomai nuo to, ar bus palikta paskirta laisves atemimo bausme ar ne, nukentejusiajam padaryta didele neturtine žala turi buti atlyginta, kuri realiai yra žymiai didesne negu buvo priteista apygardos teismo nuosprendžiu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo nuteistojo apeliacini skunda patenkinti, o nukentejusysis, jo atstovas ir prokuroras prašo skunda atmesti.

Nuteistojo skundas patenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis, nes kolegija, patikrinusi ir ivertinusi byloje esancius ir apeliaciniame skunde kritikuojamus bylos duomenis, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje esancius duomenis ivertino išsamiai neišnagrinejes visu bylos aplinkybiu ir už nuteistojo A. V. veika, kuri buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu panaudotomis priemonemis, negali buti taikoma baudžiamoji atsakomybe.

Kolegijos nuomone, siekiant išaiškinti A. V. rengiama nusikaltima ( kito žmogaus nužudyma) ir tuo pagrindu atliekant nusikalstama veika imituojancius veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu buvo nesilaikyta duotu ikiteisminio tyrimo teiseju leidimu atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus ribu, o ir atlikdamas nusikalstama veika imituojancius veiksmus, liudytojas A. K. provokavo A. V. daryti, testi ir užbaigti nusikaltima. Todel pagrindinis nuteistojo skundo argumentas, kad imituojant nusikalstama veika jis buvo neleistinai provokuojamas, yra teisingas ir pagristas bylos duomenimis.

Šioje byloje panaudota procesine prievartos priemone - leidimas atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus yra numatytas BPK 159 straipsnyje. Iš šio straipsnio 1 dalies turinio galima suprasti, kad tai nusikalstami veiksmai, ku­rie yra imituojami siekiant išaiškinti asmenis, darancius nusikaltimus. Prokuroras, iš asmens gaves informacija, kad asmeniui buvo siuloma padaryti nusikaltima ar dalyvauti ji darant kreipiasi i ikiteisminio tyrimo teiseja su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, kad butu imanoma išaiškinti nusikaltimus darancius asmenis. Leisdamas atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, ikiteisminio tyrimo teisejas turi priimti nutarti. Šioje nutartyje turi buti nurodyta: 1) asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus; 2) asmuo, prieš kuri veiksmai turi buti atlikti; 3) duomenys apie asmens, prieš kuri veiksmai turi buti atlikti, nusikalstama veika; 4) konkretus veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; 5) siekiamas rezultatas; 6) veiksmu atlikimo trukme.

Taikant aukšciau minima priemone ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys gali buti pripažistami irodymais baudžiamajame procese. Tam butinos salygos yra :

1) tikslus istatyme nustatyto leidimo atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus pagrindu ir teisejo nutartyje nurodyto leidimo atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus ribu ir tvarkos laikymasis;

2) atliekant ši veiksma negali buti provokuojama daryti nusikaltima.

Kolegija ištyrusi bylos medžiaga konstatuoja, kad šioje byloje šiu salygu nebuvo laikomasi.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 159 straipsnio nuostatomis iš viso ikiteisminio tyrimo teisejai yra prieme keturias nutartis, kuriomis duoti leidimai atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus. 2004 m. balandžio 15 d. ir 2004 m. birželio 4 d. nutartimis buvo leista atlikti tokius veiksmus liudytojui A. K. (2 t. b. l. 61-62; 114), o 2004 m. birželio 4 d. dviem nutartimis buvo leista atlikti tokius veiksmus nukentejusiajam A. G. ir liudytojai V. G. ( 2 t. b. l. 20; 28).

Kaip matyti iš pirmosios 2004 m. balandžio 15 d. nutarties leisti atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, joje buvo apibrežtos gana griežtos nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo ribos ir salygos, nurodyti konkretus leistini atlikti veiksmai ( BPK 159 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ikiteisminio tyrimo teiseja ( 2 t. b. l. 62) nutare, kad tam, jog nustatyti asmenis, susijusius su nusikalstama veika, numatyta BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje ir tam, kad išaiškinti kitas tos pacios grupuotes ivykdytas nusikalstamas veikas, leisti A. K. atlikti konkrecius veiksmus: 1) susitikti pokalbiams su A. V., siekiant savo sutikimu imituoti pasirengima nužudyti A. G.; 2) gauti iš A. V.: pinigini atlygi už jam siulomu veiksmu atlikima bei irankius ir priemones ju atlikimui.

Kaip matyti iš byloje esanciu nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo protokolu, ju metu darytu pokalbiu irašu turinio, liudytojas A. K. nuo 2004-04-22 iki 2004-06-07 buvo 6 kartus susitikes ir kalbejosi su A. V., 3 kartus skambino jam telefonu ir viena karta buvo užejes i nuteistojo namus, bet A. V. nerado.

