Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-249-474/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2-249-474/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01202-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdas Alška
Atsakovas
K. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“
Advokatai
Galina Morozova
Civilinė byla Nr.e2-249-474/2019Proceso Nr. 2-25-3-01202-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.5.10.; 1.3.9.2.2.; 3.2.6.5.;
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant atsakovei K. P.,atsakovės atstovei advokatei Galinai Morozovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei K. P. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo kad 2018-10-02 Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-5273 darbo byloje Nr.APS-108-15604 buvo nuspręsta iš ieškovės išieškoti atsakovės naudai 660 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio mėnesį, 660 Eur neatskaičius mokesčių už 2018 m. gegužės mėnesį ir 1118,60 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už 2018 m. birželio mėnesį, į šią sumą įskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 660 Eur netesybų, vieną vidutinį darbo užmokestį 660 Eur neatskaičius mokesčių ir sprendimą vykdyti skubiai. Ieškovė su komisijos sprendimu nesutinka, nes priimant sprendimą, buvo klaidingai įvertinti rašytiniai įrodymai byloje. Ieškovė negalėjo pateikti atsiliepimo į bylą, nes bendrovės vadovė buvo patekusi į autoįvykį ir dėl prastos sveikatos būklės bei didelio darbo krūvio nespėjo pateikti komisijai reikalingus dokumentus. Ieškovė pateikė prašymą atidėti darbo ginčo bylos nagrinėjimą, tačiau byla buvo išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant, ieškovei nebuvo pratęstas terminas atsiliepimui pateikti ir tokiu būdu buvo apribotos galimybės pateikti reikalingus įrodymus. Komisija, neturėdama rašytinių įrodymų apie neišmokėtą atsakovei darbo užmokestį, patenkino jos prašymą, nepagrįstai nurodydami išieškoti sumas neatskaičius mokesčių, kai mokesčiai SODRA biudžetui yra sumokėti. Nepagrįstai Komisija neišskaičiavo iš mokėtino atsakovei darbo užmokesčio 50 Eur ir 15 Eur, kuriuos atsakovė gavo pavedimu. Taip pat atsakovė iš ieškovės pirko prekių už 3,06 Eur. Šios pinigų sumos turi būti išskaičiuotos iš atsakovės darbo užmokesčio. Taip pat nepagrįstai buvo priteista 660 Eur netesybų, kadangi neatsižvelgė į įmonės sudėtingą finansinę padėtį, kadangi įmonė siekia restruktūrizacijos ir yra nagrinėjama restruktūrizacijos byla. Pagal formuojama praktiką, priteisiant netesybas, turi būti atsižvelgta į įmonės finansinę padėtį. Be to, Komisija nesilaikė privalomojo Darbo kodekso nuostatų išspręsti tarp šalių ginčą taikiai. Komisijos sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias Darbo kodekso nuostatas, nurodytos išieškoti sumos akivaizdžiai nepagrįstos ir per didelės, todėl prašo priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, sumažinant išieškotiną darbo užmokestį atsakovei, atsižvelgiant į sumokėtas sumas, nepriteisiant 660 Eur netesybų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo Darbo ginčų komisijai. Darbo ginčų komisija du kartus nusiuntė elektroniniu paštu pranešimus apie bylos nagrinėjimą posėdyje ir ieškovės pareigą pateikti Komisijai atsiliepimą ir ginčo išnagrinėjimui reikalingus įrodymus. Ieškovė pranešimus gavo, juos perskaitė, turėjo daugiau nei 40 dienų juos pateikti, tačiau nepateikė, į posėdį ieškovės atstovė neatvyko, vadovaujantis Darbo kodekso 226 straipsnio 2 dalimi, byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Atsakovei yra priskaičiuotas ir neišmokėtas darbo užmokestis už 2018 m. balandžio mėn. 660 Eur(atskaičius privalomus mokesčius turi būti sumokėta 539,10 Eur), už gegužės mėn. 660 Eur( atskaičius privalomus mokesčius turi būti sumokėta 539,10 Eur), už birželio mėn. kartu su kompensaciją už atostogas 1118,60 Eur(atskaičius privalomus mokesčius turi būti sumokėta 853,23 Eur). Sutinkamai su Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, jeigu nepasibaigė darbo santykiai, ir dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis, yra išmokami delspinigiai, kurių dydis yra 0,07 procento. Pagal darbo sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti darbo sutartį 2 kartus per mėnesį. Darbo užmokestį už 2018 m. sausio mėn. sumokėjo 2018 m. gegužės 9 d ir pavėlavo 92 dienas, delspinigių suma 32,72 Eur(539,10x0,07%x92=32.72), už vasario mėn. sumokėjo 2018-06-29, uždelsta 1148 dienų, suma 44,53 Eur, už kovo mėn. sumokėjo 2018-06-29, uždelsta 90 dienų, skola 33,96 Eur, už balandžio mėn. turėjo sumokėti 2018-06-29 atleidimo dieną, uždelsta 59 dienos, skola 22,26 Eur, už gegužės mėn. uždelsė 28 dienas, skola 10,57 Eur, viso delspinigiai sudaro 146,04 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, priteista po 660 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių suma yra teisinga, pagrįsta. Taip pat pagrįstai priteista 660 Eur netesybų pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, nes buvo atsižvelgta į ieškovės finansinę padėtį. Prašo ieškinį atmesti ir sprendimą vykdyti skubiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių uvo sudaryta darbo sutartis, kuri buvo nutraukta 2018 m. birželio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Darbo užmokestis buvo mokamas 2 kartus per mėnesį(b.l.8-10). Atsakovei darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėn. buvo sumokėtas 2018-05-09, už vasario mėn. 2018-06-29, už 2018 m. kovo mėn. 2018-06-29. Darbo užmokestis už 2018 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius bei kompensacija už atostogas atsakovei nėra išmokėta(b.l.69-78). 2018-08-06 atsakovė kreipėsi su pareiškimu į valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyrių su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei delspinigių išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“. Dar ginčų komisija nusiuntė ieškovei pranešimą su įpareigojimu pateikti atsiliepimą ir dokumentus, reikalingus ginčui išspręsti. Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ atsiliepimo nepateikė, įrodymų nepridėjo ir 2018-10-02 Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo išieškojo iš UAB „Kretingalės mėsa“ K. P. naudai 660 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių už 2018 m. balandžio mėnesį, 660 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už gegužės mėnesį, 1118,60 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už 2018 m. birželio mėnesį, į šią sumą įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 660 Eur netesybų(b.l.45-47).

