- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-368-282-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. B., Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Leokadija Riškutė
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-368-282/2009
1.1.8.1., 1.1.8.1.1., 2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 24 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo 2009 m. rugsėjo 7 d., į atliktos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. liepos 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2009 m. rugsėjo 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 8 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), savo nuomojame bute, pobūvio metu, paprašė pas jį buvusio M. K. leisti pasinaudoti jo mobilaus ryšio telefonu, turėdamas tikslą M. K. jo nebegrąžinti ir M. K. perdavus savo mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung 450i“ su Tele 2 ,,Pildyk“ SIM kortele, jo nebegrąžino – taip pagrobdamas svetimą M. K. turtą ir padarydamas nukentėjusiajam M. K. 801 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti laisvės atėmimo bausmę į viešuosius darbus ar areštą, arba sumažinti jam paskirtą bausmę, nes laisvėje jis galėtų dirbti ir išlaikyti šeimą, kurią yra pradėjęs kurti. Skunde apeliantas teigia, kad jis neprisipažino pagrobęs telefoną ir telefonas buvo rastas ne pas jį, o pas G., kuris įvykio metu taip pat buvo jo nuomojamame bute. Skunde taip pat nuteistasis nurodė, kad nukentėjusysis teisme jam pretenzijų nereiškė.
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir A. B., nuteistam pagal BK 178 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, nemotyvavo savo sprendimo, neįgyvendino bausmės tikslų, įtvirtintų BK 41 str. 2 d., nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.) – neįvertino nusikalstamos veikos padarinių, kaltinamojo atsakomybė sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.), neatsižvelgė, kad nėra jo atsakomybės lengvinančių aplinkybių, kad A. B. nusikaltimą padarė neatsitiktiniai, o iš anksto suplanavęs, veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas asmeninės turtinės naudos. Be to apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A. B. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), taip pat neatsižvelgė į kitus jo asmenį neigiamai charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, tačiau teistas jau 2 kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, charakterizuojamas neigiamai, kas parodo nuteistojo stiprias asocialias nuostatas, neigiamą vertybinę orientaciją. Skunde taip pat nurodoma, kad A. B. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, savo elgesiu ir veiksmais nesistengė sušvelninti padarinių.
Nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Tiek nuteistasis, tiek Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė savo apeliaciniais skundais neginčija A. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Atitinkamai A. B. savo skundu prašė švelninti bausmę, o prokurorė – už padarytą nusikaltimą prašė skirti didesnę laisvės atėmimo bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė. Šis įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Prokurorės skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimą 1 metams, neįgyvendino bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), kolegijos nuomone, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, įvertino jo asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas, bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes. Vagystė yra savanaudiškas turtinis nusikaltimas ir padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Paminėtos aplinkybės yra nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistas A. B., sudėties požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirdamas bausmę pagal BK 178 str. 1 d., teismas šių aplinkybių neįvertino. Teismas atsižvelgė, kad A. B., būdamas teistas, neišnykus teistumui, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 126), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. BK 27 str. 1 d. yra nurodyta, kad asmuo, kuris, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu, ir ši įstatymo nuostata nebūtinai turi būti perkeliama į nuosprendį. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į BK 27 str. 1 d. nuostatas, nepagrįstas. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė prokurorė, apylinkės teismas įvertino, kad nuteistasis charakterizuojamas, kaip linkęs pažeidinėti įstatymus asmuo (t. 1, b. l. 139), nenustatė jo atsakomybės lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pastarasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir atsižvelgė į tai. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į kitas A. B. asmenį neigiamai apibūdinančias aplinkybes, neįvertino nusikalstamos veikos padarinių ir kt. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad nuteistasis niekur nedirba ir nesimoko (t. 1, b. l. 133; 134), kad yra teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. ir 2004 m. birželio 3 d. nuosprendžiais, kad pagrobtas telefonas buvo gražintas nukentėjusiajam, nuteistasis jo atsiprašė ir pastarasis pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 20). Akivaizdu, kad paminėtos aplinkybės teismui, priimant nuosprendį, buvo žinomos ir įvertintos. Taigi, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę. Naujų aplinkybių, į kurias teismas nebūtų atsižvelgęs, savo apeliaciniuose skunduose nenurodė nei nuteistasis, nei prokurorė.
Be abejonės, nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde deklaruojami pareiškimai apie ketinimą susirasti darbą, sukurti šeimą ir išlaikyti ją – apibūdina jį teigiamai, tačiau tai nemenkina jo kaltės dėl nusikaltimo padarymo ir nėra pakankamas pagrindas skiri su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistojo atžvilgiu ankstesniais nuosprendžiais du kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tai nepadėjo pasiekti bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) ir A. B. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas (t. 1, b. l. 122). Akivaizdu, kad ir po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo apeliantas atitinkamų išvadų nepadarė – vėl pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Konkrečiu atveju daryti išvadą, kad paskyrus nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar dar sykį atidėjus paskirtos bausmės vykdymą pavyks pasiekti bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo.
Tokiu būdu kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. B. paskirta reali 1 metų laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), yra tinkamai individualizuota ir nelaikytina aiškiai per griežta ar per švelnia. Taigi, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo keisti A. B. paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus atmesti.