Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, iki kardomosios priemonės taikymo gyvenusi (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suimta ir laikoma Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. kartu su sugyventiniu vartojo alkoholį, o šiam nuėjus miegoti, ji nuėjo pas pažįstamus brolius N. J. (N. J.) ir A. P. (A. P.) adresu (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholį, valgė. Po kurio laiko į butą atėjo nukentėjusysis E. I., kuris atsinešė dar alkoholio. Visi kartu toliau vartojo alkoholį, klausėsi muzikos, šoko, kol tarp A. P. ir E. I. kilo žodinis konfliktas. A. P. liepė E. I. išeiti, tačiau šis niekur nėjo. Kadangi E. I. prieš savaitę buvo sumušęs kaltinamosios sugyventinį, ji pagalvojo, kad nukentėjusysis pradės mušti A. P. ir pasakė E. I. išeiti. Tada E. I. griebė ją už rankų, prirėmė prie sekcijos, peilis gulėjo jai po kaire puse. Ji išsisuko, kaire ranka paėmė peilį, pasakė: „dabar tu labai kietas“ ir vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę. Pripažįsta, kad E. I. peiliu dūrė tyčia, tačiau nukentėjusiojo sunkiai sužaloti nenorėjo, norėjo jį pagąsdinti. Pamačiusi kraują, ji ištraukė peilį. E. I. šokinėjo ir klausė, ką ji padarė. Išsigandusi ji liepė A. P. iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Po to E. I. išėjo. Kol A. P. valė kraują, ji sėdėjo, dar vartojo alkoholį ir laukė policijos pareigūnų. Įvykio dieną vartojo daug alkoholio ir jautėsi apsvaigusi. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja K. Ž. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), ji kartu su sugyventiniu vartojo alkoholį. Kai sugyventinis nuėjo miegoti, ji nuėjo pas pažįstamus adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo buto savininkas A. P. ir jo brolis N. J.. Netrukus apie 15 val. atėjo E. I., kuris atnešė 1 litrą degtinės, ir jie visi kartu būdami kambaryje vartojo alkoholį. Apie 17.30 val. E. I. pradėjo konfliktuoti su A. P.. Dėl ko įvyko konfliktas, ji pasakyti negalėjo, bet A. P. paprašė E. I. išeiti iš buto. Kadangi E. I. pasidarė agresyvus, ji jo taip pat paprašė išeiti iš buto ir atsikėlė nuo kėdės. Tada E. I. pagriebė ją už abejų rankų ir prirėmė prie sekcijos. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad E. I. prieš savaitę buvo sumušęs jos sugyventinį. Per konfliktą jai pavyko nuo E. I. pasprukti. Pasprukusi ji nubėgo į virtuvę, atidarė virtuvinio bufeto stalčių, iš jo paėmė peilį ir nuėjo į kambarį. Peilį paėmė tam, kad pagąsdintų E. I., tikslo žaloti neturėjo. Užėjusi į kambarį, ji peilį laikė kairėje rankoje. Būdama kambaryje ji pasakė E. I.: „ar esi kietas?“ ir dėl jai nežinomos priežasties ji E. I. dūrė į krūtines sritį. Dūrė su peiliu vieną kartą ir tai įvyko spontaniškai. Po suduoto smūgio pamatė, kad E. I. sužalojo ir jam iš krūtinės teka kraujas. Pamačiusi, kad sužalojo E. I., ji A. P. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kai A. P. pradėjo skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, E. I. iš karto pabėgo iš buto, o ji liko laukti policijos pareigūnų. Iki įvykio ji buvo išgėrusi apie 700 g degtinės. E. I. tikslo sužaloti neturėjo, norėjo tiktai pagąsdinti. Peilio, kuriuo ji sužalojo E. I., rankena buvo mėlyna. Savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, kad sutrikdė E. I. sveikatą (t. 2, b. l. 44–47, 72–73).

Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus K. Ž. patvirtino ir procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu. Šio procesinio veiksmo eiga ir rezultatai užfiksuoti 2025 m. rugsėjo 3 d. protokole (t. 2, b. l. 60–69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. I. nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 9 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus su broliais N. J. ir A. P.. Vėliau prisijungė ir kaimynas S.. Jiems toliau vartojant alkoholį, apie 12.30 val. į svečius atėjo K. Ž., kurią jis pažįsta apie 20 metų, jie yra geri draugai, ir su savimi atsinešė 0,5 l degtinės butelį. Apie 18 val., jiems vartojant alkoholį, visi stipriai apsvaigo. S. išėjus namo, jie liko keturiese. Toliau jiems keturiems vartojant alkoholį, K. Ž. iš niekur nieko nuėjo į virtuvę, paėmė ant spintelės buvusį peilį ir jį atsinešusi pradėjo juo link jų mosikuotis. K. Ž. iš virtuvės atsineštas peilis buvo statybinis, neskirtas maisto gamybai, o jo rankena buvo plastikinė ir ryškiai mėlyna. K. Ž. būnant greta ir mosikuojantis minėtu peiliu link jo, jis vieną kartą kairės rankos delnu sudavė K. Ž. per dešinę ranką, kurioje ji laikė peilį, norėdamas jį išmušti. K. Ž. į jo suduotą smūgį nesureagavo, rankoje toliau laikydama peilį prisėdo prie stalo ir toliau vartojo alkoholį, lyg nieko nebūtų įvykę. Jis tuo metu atsistojo nuo miegamajame kambaryje buvusios lovos ir nuėjo į tualetą. Tualete praleido apie 10 minučių. Jam išėjus iš tualeto ir būnant koridoriuje, prie jo staiga priėjo K. Ž. ir, rankoje laikydama peilį, juo vieną kartą dūrė jam į krūtinę. Kurioje rankoje K. Ž. laikė peilį neatsiminė, tačiau peilis, kuriuo jam įdūrė, buvo tas pats, kuriuo ji mosikavosi konflikto pradžioje. Po dūrio peiliu jis nedelsiant rankomis susiėmė už krūtinės ir išėjo iš buto. Išėjęs iš buto, nulipo laiptais žemyn, išėjo iš daugiabučio namo ir prisėdo greta namo laiptinės ant žolės. Į lauką išėjo, nes norėjo išsikviesti pagalbą ir pabėgti nuo K. Ž.. Dėl neblaivumo aiškiai, išsamiai ir nuosekliai nurodyti visų įvykio aplinkybių negali. Atsiminė, kad neilgai trukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė, kas nutiko. Paskui policijos pareigūnus atvyko greitoji medicinos pagalba ir medicininės pagalbos suteikimui pristatė jį į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jį apžiūrėję medikai jam nustatė durtinę krūtinės žaizdą ir hemopneumatoroksą. Dėl kokios konkrečiai priežasties K. Ž. jam dūrė peiliu į krūtinės sritį, nežino, nes minėto veiksmo metu ji nieko jam nesakė, o iki minėto veiksmo tarp jų, išskyrus jos mosikavimą peiliu jų visų link, jokio konflikto nebuvo. Nurodė, kad civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (t. 1, b. l. 79–82, 95–97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. J. nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamai, tačiau jis jame gyvena jau apie 15 metų kartu su broliu A. P.. 2025 m. rugpjūčio 30 d., kada tiksliai neatsiminė, pas juos atėjo jų draugas E. I.. Visi trise jie vartojo alkoholinius gėrimus. Po kažkurio laiko pas juos į butą atėjo pažįstama K. Ž., kuri dažnai ateina į svečius nekviesta. Pas juos atėjusi K. Ž. jau buvo neblaivi. Jiems toliau vartojant alkoholinius gėrimus tarp K. Ž. ir E. I. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, jis negalėjo pasakyti, nes nežino. Jis nurodė E. I. išeiti, nes šis buvo stipriai neblaivus. Žodinis konfliktas tarp K. Ž. ir E. I. toliau tęsėsi ir jo metu K. Ž. pasakė E. I.: „aš tave papjausiu“, o E. I. atsakė: „papjauk“. Netrukus K. Ž. nuėjo į virtuvę, iš kurios pasiėmė peilį, tačiau kokį, jis nematė. K. Ž. grįžus iš virtuvės, ji priėjo prie ant kėdės sėdinčio E. I. ir stovėdama šonu savo kaire ranka užsimojusi dūrė E. I. į krūtinės sritį. K. Ž. iš karto po dūrio peilį ištraukė ir pabėgo iš buto. Kur ji padėjo peilį, nematė. Kol brolis A. P. kvietė pagalbą, jis tuo metu E. I. padavė marškinėlius, kad prispaustų kraujuojančią žaizdą. Kadangi jis bijo kraujo vaizdo, jis išėjo iš buto ir nuėjo pas gretimo buto kaimyną. Po kurio laiko į butą atėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė, tačiau, išsiaiškinus įvykio aplinkybes, jis buvo paleistas. Jam jokia žala nebuvo padaryta (t. 1, b. l. 169–173).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamai, tačiau jis jame gyvena daugiau nei 15 metų su broliu. 2025 m. rugpjūčio 30 d. pas juos į namus atėjo draugas E. I.. Visi trys vartojo alkoholį. Po kurio laiko pas juos atėjo pažįstama K. Ž., kuri pas juos dažnai ateina, kuri atėjo jau būdama neblaivi. Jai atėjus visi vartojo alkoholį. Jų butas yra vieno kambario, tačiau jie yra jį atsiskyrę pertvara ir įsirengę virtuvės erdvę. Jiems vartojant alkoholį tarp K. Ž. ir E. I. kilo žodinis konfliktas, bet dėl ko tiksliai, jis nesuprato. E. I. nuėjo į tualetą, ar K. Ž. buvo kažkur išėjusi, gerai neatsiminė ir galimai nepastebėjo. E. I. išėjus iš tualeto pamatė, kad jo krūtinė ir pilvas kruvinas, iš karto paklausė, kas nutiko, tačiau jis nieko neatsakė. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. E. I. kartu su broliu stengėsi padėti, kažkuris davė marškinėlius, kad prispaustų žaizdą, ir laukė pagalbos. Kur tuo metu buvo K. Ž., pasakyti negalėjo, neatkreipė dėmesio. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jis nuėjo atidaryti jiems duris ir iš karto buvo sulaikytas, vėliau išsiaiškinus aplinkybes buvo paleistas. Jis pats nematė kaip buvo sužalotas E. I.. Iki atvykstant pareigūnams dalį grindų išvalė, nes buvo daug E. I. kraujo. Jam jokia turtinė žala padaryta nebuvo (t. 1, b. l. 196–200).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. nurodė, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje (duomenys neskelbtini) filiale. 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.19 val. gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant į iškvietimo vietą buvo patikslinta, kad su peiliu durtas į krūtinę vyriškis laukia prie laiptinės. 18.33 val. nurodytu adresu su policijos pareigūnu laukė E. I., kuris buvo sąmoningas. Jai E. I. pasakė, kad jį peiliu padūrė sugėrovė, tačiau jos vardo ar pavardės nenurodė. Į butą jie nėjo, o per 13 min. E. I. buvo apžiūrėtas, sutvarstytas ir įkeltas į jų automobilį. Jie E. I. pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (t. 1, b. l. 73–74).