Apygardos teismo atlikto irodymu tyrimo metu šie duomenys buvo ištirti labai paviršutiniškai, pokalbiai teisme buvo net neperklausyti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik lakoniškai nurodyta, kad pokalbiu, ivykusiu 2004-04-22, 2004-05-11, 2004-05-27, 2004-05-28, 2004-06-03, 2004-06-07 suvestines patvirtina, jog tarp A. K. ir A. V. vyko tarimasis del A. G. nužudymo, jo išvaizdos A. V. namuose nuosavame name Dariaus ir Gireno 55, Kalvarijoje (2 t., b.l. 64-65), del nužudymo budo ir atlyginimo už tai (2 t., b.l. 67-68, 70-72), prie karinio miestelio tvenkinio vyko pokalbiai del nusikaltimo budo ir vietos, prie Jurgežerio ežero (2 t. b.l. 88-92), del galutinio atsiskaitymo (2 t. b.l. 94-96), del pinigu iteikimo A. K. ir galutinio atsiskaitymo fakto (2 t., b.l. 98-102, 116). Teismas nepasisake, kas buvo šiu pokalbiu iniciatorius, kaip buvo planuojamas ir kaip vyko rengimasis nužudyti nukentejusiji A. G., ar nebuvo šio nusikaltimo provokavimo. Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija irodymu tyrimo metu ištyre, kaip A. K. atliko konkrecius veiksmus, kuriuos jam buvo leista atlikti ir kokiu budu jis sieke ikiteisminio teisejo nutartyse apibrežto rezultato.

Iš apeliacines instancijos teismo irodymu tyrimo metu ištirtos bylos medžiagos seka, kad jau pirmojo 2004-04-22 ivykusio pokalbio metu (2 t. b. l. 64-65) A. K. ne vien išreiškia savo sutikima, kad jis pasirenges imtis jam kažkada anksciau išsakyto nuteistojo pasiulymo, bet ragina A. V. gauti šaunamaji ginkla „triuba“, parodyti objekta ( „... tu geležiuku A. G. daug yra, kuris te iš ju yra, kaip ji, kaip ji, nors nuotrauka tu arba parodytai kada?...“). Tuo tarpu A. V., išgirdes A. K. sutikima, kad pastarasis priima ankstesni pasiulyma ir nori aptarti detales, taciau neturi šaunamojo ginklo „triubos“, neturi nukentejusiojo nuotraukos, didelio suinteresuotumo neparodo, nieko A. K. nepasiulo, pokalbi nutraukia, apie joki konkretu kita susitikima nesusitaria.

Kaip matyti iš garso irašo, esancio kaseteje Nr. 2 , pradžios, 2005-05-10 A. K. tris kartus skambina A. V. telefonu, ieško A. V., taciau neranda, paskutinio pokalbio telefonu metu prašo A. V. jam paskambinti. Viena karta užeina ir i nuteistojo namus, bet jam moteriškas balsas pasako, kad A. V. užimtas, pas ji žmones. Duomenu, kad pats A. V. iki sekancio susitikimo ieškotu A. K., byloje nera.

Antrojo, jau tik po triju savaiciu, t. y. 2004-05-11, A. K. iniciatyva ivykusio pokalbio metu (t. 2, b. l. 67-68) šis jau isakmiai ragina A. V. apsispresti („...šita, Algi, kaip darom? Darom ka ar ne?“), o suprates, kad A. V. jokio ginklo neturi ir jokio ginklo A. K. nesiulo, pats liudytojas prašo ir ragina A. V. duoti pinigu ginklui isigyti („Aš surandu triuba, supranti, duodi pinigus. <...> jei rasiu duosi ant vamzdžio? <...> tau reikia šito, o ne man, supranti <...> Algi darom taip, aš dabar ieškau triuba, jeigu tu negali rasti ir man pinigus duodi ant jos“). Iš A. V. atsakymu negalima vienareikšmiškai suprasti, ar jis tokius pasiulymus prieme. Iš pokalbio tik aišku, kad ieškoti ginklo kartu su A. K. jis atsisako („Ne, aš rodytis niekur nenoriu“), jog papildomas mokejimas už ginkla jam nepriimtinas ir kad jis paskyres konkrecia suma pinigu ir daugiau jokiu išlaidu tureti nenori („...kuo nori daryk, koks skirtumas, aš kiek paskyres pinigu tam darbui, bus padaryta, užmoku“). Šio ir ankstesnio pokalbio turinys tikrai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog butent A. V. iki 2004-04-10 tese nusikalstama veika, planavo nusikaltimo padaryma, aptare nusikaltimo darymo buda laika. Šias aplinkybes akivaizdžiai inicijuoja A. K.

Treciojo, dar po dvieju savaiciu, 2004-05-27 ivykusio susitikimo metu (2 t. b. l. 70-72), A. K. praneša, kad jis rado ginkla ir suderejo kaina – šešis šimtus ir tuojau pat jau ne ragina, bet akivaizdžiai kaulija iš A. V. išmoketi jam tuos pinigus („Duosi ant triubos ar neduosi ? < > Tempk šešis šimtus“). A. V. nepasiduoda tokiam kaulijimui, atsisako moketi papildomus pinigus už siuloma igyti ginkla ir pasiulo A. K., kad jei jis dabar šešis šimtus išmokes, tai galutine suma, kuri jo skirta A. K. vis tiek neviršys 1000 JAV doleriu ( „ ...aš tau dabar galiu šešis atnešt, šešis dabar atnešu, o paskui aštuonis žaliu duodu“). Tada A. K. pradeda prašyti 500 JAV doleriu avanso, taciau A. V. nesutinka šiu pinigu moketi ir perduoda A. K. pirmuosius 600 Lt ( 2 t. b. l. 72; 73).

