Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl specialiųjų poreikių nustatymo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NDNT Kauno II teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. gautą prašymą, atliko bendrą pirminį L. S. specialiųjų poreikių vertinimą. NDNT Kauno II teritorinis skyrius, vadovaudamasis Kriterijų sąrašo 2.13.1. papunkčiu ir remdamasis 2018 m. rugpjūčio 30 d. siuntime į NDNT Nr. 111 pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-I0-AM nurodytomis diagnozėmis: G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; G55.2 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant spondilioze; M5 1.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija ir organizmo funkcijų sutrikimais, 2018 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. STS-936 „Dėl L. S. specialiųjų poreikių“, kuriuo jam nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį (el. byla, I tomas, b. l. 19, 46, 82, 129).

NDNT Kauno II teritorinis skyrius, vadovaudamasis 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. STS-936, pareiškėjui išdavė Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 2108, kurioje nurodė, kad pareiškėjui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (el. byla, I tomas, b. l. 20, 47, 127).

Pareiškėjas, nesutikdamas su NDNT Kauno II teritorinis skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. STS-936 „Dėl L. S. specialiųjų poreikių“, 2018 m. spalio 30 d. pateikė skundą NDNT (el. byla, I tomas, b. l. 125-126). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido skundo dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo pateikimo terminą kreiptis į NDNT per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos, atsakovas, vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu NDNT direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-77 „D. N. ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodines kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr.V-85 redakcija) atliko pareiškėjo byloje esančių dokumentų patikrinimą pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą (el. byla, I tomas, b. l. 123).

Atsakovas, atlikęs pareiškėjo byloje esančių dokumentų patikrinimą pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2238 „Dėl atlikto patikrinimo pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą“, kuriuo nusprendė, kad NDNT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nusprendė pakartotinio vertinimo dėl NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. STS-936 neatlikti (el. byla, I tomas, b. l. 16-18, 41-43, 120-122).

Pareiškėjas, nesutikdamas su NDNT 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SS-2238 „Dėl atlikto patikrinimo pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą“, pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. byla, I tomas, b. l. 38-39).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. S-10 „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo L. S.“ pareiškėjo skundą atmetė ir NDNT 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SS-2238 „Dėl atlikto patikrinimo pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą“ paliko nepakeistą (el. byla, I tomas, b. l. 6-12, 28-34, 112-118).

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (Įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, numatytos Įstatymo IV ir V skirsniuose, detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346, kuriuo patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas (toliau – ir Kriterijų sąrašas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A1-214/V-655 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.)) bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-220/V-505, redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.)).

Pažymėtina, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. Taigi teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, vertina, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Remiantis Tvarkos aprašo 6 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

Tvarkos aprašo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo nukreiptas į NDNT Kauno II teritorinį skyrių specialiųjų poreikių nustatymui, be kita ko, nustatė, kad specialieji poreikiai nustatomi: asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje. Tuo atveju, kai dėl funkcinių organizmo sutrikimų asmuo negali atvykti į NDNT, jis apžiūrimas namie ar ligoninėje, ar socialinės globos įstaigoje, kurioje asmuo nuolat gyvena; asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų specialiesiems poreikiams nustatyti būtinų dokumentų nekyla abejonių dėl specialiųjų poreikių nustatymo (Tvarkos aprašo 12 punkto 12.1 ir 12.2 papunkčiai).

NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos: esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esama medicinine informacija bei dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, taip pat į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomos informacijos, susijusios su specialiųjų poreikių nustatymu, pateikimo, jei gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka (Tvarkos aprašo 13.1 papunktis). Esant pagrįstų abejonių dėl Barthel indekso įvertinimo, NDNT specialistai, turintys teisę vertinti Barthel indeksą, įvertina asmens savarankiškumą ir tai pažymi Specialiųjų poreikių vertinimo akte. Jeigu atliekant vertinimą buvo nustatyti esminiai Barthel indekso vertinimo skirtumai, NDNT apie tai informuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei prašo pateikti Barthel indekso vertinimą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) išaiškinimus. Esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio Barthel indekso įvertinimo dalyvaujant ir NDNT specialistams (Tvarkos aprašo 13.3 papunktis).

