- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-76-580/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Anrada LT“
- Ieškovas
- Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Anrad-Termomodernizacja K. A.“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Anrada LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Anrad-Termomodernizacja K. A.“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Anrada LT“ dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 32 000 Eur skolos, 704 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys 2015-05-27 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 2012-052 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika ir iš dalies iš savo medžiagų atlikti daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Arka“ gyvenamųjų namų, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus. Ieškovė atliko darbus ir 2015-12-31 išrašė sąskaitą 32 000 Eur sumai. Pagal Sutarties 9.1 punktą skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai. Avansinis mokėjimas nebuvo numatytas, atsakovė 2015-10-08 pavedimu sumokėjo už medžiagas. Ieškovės direktorius K. J. A. (K. J. A.) manė, jog pagal žodinį susitarimą jis yra ir atsakovės akcininkas ar dalininkas, todėl siekė investuoti ir buvo suinteresuotas tęsti darbus, kurie vyko objekte Druskininkuose, pervesdavo atsakovei lėšas, kurios vėliau turėjo būti grąžintos. Ieškovo direktorius netapo mažosios bendrijos akcininku ar dalininku. Ieškovė baiminosi, jog nebus įvykdyti įsipareigojimai pagal tarp generalinio rangovo UAB „Drusta“ ir atsakovės pasirašytą sutartį, todėl už atsakovę atliko darbus, kurie nebuvo numatyti Sutartyje. Dėl tokių darbų atlikimo sudarytas žodinis susitarimas su UAB „Drusta“.Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovei 2015-10-08 sumokėtas 33 000 Eur avansas. Dėl darbų apimties padidinimo nesikreipta, ieškovė darbų nepridavė. Darbai turėjo būti atlikti iš ieškovės (subrangovės) medžiagų, tačiau ieškovė nepateikia nei sąmatos, nei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų. Neįrodyta, kokius darbus ieškovė atliko ir kokias medžiagas naudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 32 000 Eur skolą, 704 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 32 704 Eur sumą nuo 2016-03-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 510,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apylinkės teismas:nustatė, kad šalys pasirašė Sutartį dėl gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo. Sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta vadovaujantis atsakovės su UAB „Drusta“ pasirašyta rangos sutartimi. Ieškovė įsipareigojo savo rizika ir iš dalies savo medžiagomis pagal projektinę dokumentaciją atlikti gyvenamųjų namų modernizavimo darbus. Bendra darbų kaina 30 000 Eur. Avansas neturėjo būti mokamas, o keičiantis darbų apimčiai ir kainai turėjo būti pasirašomas papildomas šalių susitarimas. Darbų rezultatas turėjo būti perduotas iki 2015-07-22;nustatė, kad darbai atlikti ir Sutartyje nurodytas objektas perduotas užsakovui. Buvo atliekami ir Sutartyje nenumatyti fasado šiltinimo darbai. Subrangovo įsipareigojimai nekonkretūs, nedetalizuota, kurie darbai atliekami iš užsakovo, o kurie iš subrangovo medžiagų. Darbai priimti pasirašant priėmimo-perdavimo aktus tarp UAB „Drusta“, DNSB „Arka“ ir atsakovės. Ieškovei nepareikštos pretenzijos dėl netinkamai atliktų darbų. Ieškovės savininko bei UAB „Drusta“ vadovo parodymais nustatyta, kad ieškovei už atliktus darbus privalėjo būti sumokėta iš lėšų, kurias atsakovė gavo iš UAB „Drusta“. Darbų rezultatas užsakovui faktiškai perduotas 2015-12-30 ir tai patvirtina, kad ieškovė įvykdė įsipareigojimus. Atsakovei UAB „Drusta“ sumokėjo už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovė atsakovei 2015 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais sumokėjo 11 950 Eur. Ieškovė 2015 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais Lenkijoje statybinių medžiagų sandėliuose pirko statybinių medžiagų už 26 156,59 Eur. Nors ieškovės nurodytos aplinkybės apie statybinių medžiagų panaudojimą ir lėšų mokėjimo į atsakovės sąskaitą tikslą nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, tačiau atitinka ieškovės paaiškinimus apie lėšų investavimą į atsakovės veiklą. Atsakovė neteikė paaiškinimų ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, o apsiribojo vien formaliais motyvais. Ieškovė atliko daugiau darbų ir sumokėjo lėšų bei panaudojo medžiagų, nei priklausė pagal Sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad:atsakovė 2015-10-08 pavedimu sumokėjo Sutartyje nustatytą kainą. Teismas 33 000 Eur laikė mokėjimu už medžiagas, nors ieškovė vykdė sutartį iš savo medžiagų. Atsakovė po teismo sprendimo turi mokėti dvigubai. Atskiras susitarimas dėl avanso neprivalomas. Sprendimas grįstas tik ieškovės atstovo paaiškinimais. Sprendimo priėmimas ir bylos nagrinėjimas kelia abejonių dėl proceso teisėtumo ir nešališkumo. Teismas pirmąjį parengiamąjį posėdį paskyrė praėjus daugiau nei pusmečiui nuo bylos iškėlimo;ieškovė neneigė, kad gavo 33 000 Eur, tačiau paaiškino, jog tai paskolos grąžinimas. Vėliau ieškovė teigė, kad ši suma yra mokėjimas už medžiagas. Teismas dėl prieštaringų ieškovės argumentų nepasisakė. Įrodymai buvo priimti pažeidžiant proceso taisykles, nes atsakovės atstovas neturėjo galimybės susipažinti su pateiktais dokumentais ir siurpriziniais kitos šalies argumentais. Teismas prijungė nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų;byloje nėra perdavimo-priėmimo aktų. Apylinkės teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovė buvo vienintelė generalinio rangovo UAB „Drusta“ samdyta subrangovė, kuri į pagalbą ir pasisamdė keturis subsubrangovus. Kiti trys subsubrangovai sutartiniais santykiais nesusiję. Ieškovė nėra tiesiogiai atskaitinga atsakovės generalinei rangovei UAB „Drusta“. Ieškovė atliktų darbų neperdavė. Aplinkybė, kad vykdydama subrangos sutartį su UAB „Drusta“ atsakovė perdavė generaliniam rangovui darbus, kuriuos vykdė penki asmenys, neįrodo fakto, kad ieškovė atliko visus Sutartyje sulygtus darbus;Sutartyje nustatyta, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei tiek, kiek ieškovė faktiškai atliko darbų, tačiau visa Sutarties kaina negali viršyti 30 000 Eur. PVM sąskaita faktūra Nr. 883/04/2015 už transportavimo paslaugas ir prie jos pridėtas tarptautinis važtaraštis Nr. CMR 7439933 surašyti 2015-04-23. Krovinys nebuvo vežamas į objektą Druskininkuose, nes 2015-04-23 nebuvo sudaryta Sutartis su ieškove bei nebuvo sudaryta 2015-04-27 rangos sutartis tarp UAB „Drusta“ ir atsakovės. Ieškovė statybos rangos darbus vykdė ir kitame objekte, esančiame Švyturio g., Vilniuje, todėl medžiagos buvo pristatomos į šį objektą. Statybinės medžiagos negalėjo būti vežamos 2015-04-23, nes buvo nupirktos 2015 m. birželio-rugsėjo mėnesiais;ieškovė nepateikė duomenų, kad apmokėjo teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Dalis PVM sąskaitų faktūrų nepasirašyta, pasirašytose sąskaitose patvirtintas prekių įsigijimas už 13 112,10 Eur. Nėra duomenų, kad ieškovės 2015 m. birželio-rugsėjo mėnesiais tariamai įsigytos medžiagos buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką. PVM sąskaitos faktūros išrašytos su Lenkijos Respublikoje taikomu pridėtinės vertės mokesčiu. Ieškovės pirktų medžiagų kiekiai ir jų kaina nereikšmingi, nes atlyginimas buvo nustatytas įskaitant ir medžiagų kainą;Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad subrangovas darbus baigia pagal suderintą su užsakovu darbų atlikimo grafiką, bet ne vėliau kaip iki 2015-07-22. Rašytinio susitarimo pratęsti statybos darbų terminą nebuvo. Sutartyje numatyti darbai