Ketvirtasis 2004-05-28, jau kita diena po ankstesnio susitikimo, prie tvenkinio ivykes ilgiausias ir trukes 24 minutes pokalbis (2 t. b. l. 88-92) rodo, kad jis vyko po jau po A. V. skambucio A. K. A. V. pokalbio metu yra neramus, norejo susitikti, nes reikia („...pamastyt, dar biški pašneket...“). Nuteistasis išsako A. K., kad ji kamuoja („durna nuojauta“), pasitikslina, ar A. K. igijo ginkla ir išsako abejones, kad bijo, jog bus itariamas, kad šaudymas mieste yra blogai, taciau pats jokio kito galimo nužudymo varianto nepasiulo ir negali sugalvoti ( „...žinai, kaip dabar cia ta geresni varianta sugalvot“). Tuojau pat pokalbio metu jam i pagalba ateina A. K. ir siulo apsvarstyti galima nukentejusiojo tylaus dingimo varianta („...o patichariak, žinai, kaip buna, kaip prapuola“), nužudyma ir lavono paslepima prie Jurgežerio ežero, tuo metu, kai nukentejusysis ten poilsiaus bei nužudymo varianta imituojant apiplešima, tuo atveju, jei A. G. apsiimtu pavežti A. K. savo automobiliu. Iš pokalbio eigos negalima daryti vienareikšmes išvados, kokia padare apygardos teismas, jog butent A. V. siulo imituoti nukentejusiojo plešima prie Jurgežerio. Visi variantai pokalbyje akivaizdžiai daugiausiai svarstomi A. K. iniciatyva, jis aktyviai uždavineja A. V. klausimus, svarsto variantu privalumus ir trukumus. Galiausiai A. K. pats sutinka, kad nukentejusiojo šaudymas prie namu negerai („...nenoriu to šaudymo prie namu“) ir siulo A. V. galvoti apie kitus variantus („jeigu kitaip, tai galvok variantus, o jei ne, tai kas man“). Taciau pokalbio turinys rodo, kad A. V. nieko nesugalvoja ir nepasiulo, o pokalbio pabaigoje tik kategoriškai atsisako varianto, kad i A. G. butu šaunama prie namu ( „ bet ta gal, prie namu, kad ten tarkštelet, ...atmetam varianta sumastyk ka nors“). Ir nustato A. K. salyga ( „Jei gero varianto nera, tai geriau iš viso nieko tada...< >man reikia gerai apsidrausti.“).

Penktojo, 2004-06-03 (2 t. b. l. 94-96) ivykusio pokalbio metu, A. K. jau praneša, kad jis stebejo A. G. ir pastarasis ruošiasi poilsiauti prie Jurgežerio ežero, pasiulo nukentejusiji girta paskandint, aiškina, kad tokiu atveju, jei nukentejusysis „prapuls“ kils mažiau triukšmo, negu kitais variantais: (“... žinai karas prie namu negerai, supranti. O cia tykiai, mirnai, supranti...“), toliau prašo A. V. sumoketi i prieki nors puse pinigu. A. V. pinigu nemoka, taciau pažada tai padaryti, kai parduos mašina, abu aktyviai tariasi del galimos pinigu iteikimo vietos Lenkijoje, Suvalkuose, Šipliškese.

I šeštaji, 2004-06-07 ( 2 t. b. l.98-102) ivykusi pokalbi prie tvenkinio A. K. pakviecia A. V. telefonu. Šio pokalbio metu praneša, kad dvi paras prie Jurgežerio ežero stebejo, kaip A. G. su broliu ir kitais asmenimis ruošia poilsiaviete, klausia A. V. patarimo ar nukentejusiji geriau nuskandint ar užkast, taciau atsakymo negauna, patikina A. V., kad viska padarys, jog niekas neišlystu ir vel viso pokalbio metu labai aktyviai pradeda prašyti iš A. V. pinigu (viso pokalbio metu yra net keturi A. K. paraginimai (“ ...Nors puse, Algi, galetai... nes tikrai gyvent reikes...< >važiuok, Algi< vežk 400 žalio...o likusius paskui, skambtelesiu, atveši ar kaip.< > Varyk, atveši 400 žalio, likusius paskui. Ar cia ar kur kitur...ir aš paskui nersiu < >Varyk, skolink, jeigu...Man keturis ratus duodi ir aš varau i Jurgežerius“). Po tokiu raginimu A. V. sutinka sumoketi 300 JAV doleriu ir perduoda A. K. antraja pinigu dali 200 JAV doleriu ir 280 Lt.( 2 t. b. l. 103; 104).