Nustatant asmens specialiuosius poreikius, pildomas NDNT direktoriaus patvirtintos formos, suderintos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Specialiųjų poreikių vertinimo aktas (Tvarkos aprašo 15 punktas).

Tuo atveju, kai asmuo raštu patvirtina, kad atsisako specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio vertinimo, šis specialusis poreikis nevertinamas ir sprendimas dėl jo nepriimamas (Tvarkos aprašo 18 punktas).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT kreipėsi 2018 m. rugsėjo 3 d. (el. byla, I tomas, b. l. 110). Kaip matyti iš prašymo, pareiškėjas prašė specialiuosius poreikius nustatyti atgaline data, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. ir atlikus specialiųjų poreikių vertinimą, prašė išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Pareiškėjas pasirašydamas prašymą patvirtino, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nebūtų vertinamas.

R. S. į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui nukreiptas LSMUL VšĮ Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojos 2018 m. rugsėjo 30 d. siuntimu Nr. 111 (toliau – ir Siuntimas) (el. byla I tomas, b. l. 106-110).

Siuntime nurodyta, kad R. S. skundžiasi jėgų nebuvimu, silpnumu, blogėjančia bendra būkle, nuolatiniu nugaros ir juosmens skausmu, plintančiu į kojas, suintensyvėjančiu nuo staigesnių judesių, pusiausvyros sutrikimu, šlapimo ir daliniu išmatų nelaikymu, potencijos nebuvimu, krūtinės skausmu, nerimu, įtampa. Paskutiniais metais paciento būklė blogėjanti. Sistemingai naudoja tramadolį prailginto veikimo po 100 mg x 2 k., įvairius NVNU, juos keičiant, pregabaliną, gabapentiną, trankseną, lorazapamą, taikytos reabilitacines procedūros. Buvo konsultuotas neurologo, atliktas stuburo KT, MRT, koreguotas gydymas. Stebimas urologo-onkologo dėl galimo prostatos piktybinio susirgimo progresavimo. Gydosi pas psichiatrą. Po 2010 m. lapkričio mėn. persirgto miokardo infarkto, koronarų stentavimo išlieka krūtinės angina, dėl to gydytas Kardiologijos skyriuje 2017 m. sausio mėn., numatytas pakartotinas stacionarizavimas dėl VAA atlikimo. Dėl minėtų priežasčių pacientui ir toliau reikalinga kito asmens priežiūra, kadangi Barthel indeksas – 40 balų.

Siuntime aprašyta sveikatos būklė ir gydymo eiga: bendra būklė patenkinama. Eina ramentų pagalba, padedant kitam asmeniui. Eisena apsunkinta, su ataksija, kuri ypač paryškėja keičiant padėtį. Rombergo pozoje nepastovi. Koordinaciniai mėginiai netikslūs. Skausmingi taškai paravertebraliai L3-L4-L5. Nugaros raumenys daugiau įtempti kairėje. Judesiai riboti. Kojose silpnesnė raumenų jėga: proksimaliai – 3-4 balai, distaliai – 3 balai. Rankų jėga proksimaliai 3-4 balai, distaliai – 3 balai. Sausgysliniai refleksai kojose neišgauti. Širdies tonai ritmiški, 74 k /min AKS - 130/80 mmHg. Plaučiuose, apatinėse dalyse, pavieniai staziniai karkalai.

