Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesi.

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (nuo 2023-01-01 vadinamas LKT Pravieniškių 1-uoju kalėjimu) buvo sudariusi 2022-01-25 Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 su VšĮ „Bruneros“. Šiuo metu maitinimas tiekiamas pagal 2024-02-05 Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“. Pagal minėtas sutartis, maitinimo organizatorius VŠĮ ,,Bruneros“ ir UAB „Niklita“ užtikrino tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų.

Pažymi, kad maitinimas LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-06-02 įsakymu Nr. 4/07-117 bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-011-07 įsakymu Nr. V- 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusio iki 2023-01-01) fiziologines mitybos normas. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus

reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę LKT 2023-09-14 direktorius įsakymu Nr. V-715 „Dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto patvirtinimo“, nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais buvo atliekami patikrinimai valgyklose. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktas Nr. LV-24047 patvirtina, kad trūkumai nenustatyti.

Nurodo, kad nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė yra periodiškai tikrinama laboratorijose. Paskutinis tikrinimas atliktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimo centro 2024-03-28, tyrimo protokolo Nr. 1534. Tikrinant maisto produktų kokybę nebuvo nustatyta pažeidimų. Minėti duomenys įrodo, jog patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės paros

normą ir sudėtį.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde aplinkybių dėl patiekalų neatitikimo jų sudėčiai pagal valgiaraštį neišdėstė, konkrečių pažeidimų atvejų nenurodė, taip pat nenurodė kuo tai pasireiškė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog teikiamas maistas nevisavertis, nurodo, kad atsakovė, organizuodama nuteistųjų maitinimą vadovaujasi teisingumo ministro įsakymais, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, taikomų laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims. Kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas dėl byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str.) neišdėstė, o skundą grindė tik bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais.

Pažymi, jog nuteistieji gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Remiantis Pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščiu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl pareiškėjo argumentai, jog neva nuolatos jautė alkį, badavo, turėtų būti vertinami kritiškai. Pareiškėjas taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją su prašymais ir (ar) skundais dėl netinkamo maitinimo. Pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl raumenų sunykimo, maistinių medžiagų stokos, kūno masės sumažėjimo esant prastam maitinimui ginčui aktualiu laikotarpyje. Minėtais pagrindais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalėjimo galimai netinkamomis sąlygomis (neužtikrintas visavertis maitinimas) laikotarpiu nuo 2022-12-14 iki 2024-04-09 ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą).

Pareiškėjas nurodo, kad įkalinimo įstaigoje duodamas maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, taip pat kiekis dažnai neatitiko kieko normos.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 punktas (ginčui aktuali redakcija) numatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Beveik analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2023-01-01 įsigaliojusios BVK 92 straipsnio redakcijos 5 dalyje, pagal kurią arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, galiojusios iki 2022-12-31 (toliau – Fiziologinės mitybos normos); Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, galiojusios iki 2022-12-31 (toliau – Paros išlaidų normos); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės); Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“; Teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 1.1 papunkčiu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, įsigaliojusios nuo 2023-01-01 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės).

Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Šių taisyklių 14 punkte numatyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Fiziologinių mitybos normų 1 punktu yra patvirtintos fiziologinės mitybos normos skirtingų kategorijų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal patvirtintas Fiziologines mitybos normas dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 3 301 kcal, o nedirbantiems vyrams maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2 298 kcal, atitinkamai nurodyta, kiek iš jų sudaro riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos. Paros išlaidų normose buvo nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 papunktis); vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 papunktis). Paros išlaidų normų 2.3 papunktyje nurodoma, kad pagal šio įsakymo 2.1 papunktyje nustatytą paros maitinimo išlaidų normą maitinimo išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Šio įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtintas valgiaraštis dirbantiems vyrams, o 1.2 papunkčiu patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems vyrams. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Vidaus tvarkos taisyklių 311 punkte įtvirtinta, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga; suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas); nepilnamečiai, nėščios moterys ir krūtimi maitinančios motinos maitinamos 4 kartus per dieną, kiti suimtieji ir nuteistieji – 3 kartus per dieną. Maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 5 valandos (išskyrus miegui skirtą laiką) (313 punktas); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog VšĮ „Bruneros“ Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2022-01-25 iki 2024-02-04 teikė nuteistųjų maitinimo paslaugas. Nuo 2024-02-05 nuteistųjų maitinimo paslaugas teikė UAB „Niklita“. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad viešojo administravimo subjektas, t. y. Pravieniškių 1-asis kalėjimas, maitinimo organizavimo funkciją įgyvendino ne pats tiesiogiai maitindamas nuteistuosius, o pasitelkdamas maitinimo įmonių VšĮ ,,Bruneros“ ir UAB „Niklita“ paslaugas. 2022-01-25 Maitinimo paslaugos sutarties priedų techninėse specifikacijose yra detalizuoti nuteistųjų maitinimui ruošiamo maisto reikalavimai, o Maitinimo paslaugų sutarties priede nustatyti maitinimo paslaugų įkainiai. Pagal 2022-01-25 Maitinimo paslaugų sutarties 2 priedo „Maitinimo paslaugos įkainiai“ vienam dirbančiam vyriui vienos paros maisto produktų kaina vienam nuteistajam numatyta 1,90 Eur, o nedirbančiam – 1,45 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sumos yra skirtos tik maisto produktams pirkti. Atsakovės atstovė nurodė, jog tiekiant maitinimą pareiškėjui buvo laikomasi Vyriausybės patvirtintų Fiziologinių mitybos normų, teikiamas maistas pagal patvirtintus valgiaraščius, laikomasi nustatyto kiekio ir kokybės.

Vidaus tvarkos taisyklių 322 punkte, numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus. Analogiška nuostata įtvirtinta Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023-09-14 įsakymu Nr. V-715 patvirtino Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą. Byloje nustatyta, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais periodiškai buvo atliekami patikrinimai pataisos įstaigos valgykloje. Iš į bylą pateikto Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės 2024-04-19 patikrinimo akto (toliau – patikrinimo aktas) matyti, jog skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo valgykloje atliktų patikrinimų metu trūkumai nenustatyti. Iš patikrinimo akto matyti, jog patikrinimas dėl maisto kokybės atliktas sudarytos komisijos. Nustatyta, jog pataisos įstaiga taip pat teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui dėl laboratorinių tyrimų atlikimo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro laboratorinių tyrimų 2024-03-08 protokolas. Minėti duomenys įrodo, jog patiekalų energetinė vertė ir kokybė atitinka Fiziologinės mitybos normos nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, teismas pažymi, kad pataisos įstaigai nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, ji privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos (iki jos neteko galios), jos yra teisėtos.

Pagal LVAT praktiką, Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius / nedirbančius vyrus, dirbančias/nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris, dirbančius/nedirbančius vyrus (vegetarus), dirbančias / nedirbančias moteris (vegetares), asmenis, kuriems paskirtas dietinis maitinimas bei veganus. Tarp šių grupių yra akivaizdūs skirtumai, kuriuos apsprendžia vyrų ir moterų fiziologiniai skirtumai, asmenų amžius, aktyvumas (dirba / nedirba), rutininės mitybos poreikiai ar kt., todėl nėra pagrindo abejoti teisinio reguliavimo, pagal kurį fiziologinės mitybos normos ir valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į atskirų kalinamų asmenų grupių poreikius, teisėtumu (žr., pvz., LVAT 2020-02-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1240-624/2020. Pareiškėjas dėl šioje byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų neišdėstė, skundą grindė iš esmės bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų aktų teisėtumo nekyla.

Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trūko. Pats pareiškėjas dėl maisto netinkamos kokybės ir kiekio nėra kreipęsis su skundais ar prašymais į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją ar Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją. Teisės aktai nenumato įkalinimo įstaigos pareigos įvertinti kiekvieno nuteistojo ar suimtojo individualias fiziologines savybes pateikiant atitinkamai kaloringą maistą. Todėl pareiškėjo teiginys, kad maisto davinio praktinė energetinė vertė galimai neatitiko nustatyto kiekio reikalavimo nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, dėl ko vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, neturintys teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimai neteisėtų įkalinimo įstaigos veiksmų. Taigi, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad maisto davinys galimai buvo išduodamas mažesnis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nenustatyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo įkalinimo įstaigose laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas, įvardinti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.