priduodami pagal atliktų darbų aktą, kada užsakovui perduodama visa išpildomoji dokumentacija. Kadangi nepasirašytas baigiamasis darbų priėmimo aktas, negali būti konstatuota, kad ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį. Tai, kad atsakovė pagal sutartį su UAB „Drusta“ tinkamai įvykdė pareigas nereiškia, kad ir ieškovė tinkamai įvykdė pareigas;išvada, kad neva ieškovės atlikti darbai buvo perduoti pasirašant darbų atlikimo aktus tarp atsakovės ir UAB „Drusta“ nepagrįsta, nes šiais aktais atsakovė atsiskaitė prieš UAB „Drusta“ pagal 2015-04-27 subrangos sutartį. Kitos subsubrangovės: UAB „Atumas“, UAB „Marisma“. MB „Mostus“. Subrangovės atliko darbų už 27 520,19 Eur (7 180,09 Eur + 9 825,20 Eur + 10 514,9 Eur = 27 520,19 Eur), atsakovė tinkamai atsiskaitė su subsubrangovėmis ir jų atliktus darbus perdavė užsakovei UAB „Drusta“;ieškovė nurodė, kad atsakovė turi apmokėti 25 000 Eur už ieškovės iki rugsėjo pabaigos faktiškai atliktus darbus pagal Sutartį ir 7 567,70 Eur sumą kaip kompensaciją už ieškovės apmokėtą atsakovo vardu išrašytą UAB „Ryterna“ 2015-05-05 sąskaitą Nr. 2015/05/05. Nurodyta 7 567,70 Eur suma negali būti ginčo dalyku, kadangi ieškinys pareikštas Sutarties pagrindu ir ieškovė nereikalavo priteisti pagal šį pavedimą. Apmokėtus 33 000 Eur sudarė: 24 018 Eur atskaitymas už darbus, kuriuos ieškovė buvo atlikusi iki 2015-09-28; 7 567,70 Eur kompensacija už ieškovės apmokėtą atsakovės vardu išrašytą UAB „Ryterna“ sąskaitą ir 1 414,3 Eur grąžinama kaip atsakovei pervestos lėšos už ieškovės darbuotojų nakvynę bei apmokėjimas už atsakovės ieškovei pateiktas medžiagas.Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:atsakovė klaidingai nurodo, kad yra atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį. Avansinis mokėjimas pagal Sutartį netaikomas. Atsakovės pavedime nenurodoma pagal kokią sutartį atliktas 33 000 Eur mokėjimas;ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė pirko statybines medžiagas, kurios buvo naudojamos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbams. Sąskaita faktūra Nr. 833/04/2015 ir CMR važtaraštis patvirtina, kad buvo gabenama 1 200 fasado pastolių. UAB „Ryterna“ atsakovei išrašytą sąskaitą Nr. 2015/05/05 apmokėjo ieškovė. Pagal žodinį susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės 11 950 Eur pavedimai skirti kitiems atsakovės samdytiems subsubrangovams, todėl nelaikytina, kad parengiamajame posėdyje kalbėdamas apie paskolą, ieškovas keitė poziciją;šalis sutartiniai santykiai siejo atliekant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) darbus. Atsakovė turėjo būti įsteigta bendrai su ieškovės savininku K. A. Paaiškėjus, kad ieškovės savininkas nėra atsakovės narys, atsakovės direktorius prarado pasitikėjimą. Faktą, kad šalis siejo bendradarbiavimo santykiai įrodo tai, kad sudarydama 2015-04-27 Statybos rangos sutartį Nr. 2015-05 su UAB „Drusta“ atsakovė įtraukė į ją 3.3 papunktį, kad rangovas turi teisę pasitelkti subrangovus (ieškovę) tik prieš tai suderinus subrangovo kandidatūrą su rangovu raštu;ieškovė atliko stogo šiltinimo darbus bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasado (cokolio) sienos dalinį apšiltinimą bei fasado sienos apšiltinimą. Dėl pastarųjų darbų nebuvo rašytinio susitarimo, tačiau atsakovė pasirašė priėmimo-perdavimo aktą ir patvirtino, kad darbai atlikti. 2015-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. F/UE/15/000007 už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) atsakovė pasirašė. Atsakovė ieškovei pretenzijų dėl darbų kokybės neturėjo, objektas buvo perduotas galutiniam užsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkinti ieškovės piniginiai reikalavimai, kylantys iš tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