Septintasis 2004-06-10 ivykes pokalbis (2 t. b. l. 116) vyko imitavus jau neva padaryta A. G. nužudyma ir yra mažai informatyvus. A. K. A. V. praneša, kad darbas padarytas, gauna iš V. 1400 Lt ir paklausia („ ar didelis triukšmas“). A. V. patvirtina, kad triukšmas yra („juodas. Duodasi visi narai“).

Apygardos teismas nuosprendyje pastebejo pernelyg iniciatyvius ir ikiteisminio tyrimo teisejo neleistus atlikti A. K. nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, taciau analizavo visus pokalbius nenuosekliai ir padare netinkama išvada, kad tik aktyviai ikalbinedamas isigyti ginkla A. K. perženge 2004-04-15 teismo nutartyje jam leistu imituoti veiksmu riba.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, vertindama A. K. kaip asmens, kuriam buvo leista atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus elgesi šiu veiksmu atlikimo metu, daro išvada, kad liudytojas A. K. atliko ir tokius veiksmus, kurie nebuvo ikiteisminio tyrimo teisejo nutartyje leisti. 2004-04-15 teisejo nutartyje nebuvo leista A. K. ne tik paciam gauti ginkla, prašyti ir net raginti duoti pinigu ginklui, bet ir paciam aktyviai siulytis daryti nusikaltima, paciam planuoti nužudyma, siulyti nusikaltimo padarymo vietas, galimus nužudymo variantus (o tik buvo leista savo sutikimu imituoti pasirengima nužudyti), intensyviai prašyti duoti avanso už nužudyma (buvo tik leista gauti pinigini atlygi už jam siulomu veiksmu atlikima).

Kartu kolegija konstatuoja, kad pagristai nuteistojo skunde ižvelgiama, jog nuteistasis buvo provokuojamas. Nuteistojo A. V. baudžiamuju istatymu draudžiamas elgesys buvo ne savaiminis ir nulemtas jo valios, o didesne dalimi salygotas butent aktyviu A. K. ikalbinejimu ir veiksmu, kuriais buvo pasiulyta gauti nužudymui reikalinga ginkla, sudarytas ivaizdis, kad ginklas jau yra gautas, aktyviai raginta avansu duoti pinigus už busima nužudyma, atmetinejami ir nustatinejami galimi nužudymo variantai, kol galiausiai buvo išrinktas tinkamiausias. Faktiškai, realizuodamas nusikalstama veika imituojancius veiksmus, A. K., parodes, kad jis sutinka padaryti nužudyma, nelauke jokios iniciatyvos iš A. V. puses, o aktyviai skatino atlikti nužudymo padarymui reikalingus atlikti veiksmus. Pokalbiu metu A. K. nuolat ragino iniciatyvos nerodanti A. V., netgi kartais nepalikdavo galimybes A. V. paciam apsispresti. Charakteringi tokiu išvadu pagrindimo pavyzdžiai yra išdestyti nutartyje analizuojant aukšciau išdestytus pokalbius ir nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo eiga. Paminetinas pirmasis A. K. veikimo pagal leidima imituoti veika veiksmas, kurio metu A. V. nieko iš A. K. neužsako, pokalbi nutraukia, taciau po 3 savaiciu A. K. jo inicijuotame susitikime jau isakmiai ragina A. V. apsispresti. Arba pavyzdžiui 2004-05-28 A. V. atsisakius varianto A. G. nušauti prie namu, po 5 dienu jau siuloma apsvarstyti kita – nukentejusiojo dingima prie Jurgežerio ežero. Ir pokalbi del to inicijuoja butent A. K., kuris praneša, kad atsirado geros salygos, nes A. G. ruošiasi poilsiauti prie ežero. Imtina domen ir tai, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai buvo atliekami ilga laika, buvo paliekamas laikas A. V. paciam apsispresti, rodyti iniciatyva, taciau pastarajam po ivykusiu susitikimu tylint, tolesni susitikimai (išskyrus susitikima, ivykusi 2004-05-28, kurio metu A. V. atsisake nužudymo nušaunant prie namu) vykdavo A. K. iniciatyva. Kolegijos manymu, nuteistasis butent aktyviu A. K. veiksmu pasekoje teike intelektine pagalba nužudymui (informacija apie A. G. poilsiavimo prie ežero aplinkybes, svarstymai apie galimus kitus nužudymo budus) ir mokejo pinigus už imituotus ir busimus liudytojo A. K. veiksmus, rodancius i nužudymo organizavima.

BPK 159 straipsnyje esanti norma nereglamentuoja ir atliekamu imitavimo veiksmu intensyvumo, konkretaus ju atlikimo mechanizmo, istatymas nenurodo, kaip gi turi buti išreiškiamas asmens atliekancio imitavimo veiksmus sutikimas daryti siuloma nusikaltima, kaip turi buti išreiškiama, kad toks asmuo yra pasirenges atlikti nužudyma. Tai paliekama imitavimo veiksmus realizuojanciu asmenu nuožiurai. Taciau BPK 159 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo ribos ( asmenys atliekantys imitavimo veiksmus, asmenys prieš kuriuos veiksmai atliekami, konkretus leistini atlikti veiksmai, ju trukme, siekiamas rezultatas), kuriu privalu laikytis ir šio straipsnio 3 dalyje yra isakmiai nustatyta, kad atliekant nusikalstama veika imituojancius veiksmus, draudžiama provokuoti asmeni padaryti nusikalstama veika.

