Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. N., išnagrinėjusi J. N. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. 2016-07-08, apie 15.08 val., Juodasis kel. 35, Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbuline eiga pro stovintį automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Teisme J. N. parodė, kad jis išsigando, nebuvo labai draugiški šūksniai. Išlipo iš automobilio, buvo pažeistas bamperis. Nenorėjo supykti, kad automobiliai sugadinti. Ant jo, J. N. automobilio gali būti rasti įbrėžimai. Buvo liepos 8 d., statė automobilį priešais automobilį, paskambino dukra, kvietė jį, J. N. į namus, todėl skubėjo. Išgirdo signalą, prasidėjo riksmas, jis išsigando, nenorėjo konfliktų ir pasitraukė. Nemanė, kad čia būtų didelė bėda. Nuotrauka gal ir yra. Kažkoks taškelis yra ant bamperio, automobiliui 20 metų. Asmuo atpažįsta fotonuotrauką. Pats nepastebėjo nieko blogo. Pasak J. N., jis pasižiūrėjo į savo ir į jų automobilį ir nieko nepamatė, buvo išlipęs. Suklydo, kad nekvietė policijos. Yra nukentėjęs nuo jaunimo, todėl ir išsigando. Gal nereikėjo išsigąsti, reikėjo sėsti į automobilį ir laukt policijos. Jo, J. N., kolega ir buvo atsidūręs eismo įvykyje, išlipo, pastarajam trenkė į galvą ir išvažiavo. Pasiaiškinti jam, J. N. sunku, bet tokia ta ir situacija.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-07-08 apie 15.20 val., gavo pranešimą, kad Juodasis kelias 35, prie prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje, Vilniuje, apgadintas automobilis. Nuvykus minėtu adresu rado apgadintą automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas M. K. paaiškino, kad atvažiavęs į prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę sustojo. Iš stovėjimo vietos išvažinėjo atbuline eiga automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė jo automobilio kairės pusės priekines dureles bei iš įvykio vietos išvažiavo. Šalia stovėjęs pilietis sustabdė automobilį „Volkswagen Golf“ ir vairuotojui pasakė, kad pastarasis kliudė, tačiau automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojas pasakė, kad tuoj apsisuks ir privažiuos. Įvykį matė D. D., kuri matė kaip automobilis „Volkswagen Golf“ atsitrenkė į automobilį „Volvo V50“ ir išvažiavo. Automobilio „Volvo V50“ apgadinimų aukštis nuo 0,50 iki 0,80 m.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Juodasis kelias 35, Vilniuje, automobiliui „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės kairės pusės durys.

Fotolentelėje prie bylos Nr. AV2-2763/820 užfiksuota, kad automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilio galinis bamperis kairėje pusėje.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog J. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 114 p., numatantį, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Teisme J. N. neneigė, jog kliudė automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė, kad jo automobilio bamperis apgadintas, kažkoks taškelis buvo ant bamperio, automobiliui 20 metų. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes be J. N. paaiškinimo patvirtina nukentėjusiojo M. K. paaiškinimas, liudytojos D. D. paaiškinimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės prie bylos Nr. AV2-2763/820.

J. N. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. N. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 220 p. nurodyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog J. N. pažeidė KET 9 p., 114 p., 126 p. Pats J. N. neneigė sukėlęs eismo įvykį ir pasitraukęs iš įvykio vietos, paaiškino, kad policijos nekvietė, nes kai statė automobilį priešais automobilį, paskambino dukra, kvietė jį, J. N. į namus, skubėjo, jis buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį ir nieko nepamatė, išgirdo garsinį signalą, prasidėjo riksmas, jis išsigando, nenorėjo konfliktų, todėl pasitraukė iš eismo įvykio vietos. J. N. teigimu, suklydo, kad nekvietė policijos, yra nukentėjęs nuo jaunimo, todėl ir išsigando, jo kolega ir buvo atsidūręs eismo įvykyje, išlipo, pastarajam trenkė į galvą ir išvažiavo. Tai, jog J. N. suprato, jog sukėlė eismo įvykį patvirtina tiesiogiai eismo įvykio aplinkybes mačiusio nukentėjusiojo M. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, iš stovėjimo aikštelės išvažiuodamas atbuline eiga automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas vyro, atsitrenkė į jo, M. K. automobilio vairuotojo dureles, nors buvo davęs garsinį signalą, vairuotojas nesureagavo ir nuvažiavo. Vienas pilietis pavijo ir paprašė sustoti, bet vairuotojas pasuko į Juodojo kelio gatvę ir nuvažiavo, liudytojos D. D. paaiškinimas, kad matė įvykį, kuris vyko 2016-07-08, matė, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininkas pabėgo iš įvykio vietos, žmonės bandė kaltininką sustabdyti, bet pastarasis neatkreipė į tai dėmesio ir išvažiavo. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau J. N. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). Įstatymų leidėjo numatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma administracinė nuobauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pripažįsta pažeidimus ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei teisės pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi 30 metų vairavimo stažą, nežymiai apgadino kito automobilio priekines kairės pusės dureles, pasitraukė iš įvykio vietos, nes bijojo konflikto, būti užpultas, praeityje yra nukentėjęs nuo jaunimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), bei vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga J. N. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. pažeidėjui skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su trumpesniu nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

J. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.

J. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir J. N. skirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16061684797 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.