Atsakovė apeliacinės instancijos teismui suformulavo prašymą prijungti naujus įrodymus: 2015-12-20 sąskaitą faktūrą Nr. ANRD1501203, 2015-12-20 sąskaitą faktūrą Nr. ANRD1501202, 2015-09-28 ieškovo atliktų darbų aktą Nr. 11, 2015-07-31 UAB „Atumas“ atliktų darbų aktą NR. 15/0731, 2015-11-30 UAB „Marisma“ atliktų darbų aktą Nr. 2, 2015-12-17 MB „Mostus“ atliktų darbų aktą Nr. 7, 2015-04-27 statybos subrangos sutartį su UAB „Drusta“, 2015 m. rugpjūčio mėn. UAB „Drusta“ ir MB „Anrada LT“ pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 1 ir UAB „Anrada“ 2015-09-22 PVM sąskaitą faktūrą, 2015-12-28 UAB „Drusta“ ir MB „Anrada LT“ pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 15/12/03 ir UAB „Anrada“ 2015-12-30 PVM sąskaitą faktūrą pagal šį aktą, 2015-02-17 tarp ieškovo ir UAB „Žilinskas ir Ko“ sudarytą subrangos sutartį Nr. 12-S0169-3 (b. l. 155–178). Nurodė, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu apylinkės teismas priėmė daug naujų įrodymų nesuteikdamas atsakovei galimybės atsikirsti. Nauji įrodymai paneigia teismo sprendimo motyvus. Įrodymai pirmosios instancijos teisme negalėjo būti pateikti, nes iki prijungiant ieškovės įrodymus, tokios būtinybės nebuvo. Ieškovė prašė naujų įrodymų neprijungti, kadangi nagrinėjant bylą buvo padaryta pertrauka tam, kad atsakovė galėtų susipažinti su teiktais dokumentais. Teikiamus dokumentus atsakovė turėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismui jų neteikė. Bendroji taisykle ta, kad įrodymai renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, nutarties 35–36 punktai). Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad 2016-09-28 posėdžio metu apylinkės teismas suteikė galimybę ieškovei pagrįsti ieškinio reikalavimus, o atsakovei – prieštaravimus, siūlė šalims pateikti papildomų dokumentų ir kitų įrodymų (b. l. 55–56; garso įrašo takelio 00:18:00 – 00:20:00). Tai, kad šalys pasyviai naudojasi teise teikti įrodymus apylinkės teismas pastebėjo ir 2016-12-12 teismo posėdžio metu (b. l. 73–74; garso įrašo takelio 00:08:20 – 00:08:40). Teismo posėdyje, vykusiame 2017-01-26, ieškovė pateikė prašymą prijungti papildomus dokumentus, kurį teismas tenkino (b. l. 86–130, 131–132). Atsakovė papildomų dokumentų prijungimui prieštaravo, tačiau neprašė teismo skirti papildomo laiko su prijungtais dokumentais susipažinti, neprašė atidėti teismo posėdžio dėl prijungtų įrodymų, laikėsi pozicijos, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti (b. l. 131–132; garso įrašo takelio 00:11:10 – 00:13:27). Iki apeliacinio skundo padavimo atsakovė taip ir nepasinaudojo teise pateikti papildomų įrodymų, nors tokią galimybę turėjo. Pastebėtina, jog atsakovės prašomi prijungti dokumentai buvo sudaryti nuo 2015-02-17 iki 2015-12-20, t. y. dar iki ieškovė 2016-03-22 pareiškė reikalavimus teisme. Atsakovė teismui nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl prašomi prijungti įrodymai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Aplinkybė, kad atsakovė po skundžiamo sprendimo priėmimo keičia įrodinėjimo taktiką nepateisina CPK 314 nurodytų išimčių taikymo. Pastebėtina ir tai, kad dalis prašomų prijungti įrodymų sudaryti ne tarp šalių, o su trečiaisiais asmenimis, kas reiškia, jog įrodinėjamos netiesioginės aplinkybės, dėl kurių buvo galima pasisakyti dar pirmosios instancijos teisme. Atsakovė buvo raginama ir turėjo pakankamai laiko dokumentus pateikti anksčiau. Byloje nėra objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad atsakovei buvo apribotos teisės teikti įrodymus arba nebuvo sudarytos sąlygos atsikirsti į ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus teismo posėdžio, vykusio 2017-01-26, metu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnio nurodyta išimti. Prijungus naujai pateiktus atsakovės įrodymus apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų pirmą kartą nagrinėjama nauja atsakovės aplinkybių versija, kuri nebuvo nurodyta apylinkės teisme.