2000 m. gegužes 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Del Lietuvos Respublikos Operatyvines veiklos istatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo analizuotos Operatyvines veiklos istatymo nuostatos, reglamentuojancios nusikalstamos veikos imitavimo modeli ir šio nutarimo konstatuojamosios dalies III skyriaus 7 punkte yra kategoriškai nurodyta, jog istatyme nustatytu modelio taikymo ribu nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu, daro ji neteisetu. Šiu aplinkybiu tyrimas ir vertinimas yra teisminio nagrinejimo dalykas. Iš šio nutarimo matyti, kad teismas pasisake, jog modelio veiksmu ribos apibrežiamos ne vien draudimu kurstyti, provokuoti ar kitaip piktnaudžiauti modeliu, o ir normomis, kurios reglamentuoja modelio paskirti, darymo pagrindus, modelio sankcionavimo tvarka. Tokie Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra svarbus ir nagrinejamai bylai.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija pastebi, kad, kaip matyti iš kitu triju 2004 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo teiseju priimtu nutarciu leisti atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, šiomis nutartimis buvo leista atlikti tokius veiksmus ne tik liudytojui A. K. (asmeniui, kuriam buvo siuloma padaryti A. V. nužudyma), bet ir nukentejusiajam A. G. bei liudytojai V. G. A. G. (2 t. b. l. 20; 28). Kolegija konstatuoja, kad šie leidimai atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus priimti ignoruojant BPK 159 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš šios normos turinio matyti, kad prokuroras, iš asmens gaves informacija, kad tam asmeniui siuloma padaryti nusikaltima ar dalyvauti ji darant kreipiasi i ikiteisminio tyrimo teiseja su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, kad butu imanoma išaiškinti nusikaltimus darancius asmenis. Nei prokuroro prašymuose (2 t. b. l. 18-19; 36-27), nei ikiteisminio tyrimo teiseju nutartyse (2 t. b. l. 20, 28) nera nurodyti jokie motyvai, kodel butent nukentejusysis A. G. ir liudytoja V. G. A. G. buvo priskirti tokiems asmenims, kuriems buvo siuloma padaryti nusikaltima ar dalyvauti ji darant. Atsižvelgiant i tai, BPK 159 straipsnio 1 dalies prasme, nukentejusiajam A. G. bei liudytojai V. G. A. G. atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus negalejo buti leista, leidimo išdavimo tvarka buvo pažeista, todel teismas negali remtis šiu prievartos priemoniu taikymo metu gautais duomenimis.

Kolegijos manymu, leidime atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus esant apibrežtam tokiu veiksmu atlikimo tikslui (siekiamam rezultatui), negalima dirbtinai sukurti salygu bet kokios, t.y. leidime neapibrežtos, nusikalstamos veikos padarymui ir po to ja inkriminuoti.

Nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimas, kaip tai apibrežta BPK 159 straipsnio 2 dalies 5 punkte, leidžiamas tik siekiamo rezultato ribose ir asmens baudžiamoji atsakomybe, kai nusikalstama veika padariusio asmens kalte grindžiama duomenimis gautais nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo metu, neturetu viršyti tu ribu, kurios buvo nustatytos teismo leidime atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus.