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Duomenų, kad atsakovui galiotų sąlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nėra, nes jokio to susitarimo nepateikta, ir ginčo šalys tokia aplinkybe nesirėmė.

DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju ieškovas) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (atsakovu). Ieškovė ginčija Darbo ginčų komisijos atsakovei priteistas sumas, nurodydamas, kad jos yra neteisingos, nes ieškovė yra sumokėjusi privalomuosius mokesčius už atsakovę. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie jai išmokėto darbo užmokesčio terminus. Darbo sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovei darbo užmokestis bus mokamas du kartus per mėnesį. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei darbo užmokestis nebuvo mokamas sutartyje nustatytais terminais. Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, kai darbo užmokestis dėl darbdavio kaltės yra pavėluotai išmokamas, išmokami delspinigiai, kurių dydį nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras savo įsakymu. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei nebuvo išmokėta 146,04 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą. Ieškovė turi pareigą tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį, tačiau šios pareigos ji nevykdo ir teismui jos neteikia, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė teismui neįrodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu neteisingai buvo nurodytas atsakovei priteistas darbo užmokestis už 2018 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius.

Dėl netesybų.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovas su atsakovu neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, o duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovo kaltės, byloje jokių nėra. Ieškovė nurodo, kad jai yra iškelta restruktūrizacijos byla, todėl priteistos netesybos ypatingai apsunkins bendrovės finansinę padėtį, nes priteista suma yra akivaizdžiai per didelė.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis yra 660 Eur(neatskaičius mokesčių).

Netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos 2018 m. birželio 29 d. ir negali būti didesni nei už 6 mėn.. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėn. terminas jau suėjęs, todėl atsakovui priklausytų 3960 Eur (660 Eur x 6 mėnesiai) netesybų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (dabartinio DK kodekso normatyve netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. (tiek senojo, tiek naujojo DK) įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Teismas atsižvelgęs į atsakovei neišmokėtos sumos dydį, į neatsiskaitymo su ja laikotarpį ir darbdavio poziciją dėl reikalavimo, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, laiko, kad 660 Eur išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui.

Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų teismas plačiau taip pat nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti ir neįtakoja teismo priimto sprendimo esmės.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovei buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 266,50 Eur (advokato užmokestis – 266,50 Eur). Advokato užmokestis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl valstybei iš ieškovo priteistinos 266,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 ir 282 straipsniais teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Išieškoti atsakovės K. P., a.k(duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 2438,60 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 60 ct) galutinio atsiskaitymo (neatskaičius mokesčių) ir 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) netesybų (neatskaičius mokesčių).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 266,50 Eur atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630.

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio 660 Eur vykdyti skubiai.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Teisėjas Valdas Alška