Dėl piniginio ieškovo reikalavimo atsakovui, kylančio iš statybos rangos sutarties
Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad tarp šalių 2015-05-27 buvo pasirašyta Statybos subrangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika ir iš dalies iš savo medžiagų atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus (b. l. 23-27). Sutarties 4.3 punkte nurodyta, jog bendra darbų kaina – 30 000 Eur, kuri skaičiuojama po 30 Eur už 1 kv. m. apšiltinto stogo, įskaitant parapetų apskardinimą, apsauginės tvorelės įrengimą, ventiliacinių angų sutvarkymą. Atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aiškinant šią teisės normą kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-161/2012). Pastebėtina, jog Sutartyje nėra nustatyta nei konkreti darbų apimtis, nei darbų kaina. Sutarties 4.3 punkte, apibrėžiant pagal Sutartį mokėtiną kainą, nėra nurodoma kokias jai priklausančias statybines medžiagas turi naudoti ieškovė, kokia šių statybinių medžiagų vertė bei kokią 30 Eur už 1 kv. m kainos dalį ši vertė sudaro. Statybos darbų kaina apibrėžta, kaip kaina už darbus, joje nėra išskirtas atlyginimas už medžiagas. Teismo posėdžio metu buvo konkrečiai aiškinamasi, ar prie Sutarties kaip priedas buvo pridėta sąmata, kuri numatyta Sutarties 13.6 punkte, tačiau Sutartį pasirašęs K. A. paneigė, kad toks dokumentas realiai buvo Sutarties dalis. Nei viena Sutarties šalis neteikė Sutarties 13.6 punkte nurodytų priedų. Nei ieškovas, nei atsakovas apskritai neteikė dokumentų, kuriuose būtų fiksuojama darbų apimtis. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, neteikė duomenų, kokius darbus yra perdavusi rangovui UAB „Drusta“ ir kokius darbus jai yra perdavę kiti objekte dirbę subsubrangovai.Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nepaisant visų pirmosios instancijos teismo pastangų išsiaiškinti bylai svarbias įrodinėtinas aplinkybes, tiksliai nebuvo nustatyta ieškovės atliktų darbų apimtis. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė, pastebėjusi, kad atliekamų darbų apimtis yra didesnė, kreipėsi į atsakovę, o atsakovė dėl didesnio darbų atlikimo masto pritarė žodžiu. Sutarties pakeitimas sureguliuotas Sutarties 4.6 punkte, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai keičiantis darbų apimtims atsiranda būtinybė keisti Sutarties kainą, turi būti raštu įformintas papildomas šalių susitarimas. Raštu Sutarties pakeitimų šalys nepasirašė. Ieškovės direktorius K. A. paaiškino, kad nors sutartyje numatytas stogo apšiltinimo darbų atlikimas, tačiau ieškovė, baimindamasi, kad objektas nebus laiku perduotas, nes atsakovė netinkamai vykdo darbus, pagal žodinį susitarimą su UAB „Drusta“ atliko ir papildomus darbus. Tai, kad pastato sienų šiltinimo darbai vyko problemiškai, patvirtino UAB „Drusta“ vadovas, kuris aiškino, kad fasado darbus atliko kelios įmonės, viena nebaigusi darbų dingo. Viena vertus, sutiktina su atsakove, jog dėl papildomų darbų apimčių, vadovaujantis šalių pasirašytos Sutarties 4.6 punktu, turėjo būti rašytinis susitarimas. Kita vertus, sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog esant faktiškai atliktiems darbams, tačiau nesant pagal Sutarties nuostatas pasirašytų papildomų susitarimų tarp šalių dėl papildomų darbų apimties bei kainos, ieškinio reikalavimų atmetimas vien šiuo pagrindu būtų pernelyg formalus.CK 6.687 straipsnio 1 dalis nustato, jog užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Sutarties 8.1 punktas nustato, jog atsiskaitymas vykdomas pagal suderintus ir abiejų šalių pasirašytus įvykdytų darbų aktus ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Iš procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos bei kitos bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti. Atsiliepime į ieškinį, neigdama