Siuntime nurodytos šios diagnozės specialiesiems poreikiams nustatyti: stuburo kanalo stenozė L3-L4 dešinėje ir L4-L5 kairėje; išvarža L3-L4; stuburo juosmeninės-kryžmeninės srities radikulopatija ir mielopatija; FN 111°; skausminis sindromas 6-7 balai; organinis nerimo sutrikimas; nepatikslinta demencija; lengvas kognityvinis sutrikimas; prostatos piktybinis susirgimas, būklė po radikalios prostatos operacijos; šlapimo nelaikymas; impotencija; persirgtas miokardo infarktas; stabili krūtinės angina; koronarinis angiopiastinis implantas; hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, remiantis Tarptautines statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-

10-AM) (toliau – ir TLK-10-AM), įvardytos TLK-10-AM kodais G55.1, G55.2, M51.1, F06.4, F03, F06.7, C61, R32, 125.2, 120.8, Z95.5, 111.9.

Vadovaujantis Savarankiškumo įvertinimo Barthel indeksu metodika, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 196/40 (sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymo redakcija), Barthel indeksas – tai žmogaus galimybių matas, įvertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti bei apsitarnauti. Balų skalė priklauso nuo paragrafo: 0 ar 5; 0, 5 ar 10; 0, 5, 10 ar 15. Aukščiausias balas reiškia didžiausią savarankiškumą, o 0 – visišką bejėgiškumą. Rezultatas gali būti vertinamas tik vienu iš nurodytų balų.

Pareiškėjo gebėjimas savarankiškai veikti bei apsitarnauti pagal Barthel indeksą įvertintas 40 balų (el. byla, I tomas, b. l. 87). Pareiškėjui specialieji poreikiai nustatyti, pastarajam dalyvaujant NDNT Kauno II teritoriniame skyriuje (el. byla, I tomas, b. l. 86). Siuntime nurodyta pareiškėjo sveikatos būklė ir gydymo eiga patvirtinta byloje esančiais medicininiais dokumentais ir išrašais iš medicininių dokumentų. Byloje ginčo dėl Siuntime aprašytos pareiškėjo sveikatos būklės ir gydymo eigos, nurodytų diagnozių specialiesiems poreikiams nustatyti, Barthel indekso – 40 balų vertinimo, nėra.

Remiantis bylos dokumentais nustatyta, kad tiek NDNT Kauno II teritorinis skyrius, tiek NDNT ir Komisija, nagrinėjamu atveju spręsdami specialiojo poreikio nustatymo klausimą, rėmėsi pareiškėją gydančios gydytojos 2018 m. rugsėjo 30 d. Siuntimo Nr. 111 ir užpildytos Barthel lentelės duomenimis.

NDNT ir Komisija, atsisakydami tenkinti pareiškėjo skundą, vadovavosi Kriterijų sąrašo 1.9.2 ppapunkčiu, kuriame nurodyta, kad asmeniui specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas, kai yra nustatyta tetraplegija ir kiti ryškūs įvairios kilmes judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai asmenims nuo 18 m. Barthel indeksas (užpildyta Barthel indekso lentelė) iki 20 balų. Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas eina ramentų pagalba, padedant kitam asmeniui, eisena apsunkinta, yra ataksija, kuri ypač paryškėja keičiant padėtį, Rombergo pozoje nepastovi, tačiau pareiškėjui tetraplegija nediagnozuota. Be to, pareiškėjui nustatyta Barthel indekso vertė (40 balų), kuri nepatenka į Kriterijų sąrašo 1.9.2 papunktyje numatytą reikalavimą – iki 20 balų.

Kriterijų sąrašo 3.1 papunktyje nurodyta, kad asmeniui specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas, kai asmeniui nustatytas vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė (esant kojų monoparezėms/plegijoms, paraparezems/plegijoms, hemiparezėms/plegijoms, tetraplegijoms/plegijoms).

Nei Siuntime, nei kituose byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatyta vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė.

Kriterijų sąrašo 4.1 papunktyje nurodyta, kad asmeniui specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas, kai asmeniui nustatytas vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė (esant kojų monoparezėms / plegijoms, paraparezėms / plegijoms, hemiparezėms / plegijoms, tetraparezėms / plegijoms), kai reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar k t.). Nors siuntime ir nurodyta, kad pareiškėjas eina ramentų pagalba, padedant kitam asmeniui, kojų raumenų jėga 3-4 balai (vidutinio lygio), byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatyta vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė.