2004 m. balandžio 15 d. nutartyje, kuria A. K. leista atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, buvo apibrežtas siekis nustatyti asmenis padariusius BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje numatyta veika bei papildomai leista aiškintis („...kitas tos pacios grupuotes ivykdytas veikas“). Bylos medžiaga rodo, kad atliekant pirmaja nutartimi leistus nusikalstama veika imituojancius veiksmus beveik per du menesius jokios kitos A. V. veikos neišaiškejo. Todel kitose ikiteisminio tyrimo teisejo nutartyse, priimtose 2004 m. birželio 4 d., nurodytas leidžiamu atlikti nusikalstama veika imituojanciu veiksmu siekiamas rezultatas velgi yra išaiškinti nusikalstama veika, numatyta BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalyje, t. y leidimas buvo duotas siekiant atskleisti A. V. rengimasi padaryti kvalifikuota nužudyma. Kaip matyti iš byloje ikiteisminio tyrimo metu pasiekto rezultato - kaltinamojo akto – A. V. remiantis nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo metu ir budu surinktais duomenimis buvo apkaltintas net triju nusikaltimu padarymu: 1) BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte; 2) BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies, 9 punkte; 3) BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, neskundžiamoje apeliacine tvarka nuosprendžio dalyje, nustate, kad nera jokiu irodymu, jog nusikaltimus padare organizuota grupe, kad pasikesinimo isigyti šaunamaji ginkla organizavimas išaiškintas A. K. peržengus leistas imituoti veiksmu ribas, kad nera A. V. veikoje savanaudišku motyvu. Tuo paciu teismas konstatavo, kad A. V. pasikesino suorganizuoti A. G. tycini nužudyma ir nusikaltimo nebaige del priežasciu nepriklausanciu nuo jo valios, nes nusikaltimo vykdytojas veike pagal nusikalstama veika imituojancius veiksmus. Taip apygardos teismas pripažino, kad faktiškai A. V. suorganizavo E. G. A. G. tycini nužudyma, taciau atsižvelgiant i tai, kad jo elgesi kontroliavo teisesaugos institucijos ir reali gresme A. G. gyvybei neatsirado, veika kvalifikavo kaip nebaigta nusikaltima, t.y. kaip pasikesinima padaryti nusikalstama veika. Kolegija pastebi, kad byloje prokuroro nebuvo prašyta ir nebuvo gautas ikiteisminio tyrimo teisejo leidimas nusikaltimo imitavimo veiksmu pagalba išsiaiškinti (siekti rezultato) nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje. Visi ikiteisminiu teiseju leidimai buvo gauti tik siekiant išsiaiškinti kita A. V. nusikalstamos veikos stadija - rengimasi padaryti nužudyma, t. y. išaiškinti veika, numatyta BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas byloje iki 2004-06-21 ir buvo atliekamas siekiant atskleisti nusikalstama veika, numatyta BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje. Tik 2004 06 21, remiantis duomenimis, gautais realizavus leidimus atlikti nusikalstama veika imituojancius veiksmus, buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dali, 25 straipsnio 3 dali ir 129 straipsnio 2 dalies, 9 punkta, kuris buvo sujungtas su tyrimu del A. V. rengimosi padaryti A. G. nužudyma (1 t. b. l. 4-7). Šios aplinkybes apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos manymu yra taip pat svarbios sprendžiant klausima, ar nebuvo peržengtos nusikalstama veika imituojanciu veiksmu atlikimo leidimu ir duomenu panaudojimo nustatant baudžiamaja atsakomybe ribos, taciau pirmosios instancijos teismas i jas neatsižvelge ir ju neivertino.

Skunde yra placiai diskutuojama apie provokavimo padaryti nusikaltima samprata ir situacija šioje nagrinejamoje apeliacine tvarka byloje yra lyginama su situacija, nustatyta Europos Žmogaus Teisiu Teismo 1998 m. birželio 9 sprendime, priimtame byloje Teixeira de Castro prieš Portugalija, diskutuojama apie šio teismo konstatuotus Konvencijos pažeidimus kituose Teismo jurisprudencijos pavyzdžiuose, kuriuose buvo svarstomas slaptuju priemoniu, agentu panaudojimo suderinamumas su žmogaus teisemis. I šiuos nuteistojo skundo argumentus ir atsikirtime esancius dar platesnius kontrargumentus atsakytina, kad nei viename kolegijai žinomame Europos Žmogaus Teisiu Teismo sprendime nera nurodytas išsamus kriteriju sarašas, pagal kuriuos turetu buti sprendžiama, ar bylos tyreju panaudotos irodinejimo priemones buvo provokuojamojo pobudžio ir pažeidžiancios teises i teisinga ( sažininga) procesa. Provokavimo buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju yra nustatomas byla nagrinejancio teismo pagal irodymu tyrimo teisme taisykles, ištiriant reikšmingu aplinkybiu visuma. Tokios konkrecios aplinkybes, rodancios, kad A. V. vis tik buvo provokuojamas ir kad nebuvo laikytasi teismo leidimu imituoti nusikalstama veika ribu, šiame apeliacines instancijos teismo nuosprendyje ir yra nurodomos.

Taip pat kolegija nepasisako del skundo ir atsikirtimo teiginiu apie Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymo, kitu prevenciniu priemoniu taikymo A. V. taikymo galimybes bei tikslinguma, nes tai nera bylos apeliacinio nagrinejimo dalykas.

Pagal istatyma irodymais baudžiamajame procese gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai teisingai išspresti. Kolegijai šiame nuosprendyje nustacius, kad nusikalstamos veikos imitavimo budu gauti duomenys byloje yra gauti neteisetais budais, kartu konstatuotina, jog kitu duomenu, kuriais butu galima gristi A. V. kalte padarius pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta pasikesinima ar rengimasi suorganizuoti A. G. tycini nužudyma, byloje akivaizdžiai nepakanka.

A. V. slapto sekimo medžiaga, byloje esantys daiktu (pinigu) pateikimo protokolai ir ju apžiuros protokolai yra duomenys, kurie buvo gauti nusikalstamu veiku imitavimo rezultate. Nukentejusiojo A. G. parodymai, jo iniciatyva mikro garso kaseteje irašyti pokalbiai su liudytoju A. K. (2 t. b. l. 2-8, 4 t. b. l. 137-145), liudytoju A. K., V. G. G., T. G. G., bylos tyrejo E. G. parodymai ir paties nuteistojo A. V. nenuoseklus parodymai yra nepakankami duomenys A. V. kaltei pagristi.