tinkamą ieškovės pareigų vykdymą, atsakovė nurodė, terminų nesilaikymą bei formalių reikalavimų darbų perdavimui nesilaikymą. Atsakovė rėmėsi Sutarties 7.12 bei 7.15 punktų nuostatomis, kurios apsprendžia darbų užbaigimo momentą, t. y. atliktų darbų aktų sudarymas bei dokumentacijos perdavimas. Atsakovė nurodė, kad dėl darbų atlikimo buvo sudariusi susitarimus su kitais subsubrangovais, tačiau neteikė įrodymų, jog darbus atliko kitos bendrovės. Ieškovė atsakovei išrašė 2015-12-31 sąskaitą, kurią atsakovės direktorius priėmė ir pasirašė, jokių pastabų dėl joje nurodytų sumų nereiškė. Tuo iš dalies buvo įvykdytas Sutarties 8.1 punkto reikalavimas dėl PVM sąskaitos faktūros pasirašymo. Tai, kad atsakovė, žinodama Sutarties 8.1 punkto sąlygas, pasirašė 2015-12-31 PVM sąskaitą faktūrą, patvirtina, jog šis veiksmas buvo atliktas sąmoningai. Kadangi jokia prievarta verčiant pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą nebuvo taikoma, tai laikoma, kad pagal bylos aplinkybes Sutarties 8.1 punkto sąlygos pakankamai įvykdytos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų atlikimo ir realaus jų perdavimo atsakovei faktą, pagrįstai rėmėsi šalutiniu įrodymu. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas generalinės rangovės UAB „Drusta“ direktorius patvirtino, jog objektas, esantis (duomenys neskelbtini), 2015-12-30 buvo perduotas pagrindiniam užsakovui DNSB „Arka“. UAB „Drusta“ direktorius A. P. paaiškino (b. l. 131–132; garso įrašo takelio 01:35:23 – 02:06:00), jog buvo žodinis susitarimas, kad kai UAB „Drusta“ atsiskaitys su atsakove, ši atsiskaitys su kitais gerai dirbusiais subrangovais, taip pat ir ieškove. Patvirtino, jog atsakovė žadėjo apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą. Nors atsakovė teigė, kad byloje nėra pateikta atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, tačiau objekto perdavimas užsakovui DNSB „Arka“ patvirtina darbų atlikimą. Pastebėtina ir ta aplinkybė, jog ieškovė atsakovui ginčijamą sąskaitą išrašė 2015-12-31, t. y. tuo metu, kai generalinė rangovė perdavė renovacijos darbų rezultatą užsakovei DNSB „Arka“. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, ar atsakovė dar 2015-10-08 pervesdama 33 000 Eur, apmokėjo už atliktus darbus, ar atsiskaitė už statybines medžiagas. Nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2015-10-08 bankiniu mokėjimo pavedimu pervedė 33 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „mokėjimas pagal sutartį“ (b. l. 22). Ieškovė nurodė, jog 32 000 Eur skolos reikalauja už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus darbus, o 33 000 Eur atsakovė ieškovei sumokėjo už papildomai pirktas statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigė, kad tiek 33 000 Eur sumokėjo, tiek 2015-12-31 PVM sąskaitą faktūrą pasirašė, nes reikėjo perduoti objektą, o ieškovė grasino neperduoti darbų ir dokumentų. Versdama atsiskaityti ieškovė nurodė, jog vėliau sutvarkys dokumentus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 33 000 Eur mokėjimas nebuvo atliktas pagal Sutarties 4.3 punktą atsiskaitant su ieškove už atliktus darbus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė būtų kokiu nors būdu vertusi ieškovę atsiskaityti už darbus iki šių darbų atlikimo. Nėra įprasta statybos rangos santykiuose, kad visa sutarties kaina būtų sumokama, kai darbai dar nėra atlikti. Tai, kad prie Sutarties nėra sąmatos, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui, neapspręsta, kokią 30 Eur už 1 kv. m kainos dalį sudaro medžiagos, leidžia daryti išvadą, kad 2015-10-08 atsakovė negalėjo atsiskaityti už atliktus darbus. Avanso mokėjimas sutartyje nenumatytas, jokio papildomo susitarimo tarp šalių, kuriuo būtų tariamasi dėl išankstinio apmokėjimo nei žodžiu, nei raštu nenurodyta.