2025 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.10 val. bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kuriose dalyvavo N. J., E. I., K. Ž. ir A. P., buvo peiliu į krūtinę sužalotas E. I.. K. Ž. prisipažino padūrusi E. I.. Dėl patirtų sužalojimų E. I. su GMP išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (t. 1, b. l. 1–11).

2025 m. rugpjūčio 30 d. E. I. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.10 val. bute (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje žodinio konflikto metu jį sužalojo, įdurdama jam vieną kartą peiliu į krūtinės sritį, pažįstama K. Ž. (t. 1, b. l. 12–15).

Iš policijos įvykių registro išrašų matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.18 val. buvo gautas pranešimas, jog prie įėjimo į namą (duomenys neskelbtini), sėdi vyras su panašu durtine žaizda iš nugaros. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą bute (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir sulaikyti A. P. ir K. Ž., kurie tvarkė butą, valė kraujo dėmes. K. Ž. paaiškino, kad E. I. bandė prie jos lįsti, po to ji jam su peiliu dūrė (t. 1, b. l. 32–34).

Iš 2025 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykių aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. atvykus įvykio adresu (duomenys neskelbtini), pavyko išsiaiškinti, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo N. J., A. P., E. I. ir K. Ž.. Atvykus N. J. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs, tačiau netrukus grįžo prie tarnybinio automobilio. N. J. pradžioje aiškino, kad nieko nežino ir nieko negirdėjo, teigė, kad neatsimena, kur gyvena. Asmuo sunkiai dėstė savo mintis, galimai dėl suvartoto alkoholio kiekio. Vėliau jis pakeitė savo parodymus ir teigė, kad visgi visi kartu su broliu A. P., K. Ž. ir E. I. vartojo alkoholį, kai dėl neaiškių priežasčių K. Ž. paėmė peilį ir dūrė E. I. į krūtinę. K. Ž. teigė, kad atėjo pati pas N. J., A. P. ir E. I. į nurodytą butą, kur visi kartu vartojo alkoholį. Netrukus E. I. jai paėmė už kojos ar galimai paglostė ją. Jai tai nepatiko, ji pasakė to nedaryti. Tarp E. I. ir K. Ž. įvyko konfliktas, E. I. jai trenkė į dešinį skruostą, kažkuriuo metu galimai buvo paėmęs už plaukų. K. Ž. supyko ir E. I. pasakė: „tu manęs nežinai, tuoj būsi lavonas“, ar kažką panašaus. Ir netrukus paėmusi peilį dūrė vieną kartą E. I. į krūtinę. Po šio dūrio E. I. iš buto išėjo, ji dar jam liepė valyti grindis, tačiau jis vis tiek išėjo. Tai pat pasišalino ir N. J.. Susiskambinus su pranešėju apie įvykį, šis paaiškino, kad pamatė, kaip iš laiptinės išėjo vienas vyriškis, jis kraujavo. Paprašė pagalbos, kad iškviestų jam pagalbą. Pranešėjas nurodė, kad jam šis kraujuojantis asmuo pasakė, kad jį sužalojo „K., moteris“ (t. 1, b. l. 21–23).

Iš 2025 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.15 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), galimai buvo sužalotas (padurtas) asmuo. Atvykus nurodytu adresu prie namo ant žolės gulėjo vyras be marškinių, ant krūtinės buvo kraujas, matėsi žaizda. Nuvykus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ant grindų matėsi kraujo pėdsakai. Įėjus į kambarį rasti A. P. ir K. Ž., kurie buvo sulaikyti. Būdama prie tarnybinio automobilio K. Ž. paaiškino, kad būtent ji dūrė vyrui į krūtinę virtuviniu peiliu, nes, kaip teigė, šis galimai bandė prie jos lįsti. Tačiau konkrečių aplinkybių ji negalėjo nurodyti. Ji paaiškino, kad peilis turėjo žalią rankeną ir turėjo būti virtuvėje, peilis nenuplautas. Nukentėjęs asmuo E. I. buvo neblaivus, sunkiai kalbėjo. Vėliau prie tarnybinio automobilio K. Ž. papildomai nurodė, kad įvykio metu kartu buvo ir N. J., kuris išsigandęs pasišalino. Ji teigė, kad N. J. matė, kaip ji dūrė peiliu E. I.. Asmens buvo ieškoma, tačiau jis pats sugrįžo į įvykio vietą. N. J. patvirtino matęs, kad K. Ž. dūrė peiliu nukentėjusiajam, motyvų jis nežinojo (t. 1, b. l. 55–56).

