- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- I-166-320/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00571-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G.K.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių
- Atsakovas
- Šiaulių
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovei Ritai Januškevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-07-18 nutarimą Nr. (Duomenys neskelbiami) (toliau – Nutarimas), kuriuo jam paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 2). G.K. paaiškino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas V.D. surašė melagingą tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu jam buvo paskirta nuobauda. Nurodė, kad 2011-07-11 ryte, rengiantis išvykti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių apygardos administracinį teismą, budintis pareigūnas jį išvedė iš kameros, vedė koridoriumi apie 10 metrų. Koridoriuje laukiančiam pareigūnui V.D. budintysis padavė pareiškėjo suimtojo asmens kortelę, kurioje nurodytas vardas, pavardė, gimimo metai. V.D. kreipėsi į pareiškėją pavarde, klausdamas, kokia jo pavardė. Tai buvo pasityčiojimas, nes pareigūnas puikiai žinojo šiuos duomenis, pats pasakė šią informaciją, kreipdamasis į jį. Be to, pareigūnas uždavinėjo ir daugiau provokuojančių bei įžeidžiančių klausimų. G.K. pažymėjo, kad V.D. užduodami klausimai sutrikdė jo psichinę būseną, todėl jis pasakė pareigūnui savo vardą, pavardę, o paklausus, kokiais metais jis gimęs – dėl įtampos ir susijaudinimo – metų neatsiminė ir nepasakė pareigūnui. V.D. pareiga buvo jį pristatyti į konvojavimo patalpą, pareigūnas neturėjo teisės reikalauti prisistatyti, nurodyti įvairius asmens duomenis, nes visi buvo suimtojo asmens kortelėje su priklijuota nuotrauka. Kortelę V.D. laikė rankose. Joks aktas nenumato, kad suimtasis privalo prisistatyti pareigūnui teritorijoje tarp kameros ir konvojavimo patalpos. Mano, kad toks pareigūno reikalavimas buvo neteisėtas, todėl jis neprivalėjo jo vykdyti. Teigė, kad jis pasakė savo vardą, pavardę, o gimimo metus prisiminti sutrukdė paties V.D. elgesys.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius teismo posėdyje nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepimu su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko (b. l. 77-79). Nurodė, kad šioje byloje Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius yra netinkamas atsakovas. Tinkama šalimi (atsakovu) nagrinėjamoje byloje yra Šiaulių tardymo izoliatorius. Mano, kad esant netinkamam atsakovui byloje, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas. Be to, teigė, kad priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 34 str. 1 d. įtvirtina, kad suimtiesiems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą skiriamos nuobaudos. Nutarimu G.K. nuobauda – papeikimas paskirtas nepraleidus Suėmimo vykdymo įstatymo 36 str. nustatyto nuobaudos skyrimo termino ir nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarkos. Nuobauda pareiškėjui skirta atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodytas Apsaugos ir priežiūros skyriaus 4-os pamainos prižiūrėtojo V.D. 2011-07-11 tarnybiniame pranešime, į 2011-07-12 G.K. pasiaiškinimą bei į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį (pareiškėjas G.K. turėjo 13 galiojančių nuobaudų). Teigė, kad pareiškėjui skirta švelniausia nustatyta nuobauda – papeikimas ir, atsakovo nuomone, ši nuobauda atitiko padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovė R. Januškevičienė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Nutarimu G.K. buvo paskirta švelniausia nuobauda, kurią numato Suėmimo vykdymo įstatymas, už tai, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. numato, kad suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. G.K. 2011 m. liepos 11 d. apie 8 val. 40 min. buvo išvestas iš kameros, nes etapu turėjo vykti į teismą. Pareigūnui V.D. iš suimtojo kortelės perskaičius G.K. pavardę, pareiškėjas atsisakė prisistatyti. Pareiškėjo pavardė buvo perskaityta, o jis pareigūnui nenurodė savo vardo, gimimo metų bei BK straipsnio, pagal kurį yra kaltinamas. Į tokį pareigūno reikalavimą pareiškėjas atsakė, jog prisistatyti neprivalo, nes jį visi pažįsta. Patvirtino, kad prisistatymo ir duomenų patikrinimo procedūros teisės aktai nenustato, tačiau suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus, kaip tai numato Suėmimo vykdymo įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-07-18 nutarimu Nr. (Duomenys neskelbiami), pareiškėjo ginčijamu šioje byloje, Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiam suimtajam G.K. paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis 2011-07-11 padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – apie 8 val. 40 min. tapatybės patikrinimo metu prieš išvykimą etapu, nevykdė prižiūrėtojo reikalavimo pasakyti savo asmens duomenis (vardą, gimimo metus, BK straipsnį, pagal kurį yra kaltinamas), tai yra, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. (b. l. 3). Paskirtą nuobaudą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), kuris išnagrinėjęs skundą, 2011-08-12 raštu Nr. (Duomenys neskelbiami) Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą paliko galioti (b. l. 4).