Nukentejusysis A. G. nera asmuo, kuris tiesiogiai girdejo A. V. pokalbius su A. K. apie ju susitarima, veikimo plano aptarima, ar mate kokius nors A. V. nusikalstamus veiksmus. Nukentejusysis buvo ir yra priešiškuose santykiuose su nuteistuoju, jo parodymai apie reikšmingas bylai aplinkybes iš esmes išplaukia vien tik iš liudytojo A. K. parodymu.

Liudytojai V. G. A. G. ir T. G. A. G. patvirtina tik reikšminga bylai A. K. susitikimo su A. G. fakta, kiti ju parodymai apie jiems žinomas bylos aplinkybes yra tik atkartojimas tu aplinkybiu, apie kurias jie išgirdo iš nukentejusiojo A. G.

Pagrindinio kaltinimo liudytojo A. K. parodymu patikimumu apygardos teismas suabejojo jau pirmosios instancijos teismo metu. Apygardos teismas nuosprendyje nurode, kad šis liudytojas yra suinteresuotas apkalbeti A. V. del prašymo gauti nusikaltimo padarymo priemone - šaunamaji ginkla. Teismas nurode ir lakoniškus motyvus, kodel daro tokias išvadas: nes A. K. gavo iš A. G. 1000 JAV doleriu, yra praeityje teistas, pats nepraneše policijai, o jam naudingai bendradarbiavo su A. G., jo parodymai prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Kodel kitoje A. V. pareikštu kaltinimu dalyje liudytojo A. K. parodymai yra patikimi, apygardos teismas nepasisake.

Apeliacines instancijos teismas mano, kad išties nežinia kur šiuo metu esancio (4 t. b. l. 85) liudytojo A. K. parodymai, kiek juos buvo proceso metu buvo galima patikrinti BPK numatytomis priemonemis, nera patikimi ir pakankami duomenys, kuriais galima gristi A. V. kalte. Ir ne vien tik del šiame nuosprendyje atliekant nusikaltima imituojancius veiksmus konstatuoto spaudimo nuteistajam A. V. Imtini domen ir kiti faktiniai bylos duomenys, patvirtinantys, kad šis liudytojas nera neutralus asmuo nuteistojo A. V. atžvilgiu. Kaip matyti iš liudytojo pokalbio su nukentejusiuoju A. G. (2 t. b. l. 2-7, 4 t. 139-145) bei A. K. apklausos apylinkes teisme (2 t. b. l. 49- 50), A. K. pyksta ant A. V. del pastarojo santykiu su buvusia A. K. žmona, praeityje buvusiu meginimu pasisavinti A. K. auginamus balandžius. Liudytojas A. K. taip pat yra materialiai suinteresuotas asmuo. Nuo pat pirmo pokalbio su nukentejusiuoju A. G. (2 t. b. l. 2-7, 4 t. 139-145) liudytojui A. K. nukentejusysis už atitinkamu veiksmu atlikima pasiulo užmokesti („...aš tau skoloj neliksiu...< > jei irašai, aš tau iš karto, jau pradžiai gyvenimo bus“). Nukentejusiojo minimas užmokestis yra skiriamas tam, kad A. K. irašytu i diktofona ne tik laisva valia galimai ivyksiancius pokalbius su nuteistuoju A. V., taciau ir už tai, kad dirbtinai sukurtu kaltinancias A. V. aplinkybes: išgautu iš nuteistojo pinigu, neva reikalingu nužudymui atlikti, priverstu A. V. pati gauti ir perduoti A. K. šaunamaji ginkla („ Reikia šneketi, kad jis atneštu dura, bus didesnis irodymas“ (2 t. b. l. 6)). Abu pokalbio dalyviai entuziastingai tariasi, kokias dirbtines nužudymo organizavimo aplinkybes geriausiai sukurti. Šiu pokalbiu metu liudytojas A. K. yra ne tik A. G. pasiulymu pasyvus išklausytojas, taciau ir aktyvus nukentejusiojo sumanymu spaudimo budu gauti kaltinancius A. V. duomenis dalyvis, kuris taip pat teikia pasiulymus del kaltinanciu A. V. duomenu gavimo. Nukentejusysis A. G. neslepia savo tikslo, kam reikalingi tokie A. K. veiksmai („mes šita gaiduka patvarkysim, mes ir patvarkysim. Ir patvarkysim labai, labai techniškai. Arba jis atbašliuos šimta gabalu už šita reikala, arba jis bus pasodytas“(4 t. b. l. 144)). Kitas svarbus dalykas, i kuri kolegija atkreipia demesi, yra tai, kad nera galimybiu patikrinti, ar liudytojas A. K. pirmine informacija apie A. V. rengiama daryti ar pasiulyta liudytojui padaryti nusikaltima perdave nukentejusiajam butent tokia, kokia girdejo iš A. V., jos neiškreipe, nesudramatizavo, siekdamas iš to pasipelnyti. Liudytojas L. C. teisme parode, kad A. K. išties labai reikejo pinigu, kad galetu išvažiuoti i užsieni, kartu patvirtino, jog A. K. visada buvo pilnas fantaziju. Gretinant liudytojo A. K. parodymus duotus byloje apie atskiras nužudymo organizavimo aplinkybes ir pokalbiu su A. V. metu nurodomas aplinkybes, pastebimi akivaizdus neatitikimai. Štai iš 2004-04-22 vykusio pokalbio turinio (2t. b. l. 64 paskutinis sakinys) matyti, kad A. K. prašo parodyti, ka jam reikes nužudyti, nes („dabar tu geležiuku daug yra, kuris te iš ju yra“) ar bent parodyti to žmogaus nuotrauka, pasakyti bent varda. Tuo tarpu iš anksciau prieš ši pokalbi 2004-04-15 duotu šio liudytojo parodymu (2 t. b. l. 40-42) bei parodymu ikiteisminio tyrimo teisejai (2 t. b. l. 49) matyti, kad A. V. liudytojui dar 2004-03-13 d. ivardijo jam ka butent reikes nužudyti, vežiojo ji prie A. G. namu, nurode, kur pastarasis stato mašina. Tokie prieštaringi bylos duomenys vercia abejoti liudytojo A. K. parodymu objektyvumu ir nepaneigia A. V. parodymu, kad 2004-03-13 jis jokio konkretaus užsakymo A. K. dar nebuvo daves. Bylos medžiaga rodo, kad A. K. parodymuose esancios aplinkybes, jog jei jis atsisakytu nužudyti A. V., tai nužudyma padarytu vasaros pabaigoje ar rudeni atvažiuosiantys asmenys iš Rusijos miesto Smolensko, velgi nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys : byloje esanciuose irašytuose pokalbiuose su A. V. apie tokiu asmenu atvykima A. K. nei karto neužsimena, byloje nera jokiu duomenu apie A. V. ryšius su nusikalstamomis grupemis iš užsienio. Byloje esantys pokalbiai tarp A. K. ir A. V. taip pat nepatvirtina ir kaltinime esancios aplinkybes, jog A. V. patare nužudyti A. G. imituojant politine žmogžudyste, kadangi A. G. buvo Kalvarijos savivaldybes Tarybos narys. Toks variantas užfiksuotu tarp A. K. ir A. V. pokalbiu metu iš viso nebuvo svarstomas.