Iš 2025 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, be kita ko, užfiksuota, kad ant virtuvinės spintelės, kairėje, yra peilis rudos spalvos medine rankena. Peilis įpakuotas į voką Nr. 1. Ant virtuvinės spintelės dešinėje yra peilis su plastikine mėlynos spalvos rankena. Ant peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmės, plaukas. Peilis įpakuotas į voką Nr. 2. Virtuvinės spintelės pirmame stalčiuje yra peilis rudos spalvos medine rankena, kuris įpakuotas į voką Nr. 3. Taip pat stalčiuje yra didesnis peilis rudos spalvos medine rankena, kuris įpakuotas į voką Nr. 4. Virtuvėje, vonios kambaryje ir kambaryje ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, sutepimai. Ant grindų gausiai pritrypta. Prie vonios kambario durų staktos, ant grindų yra raudonos spalvos dėmė, nuo kurios paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir įpakuota į voką Nr. 2. Įėjus į kambarį, prie kairės sienos yra sekcija, dešinėje yra lova, stalas. Ant stalo yra raudonos spalvos dėmė, nuo kurios paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir įpakuota į voką Nr. 3. Ant grindų tarp lovos ir stalo yra raudonos spalvos dėmė, nuo kurios paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir įpakuota į voką Nr. 4 (t. 1, b. l. 35-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3727/2025(01) nurodyta, kad, remiantis E. I. medicinos dokumentų duomenimis: 1. E. I. nustatytas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs žaizda krūtinės ląstos kairėje priekinėje sienoje, kairiojo plaučio įplyšimu ir hemopneumotoraksu kairėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2025 m. rugpjūčio 30 d.; 2. E. I. nustatytas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6-9 punktu dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo su vidaus organų pažeidimu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3. E. I. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4. E. I. nustatytas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Mažai tikėtina, kad durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas galėjo būti padarytas pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kontaktuojant su aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus; 5. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų, nurodančių, kokioje padėtyje galėjo būti E. I. sužalojimo jam padarymo metu, nėra; 6. E. I. nustatytas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas negalėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiais, spardant, suduodant kietu buku daiktu ar pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus bukus daiktus (t. 1, b. l. 110–111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 834/2025(01) nurodyta, kad: 1. Ant peilio „Nr. 2 mėlyna rankena“ ašmenų (2, 3 mėg.), nuoplovose nuo grindų prie vonios kambario (9 mėg.), nuo dėmės ant stalo (10 mėg.), nuo dėmės ant grindų kambaryje (11 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas E. I. DNR profilis su 99,9999999999999999999998695 tikimybe. 2. Nuoplovoje nuo K. Ž. rankų panagių (15 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas E. I. DNR profilis su 99,999999999999999999999869 tikimybe. 3. Nuoplovoje nuo K. Ž. rankų (14 mėg.) žmogaus kraujo nerasta, nustatytas K. Ž. DNR profilis su 99,999999999999999999997495 tikimybe. 4. Ant N. J. marškinių, džinsinių kelnių, batų (21,22,23 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovoje nuo N. J. rankų ir panagių (12 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas vyriškos lyties DNR profilis, kuris nesutampa su E. I. DNR profiliu. 5. Ant A. P. sportinių kelnių (19 mėg.), marškinėlių (20 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso E. I. ir asmeniui, kurio profilis nustatytas ant N. J. marškinių, džinsinių kelnių, batų, nuoplovoje nuo N. J. rankų ir panagių. 6. Ant A. P. sportinių kelnių (18 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas mišrus dalinis DNR profilis, kurį galimai sudaro vyriškos lyties asmens, kurio profilis nustatytas ant A. P. sportinių kelnių (19 mėg.), marškinėlių (20 mėg.) ir K. Ž. DNR profiliai. 7. Ant K. Ž. suknelės (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas mišrus DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui. 8. Nuoplovoje nuo A. P. rankų ir panagių (13 mėg.) žmogaus kraujo nerasta, nustatytas dalinis DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui. 9. Ant peilio „Nr.2 mėlyna rankena“ rankenos (4 mėg.) žmogaus kraujo nerasta, nustatytas DNR profilis netinka tolimesniam asmens identifikavimui. 10. Ant trijų peilių: „Nr. 1 nuo spintelės medine rankena“, „Nr.3 medine rankena iš stalčiaus“, „Nr.4 didelio peilio iš stalčiaus“ (1,5,6 mėg.) žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 124–144).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.48 val. K. Ž. nustatytas 2,71 promilių girtumas (t. 2, b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog K. Ž. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam E. I. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs žaizda krūtinės ląstos kairėje priekinėje sienoje, kairiojo plaučio įplyšimu ir hemopneumotoraksu kairėje). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 3727/2025(01). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje taip pat nekilo ginčas ir dėl to, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent K. Ž.. Kaltinamoji K. Ž. tiek apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jos parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su E. I. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamosios parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. K. Ž. davė minėtus parodymus savo laisva valia.