Kriterijų sąrašo 4.2 papunktyje nurodyta, kad asmeniui specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas, kai asmeniui nustatyta ryški ataksija.

Siuntime nurodyta, kad pareiškėjui yra nustatyti judėjimo funkcijos sutrikimai, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjui diagnozuotą ryškią ataksiją.

Byloje duomenų, kad pareiškėjui yra būtina nuolatinė slauga ir jo fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jo galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, nėra. Pareiškėjas jokių nesutikimo motyvų dėl jo gebėjimo savarankiškai veikti bei apsitarnauti vertinimo pagal Barthel indeksą nenurodo.

NDNT ir Komisijos išvada, kad pareiškėjas neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9.2 papunktyje, 4.1 papunktyje, 4.2 papunktyje nurodytų pagrindinių kriterijų, būtinų specialiojo nuolatinės slaugos ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikiams nustatyti, yra pagrįsta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atlikdama patikrinimo pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, NDNT įvertino ir pareiškėjo specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikį (el. byla, I tomas, b. l. 123). Todėl, pareiškėjo skundo argumentas, kad NDNT Kauno II teritorinis skyrius nepagrįstai atsisakė vertinti šį specialųjį poreikį nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas.

Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, verčiančių abejoti medicininiuose dokumentuose užfiksuotos pareiškėjo sveikatos būklės teisingumu, nėra. Jau minėta, kad pats teismas negali vertinti medicininių duomenų pagrįstumo, tokia kompetencija suteikta gydytojams ir NDNT specialistams. Pažymėtina, kad už medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikrumą atsako gydytojas. Bylos duomenys rodo, kad NDNT specialistams abejonių dėl pareiškėjo medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikrumo nekilo. Be to, kaip matyti, NDNT specialistai, atlikdami periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, atliko pareiškėjo medicininių dokumentų vertinimą (el. byla, I tomas, b. l. 123).

Specialiųjų poreikių nustatymą savivaldybėse reglamentavo Specialiųjų poreikių nustatyto ir jų tenkinimo sąlygos bei taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316, kuris galiojo iki 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Taisyklės).

Pagal Taisyklių 11 punktą specialieji poreikiai savivaldybėse nustatomi pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 11.1. techninės pagalbos priemonių poreikis; 11.2. finansinės pagalbos priemonių poreikis; 11.3. socialinių paslaugų poreikis. Pagal Taisyklių 12 punktą skiriami šie specialiųjų poreikių lygiai: 12.1. nedidelių – nežymiai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, nedidelė specialiosios pagalbos priemonių apimtis; 12.2. vidutinių – vidutiniškai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, vidutinė specialiosios pagalbos priemonių apimtis; 12.3. didelių – visiškai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, didelė specialiosios pagalbos priemonių apimtis arba nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos L. S. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis nepaneigia NDNT vertinimo (el. byla I tomas, b. l. 45). Pareiškėjui išduota Pažyma „Dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo“ nesuteikia pareiškėjui teisės į specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, nes tokio poreikio vertinimas yra išimtinė NDNT kompetencija. Savivaldybėms nesuteikta teisė nustatyti asmenims specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.

Pažymėtina ir tai, kad specialiųjų poreikių nustatymas yra NDNT kompetencija, todėl NDNT specialistai, vadovaudamiesi turimais objektyviais duomenimis, įvertino pareiškėjo sveikatos sutrikimų atitiktį pagal kiekvieną iš Kriterijų sąrašo punktą ir tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui specialusis poreikis buvo nustatytas, remiantis atsakovui pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek NDNT, tiek Komisija, pareiškėjo skundus išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir argumentuotai, nepažeidžiant specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamus NDNT 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SS-2238 „Dėl atlikto patikrinimo pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą“, Komisijos 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S-10 „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo L. S.“ ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniai, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.