Apeliacines instancijos atlikto irodymu tyrimo metu apklausti liudytojai, bylos tyrejai: D. Ž., papildomai apklaustas liudytojas E. G., jau minetas liudytojas L. C., liudytoja I. V. nenurode jokiu jiems žinomu svarbiu aplinkybiu, kurios butu reikšmingos A. V. kaltei pagristi ir patvirtintu kaltinime esancias aplinkybes.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijai nusikalstamos veikos imitavimo budu byloje gautus duomenis ivertinus, kaip gautus pažeidžiant irodymu leistinumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis), o kitu duomenu, kuriais butu galima gristi A. V. kalte padarius pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta pasikesinima suorganizuoti A. G. tycini nužudyma ar rengimasi nužudyti A. G. byloje nepakankant, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija laiko, kad neirodyta, jog A. V. dalyvavo padarant nusikalstama veika. Todel kolegija panaikina pirmosios instancijos apkaltinamojo nuosprendžio dali ir priima nauja išteisinamaji nuosprendi (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Kadangi buves nuteistasis A. V. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas neirodžius, kad jis padare pirmosios instancijos teismo nustatyta nusikalstama veika, nukentejusiojo A. G. civilinis ieškinys del neturtines 20000 Lt žalos priteisimo atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nuosprendžio dalis del 6000 Lt teisines pagalbos išlaidu priteisimo iš A. V. nukentejusiojo A. G. advokatui yra naikinama ir papildomos 3000 Lt nukentejusiojo advokato paslaugu išlaidos nepriteisiamos, nes nukentejusiojo advokato paslaugos gali buti apmokamos tik iš nuteisto asmens, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Papildomai apeliacinio proceso metu gauta kompiuterine laikmena - kompaktinis CD-R diskas su A. G. ir A. K. pokalbiu irašu (4 t. b. l. 135-145 ) saugotina prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžio dali, kuria A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali ir 129 straipsnio 1 dali ir šioje dalyje priimti nauja nuosprendi.

A. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dali, 24 straipsnio 4 dali ir 129 straipsnio 1 dali išteisinti neirodžius, kad A. V. dalyvavo padarant šia nusikalstama veika.

Panaikinti A. V. paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Panaikinti A. V. paskirta laikina teisiu apribojima i 2854,62 Lt, kurie laikomi Lietuvos kriminalines policijos biuro Finansu skyriuje ir šiuos pinigus gražinti A. V.

Kompaktini CD-R diska su garso irašu su palikti saugoti prie bylos.

A. G. civilini ieškini del neturtines 20000 Lt žalos priteisimo atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dali del 6000 Lt teisines pagalbos išlaidu priteisimo iš A. V. Nukentejusiojo atstovo prašyma del 3000 Lt teisines pagalbos išlaidu priteisimo atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.