Tai, kad konflikto metu nukentėjusįjį E. I. peiliu sužalojo būtent K. Ž., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis, taip pat liudytojas N. J.. Gretinant nukentėjusiojo ir minėto liudytojo parodymus matyti, kad jie esminėse ir bylai reikšmingose detalėse dėl to, kad vykusio konflikto metu K. Ž., paėmusi peilį, dūrė juo vieną kartą E. I. į krūtinę, sutapo. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių E. I. ir N. J. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Jų parodymus netiesiogiai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. P., J. R. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos įvykių registro įrašuose nurodytos aplinkybės. K. Ž. smurtavimo prieš E. I. faktą netiesiogiai patvirtina ir specialisto išvada Nr. S 834/2025(01), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad nuoplovoje nuo K. Ž. rankų panagių rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas E. I. DNR profilis.

Įvertinus kaltinamosios K. Ž., nukentėjusiojo E. I., liudytojų N. J., A. P., J. R. parodymus, K. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose, policijos įvykių registro išrašuose užfiksuotus duomenis, byloje esančias specialisto išvadas, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad K. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė E. I. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.

Pažymėtina, kad BK 135 straipsnyje įtvirtintas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-976/2021).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji prieš nukentėjusįjį panaudojo gyvybei ir sveikatai pavojingą įrankį – peilį, juo vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, t. y. gyvybiškai svarbią kūno vietą. Taigi nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamoji K. Ž., durdama peiliu nukentėjusiajam E. I. į krūtinę, suvokė, kad savo veika gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių (sveikatos sutrikdymo) atsiradimo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai, kad K. Ž. smurtinis veiksmas buvo vienkartinis, ji nepasišalino iš įvykio vietos, dėl savo veiksmų gailisi, nepaneigia jos kaltės padarius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Todėl byloje įrodyta, kad K. Ž. 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su E. I. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, taip padarė jam durtinį-pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį žaizda krūtinės ląstos kairėje priekinėje sienoje, kairiojo plaučio įplyšimu ir hemopneumatoroksu kairėje, kuris kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė E. I. sveikatą.

