- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-464-513/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- T. N.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pagal ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui T. N., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove), iš atsakovo priteisti išlaikymą ir patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakyta priimti.
Teismas nurodė, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Mediacijos įstatymo redakcija įtvirtino privalomą neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).
Teismas nurodė, jog vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privaloma mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu arba vienos iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek, kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
Teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu turi būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Tokiu įrodymu laikoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Teismas nurodė, kad mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad tik tokio asmens išduotas dokumentas apie mediacijos pabaigą arba pasinaudojimą privaloma neteismine mediacija gali patvirtini pasinaudojimo privaloma neteismine mediacija faktą.
Teismas konstatavo, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė G. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti teismui spręsti iš naujo.
Argumentuoja, jog įrodymu, kad šalis pasinaudojo privalomąja mediacija, gali būti ne vien tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma, bet ir kitas dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-218-2396, kurio 2 punkte nurodyta, jog privalomoji mediacija yra baigta. Tai reiškia, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog įvykdė įstatymų numatytą pareigą pasinaudoti privalomąja mediacija. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, t. y. pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.
Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
Apeliantė argumentuoja, kad pasinaudojo privalomąja mediacija, t. y. laikėsi išankstinės privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Iš su ieškiniu pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)TP-22-T-218-2396, kuriuo ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų susijusių klausimų, turinio matyti, jog ieškovė yra pasinaudojusi privalomąja ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Šio sprendimo 2 punkte nurodyta, jog 2022 m. sausio 24 d. Tarnybos pažyma Nr. (11.8Mr)(M-P-0049)MPA-00712 patvirtina, kad privalomoji mediacija yra baigta kitai ginčo šaliai nepateikus sutikimo dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors su ieškiniu nėra pateikta nurodyta pažyma, tačiau ieškinio priedų turinys patvirtina, kad įstatyme įtvirtinta pareiga yra įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas nepilnus duomenis apie baigtą mediaciją, turėtų ne formaliai taikyti atsisakymo priimti ieškinį institutą, tačiau, siekdamas įsitikinti ir / arba pašalinti abejones, kad ieškovė pasinaudojo privalomąja mediacija inicijuojamojoje byloje, galėtų svarstyti termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo klausimą, t. y. įpareigoti ieškovę pateikti 2022 m. sausio 24 d. Tarnybos pažymą Nr. (11.8Mr)(M-P-0049)MPA-00712 ir tik neįvykdžius nutarties vertinti, ar yra teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.