Pareiškėjas reikalavimą panaikinti ginčijamą Nutarimą iš esmės grindžia argumentais, kad atsakovas nenurodė teisės aktų, pagrindžiančių, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno V.D. reikalavimas prisistatyti buvo būtinas; 2011-07-11 V.D. surašė tikrovės neatitinkantį tarnybinį pranešimą; be to, V.D. žinojo jo asmens duomenis.
Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. reglamentuojama, kad suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymų tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Minėto įstatymo 32 str. nustatytos suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta suimtųjų pareiga vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.
Aplinkybę, kad G.K. 2011-07-11 neįvykdė pareigūno V.D. reikalavimo prisistatyti, patvirtina teismo posėdyje liudytoju apklausto V.D. parodymai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V.D. parodė, kad 2011-07-11 dirbo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 4-os pamainos prižiūrėtoju ir turėjo išvestus iš kamerų suimtuosius pristatyti atvykusiems patruliams, vykdantiems suimtųjų etapavimą. Iš kameros išvestą G.K. jis pasitiko koridoriuje, perskaičius G.K. pavardę ir paliepus jam prisistatyti, jis neprisistatė ir pareiškė, kad jį visi ir taip gerai pažįsta. Dar keletą kartų pakartojus reikalavimą prisistatyti (pasakyti savo pavardę, vardą, gimimo metus ir Baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį kaltinamas) G.K. tylėjo ir neprisistatė. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo posėdyje apklausto liudytojo parodymų teisingumu, nebuvo nustatyta. Teismas liudytojo V.D. parodymus vertina kaip išsamius, nuoseklius ir logiškus, jie atitinka jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir paties G.K. 2011-07-12 pasiaiškinimas, rašytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuriame jis nurodo pasakęs tik savo pavardę. Teismas kritiškai vertina G.K. paaiškinimą, kad jis pareigūnui pasakė ir savo vardą, nes toks jo paaiškinimas prieštarauja liudytojo G.D. parodymams, jo paties 2011-07-12 pasiaiškinime nurodytoms aplinkybėms. Be to, G.K. pripažino, kad jis pareigūnui nepasakė savo gimimo metų, nors nurodė, kad gimimo metus prisiminti jam sutrukdė jį ištikęs šokas dėl pareigūno, jo manymu, netinkamų veiksmų. Kaip parodė teismo posėdžio metu apklaustas V.D., jis pareiškėjui nurodė pasakyti tik anketinius duomenis, tokia asmenybės patikrinimo tvarka, rengiant jį konvojavimui, yra įprasta, todėl teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad pagal pareigūno reikalavimą jis gimimo metų nenurodė dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis neprivalėjo vykdyti pareigūno reikalavimo, nes šis reikalavimas, jo nuomone, buvo neteisėtas. G.K. 2011-07-11 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo etapuojamas į teismą. LR teisingumo ministro ir LR vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr.1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau- Konvojavimo taisyklės) 106 p. numato, kad turi būti patikrinamos konvojuojamųjų asmenybės pagal duomenis, esančius konvojuojamų asmens bylų pažymose. Tai rodo, kad konvojuojamo asmens asmenybės patikrinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Pažymėtina, kad suimtojo asmens prisistatymo ir duomenų sutikrinimo procedūros tardymo izoliatoriuje, ruošiant asmenį etapavimui iki konvojavimo procedūros pradžios, teisės aktais nėra detaliai reglamentuotos. Konvojavimo taisyklės nustato pareigą Kalėjimų departamentui pavaldžių institucijų, tarp jų- ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams tinkamai parengti konvojavimui asmenį, laikomą izoliatoriuje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), nustatanti laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką, viena iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūros sudėtinių dalių numato patikrinimus ir skaičiuotes (Instrukcijos 7.2. p.). Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, teismas laiko pagrįstais Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovės ir liudytojo V.D. paaiškinimus, kad pareigūnas privalo įsitikinti, ar tinkamą asmenį pristatys etapavimui, asmens tapatybės nustatymui gali pareikalauti suimtojo prisistatyti tikslu patikrinti asmenybę pagal dokumentuose nurodytus asmens duomenis.
Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. nustato, kad asmens, laikomo tardymo izoliatoriuje, teises ir laisves gali suvaržyti tik įstatymai, t.y. šiame ir kituose įstatymuose nustatyti draudimai ir pareigos. Suėmimo įstatymo 32 str.1 d.2 p. imperatyviai nustato suimtųjų pareigą vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Todėl suimtasis, net ir abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus pareigūno veiksmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. nustatyta tvarka (Suėmimo vykdymo įstatymo 49 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas V.D., siekdamas patikrinti rengiamo konvojuoti suimtojo G.K. asmens tapatybę, turėjo teisę reikalauti pareiškėjo prisistatyti, šis jo reikalavimas nebuvo perteklinis, o pareiškėjas privalėjo vykdyti tokį pareigūno reikalavimą.
Dėl išvardintų motyvų darytina išvada, kad pareiškėjas 2011-07-11, apie 8 val. 40 min. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – tapatybės patikrinimo metu prieš išvykimą etapu nevykdė prižiūrėtojo reikalavimo pasakyti savo asmens duomenis, tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. nuostatas.
Suėmimo vykdymo įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, kad suimtiesiems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio; uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Pareiškėjui parinkta nuobauda atitinka jo pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Laikytina, kad Nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, naikinti nutarimą nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas savo skunde teismui atsakovo nenurodė, teismas vadovaudamasis ABTĮ 37 str. 1 d., spręsdamas skundo priėmimo klausimą, byloje atsakovu įtraukė Šiaulių tardymo izoliatorių. Teismo posėdžio 2012-03-27 parengiamojoje dalyje pareiškėjas nurodė reikalavimą, jog atsakovu šioje byloje turi būti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 str., nustatančiu, kad atsakovo pasirinkimas yra pareiškėjo prerogatyva, atsakovu įtraukė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių. Teismas pareiškėjui išaiškino skundo padavimo netinkamam atsakovui pasekmes, tačiau pareiškėjas nei 2012-03-27, nei 2012-05-03 teismo posėdžiuose nesutiko pakeisti atsakovo, todėl, bylą nagrinėjant iš esmės, Šiaulių tardymo izoliatorius dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.
Šiaulių tardymo izoliatorius yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, vykdanti kardomąją priemonę – suėmimą ir arešto bausmę. Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr. 168 12.7 p. nustato, kad viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų – vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu skirti nuobaudas suimtiesiems ir nuteistiesiems, nesilaikantiems jiems įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų pareigų ir draudimų. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 str. 2 d. reglamentuoja, kad biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų 16.3 p. nustato, kad įstaigos vadovas veikia įstaigos vardu ir atstovauja jai visose institucijose, jei reikia, dalį savo teisių perduodamas jam pavaldiems įstaigos pareigūnams.
Pareiškėjas skundu reikalauja panaikinti Nutarimą, kuriuo jam Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovas paskyrė nuobaudą už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokio pobūdžio skundo reikalavimui atsakovu administracinėje byloje turi būti įstaiga, kurios vadovas priėmė ginčijamą individualų administracinį aktą – Nutarimą, tai yra Šiaulių tardymo izoliatorius. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skundą padavė netinkamam atsakovui, kategoriškai nesutiko netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu ir tai taip pat sudaro savarankišką ir, tuo pačiu, pakankamą pagrindą skundo atmetimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
G.K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl 2011-07-18 nutarimo Nr. (Duomenys neskelbiami) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.