K. Ž. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai K. Ž., atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltės formą – ji padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veika padaryta panaudojant įrankį – peilį, nukentėjusiajam durtinis-pjautinis sužalojimas padarytas krūtinės srityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji praeityje yra vieną kartą teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs (t 2, b. l. 135–141), paskutinių penkerių metų laikotarpiu ji tris kartus bausta administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. gegužės 19 d. už važiavimą troleibusu be bilieto (t 2, b. l. 142–145). Bylos duomenimis kaltinamoji nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. niekur nedirba (t 2, b. l. 147–149), turi problemų su alkoholio vartojimu, nuo 2012 m. balandžio 24 d. registruota Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 157), ji VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydyta (t. 2, b. l. 152–155). Iš kaltinamosios parodymų teisme taip pat matyti, kad ji yra daugiavaikė mama, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių (duomenys neskelbtini) suaugę, o jauniausiai dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai, jai nustatyta globa. K. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pažymėtina, kad K. Ž., praeityje būdama teista pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, vėl padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Taigi, praeityje jai skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, didelės įtakos nepadarė, nuo naujos nusikalstamos veikos nesulaikė. Todėl, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti K. Ž. paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą, terminą nustatant mažesnį už straipsnio sankcijos vidurkį, bet artimą jam – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji K. Ž. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo atveju negalima spręsti klausimo dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, nes kaltinamosios padarytas sunkus nusikaltimas patenka į sunkių nusikaltimų sąrašą, kuriam negali būti taikomas šis baudžiamosios teisės institutas (BK 75 straipsnio 3 dalis).

V. Civilinis ieškinys

Nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 791,36 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 153–156). Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajam E. I. laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (Difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina, Pneumotoroksas – kai būklė nesudėtinga), bendra paslaugų vertė sudaro 791,36 Eur. Teismas vertina, kad visos šios nukentėjusiajam po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

VI. Kiti klausimai

Šioje baudžiamojoje byloje K. Ž. laikinai sulaikyta 2025 m. rugpjūčio 30 d. 18.50 val. Nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d. K. Ž. yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė K. Ž. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. Ž. skirtiną bausmę įskaitytinas jos suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2026 m. sausio 28 d.), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimu perduoti laikinai saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus patalpas:

– K. Ž. mobilusis telefonas „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), suknelė, E. I. kelnaitės, šortai, tapkės, N. J. pora batų „Crocs“, pora kojinių, džinsai, marškiniai „Armani“, peiliai, A. P. kelnės, marškinėliai nuosprendžiui įsiteisėjus, esant daiktų savininkų prašymams, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini savininkams, nesant savininkų prašymų per nurodytą terminą, sunaikintini;

– DNR ėminių vokas, vokas su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, nuoplovos nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. sausio 15 d. pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad už advokato A. Marcinkevičiaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai K. Ž. valstybei priteistina 593,75 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje pažymima, kad, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be kita ko, būtina atsižvelgti į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-654/2023, 2K-118-976/2025).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajai K. Ž. yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, ji yra suimta, todėl, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą buvo pripažintas būtinu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartimi kaltinamosios K. Ž. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas A. Marcinkevičius. Taigi, gynėjas kaltinamajai buvo paskirtas ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Be to, K. Ž. yra nedirbanti, neturinti legalių pajamų, nuosprendžiu jai ne tik skirtina pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, bet ir priteistinas nemažas turtinės žalos atlyginimas. Todėl, atsižvelgiant į aptariamu klausimu formuojamą teismų praktiką, antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš K. Ž. būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimą. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamosios K. Ž. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. sausio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laiką, jos išbūtą esant laikinai sulaikytai ir suimtai nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d. iki 2026 m. sausio 28 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 791,36 (septynis šimtus devyniasdešimt vieną Eur 36 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2025 m. gruodžio 2 d. nutarimu perduotus laikinai saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus patalpas:

– K. Ž. mobilųjį telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), suknelę, E. I. kelnaites, šortus, tapkes, N. J. porą batų „Crocs“, porą kojinių, džinsus, marškinius „Armani“, peilius, A. P. kelnes, marškinėlius nuosprendžiui įsiteisėjus, esant daiktų savininkų prašymams per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti savininkams, nesant savininkų prašymų per nurodytą terminą, sunaikinti;

– DNR ėminių voką, voką su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, nuoplovas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.