Ieškovė pateikė duomenis, jog po Sutarties sudarymo pirko statybines medžiagas. Sąskaitos ieškovei buvo išrašytos 2015-05-27 Nr. 01778/15 (31 428,64 zlotai), 2015-06-15 Nr. 01779/15 (17 714,85 zlotai), 2015-06-22 Nr. 01886/15 (35 130,87 zlotai), 2015-06-30 Nr. 02040/15 (2 818,69 zlotai), 2015-07-10 Nr. 02176/15 (522 zlotai), 2015-08-22 Nr. 02836/15 (3 925,14 zlotų), 2015-08-22 Nr. 02837/15 (3 787,32 zlotai), 2015-09-18 Nr. 03268/15 (3 574,02 zlotų), 2015-09-18 Nr. 03270/15 (3 597,80 zlotų) vieno ir to pačio pardavėjo „PPHU Centrobudex Sp. J.“. Viso už statybines prekes sumokėta 26 156,59 Eur (b. l. 94). Sąskaitose nurodytos statybinės medžiagos, UAB „Drusta“ direktorius patvirtino, kad šios medžiagos galimai buvo sunaudotos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą. Atsakovė nei grindė įrodymais, nei teikė paaiškinimų, iš kur gavo statybines medžiagas darbų atlikimui.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigė, jog turi būti atsižvelgta į tai, kad nepateikti sąskaitų apmokėjimo dokumentai, pasirašytos sąskaitos sudaro tik 13 112,10 Eur, nėra duomenų, jog prekės buvo įvežtos į Lietuvą. Atsiskaitymas pagal PVM sąskaitas faktūras už statybines medžiagas nėra svarbus, kadangi šios sąskaitos išrašytos ieškovės vardu, tai reiškia, jog už neapmokėtas sąskaitas, jeigu jos būtų neapmokėtos, ieškovei gali būti pareikšti reikalavimai. Visos PVM sąskaitos faktūros antspauduotos ieškovės spaudu, atsakovė pareiškimų dėl dokumentų suklastojimo nedarė (CPK 184 straipsnis), leisti pateikti papildomus įrodymus teismo neprašė. Kadangi visos sąskaitos išrašytos iki 2015-10-08 pavedimo, tuo metu ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), rangovo atstovas patvirtino, jog statybinės medžiagos galėjo būti panaudotos objekte, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas patvirtinti ieškovės nurodytą versiją dėl 33 000 Eur pavedimo paskirties ir nustatyti, kad šiuo mokėjimu atsiskaityta už sunaudotas statybines medžiagas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad statybinės medžiagos buvo panaudotos ne objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).
Be statybinių medžiagų buvo apmokėtos transporto paslaugos. Pardavėjas „Kamtrans K. R.“ ieškovei 2015-04-23 išrašė 3 149,98 Eur sąskaitą už apie 1 200 vnt. pastolių pervežimo paslaugą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 123–126). Liudytojas UAB „Drusta“ direktorius A. P. patvirtino, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pastolius pastatė ieškovė. Nors atsakovė teigė, kad pastoliai buvo vežami į kitą objektą Vilniaus mieste, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Pateiktame važtaraštyje nėra atžymų, jog pastoliai buvo nuvežti į Vilnių. Teismas sprendžia, jog pastoliai buvo naudojami objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teigė, kad 2015-04-23 sąskaita išrašyta dar iki Sutarties sudarymo, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad pastolius turėjo ir montavo ieškovė, o ne atsakovė, t. y. faktiškai darbus atliko ieškovė. Sutartis buvo pasirašyta praėjus neilgam laiko tarpui, todėl šalys galėjo žodžiu susitarti dėl darbų atlikimo iki Sutarties sudarymo.Atsakovė apeliaciniame skunde aiškina, jog teismas turėjo įvertinti, jog ieškovė keičia poziciją dėl 33 000 Eur mokėjimo paskirties: ieškovė parengiamajame teismo posėdyje aiškino, jog šiais pinigais grąžinta paskola, o teismo posėdyje aiškino, kad buvo atsiskaityta už medžiagas. Nustatyta, kad ieškovė 2015-05-06, 2015-05-21, 2015-07-09, 2015-07-24, 2015-08-04 ir 2015-08-07 atsakovei bankiniais pavedimais pervedė 11 950 Eur (b. l. 95, 90–91, 96–97, 98–99, 100–101, 127–130). Šių pinigų pervedimo tikslo atsakovė nepagrindė, taip pat neįrodė, jog minėtos piniginės lėšos atsakovei buvo pervestos atliekant kitus darbus, ar pagal kitas sutartis. Toks faktas liudija, jog tarp šalių buvo ir paskolos teisinių santykių. Apeliaciniame skunde nurodyta versija, jog atsakovė už šiuos pinigus nupirko ieškovės prašytas statybines medžiagas už 4 876 Eur bei ieškovės darbuotojams surado gyvenamąją vietą už 6 256 Eur, viso 11 312 Eur. Apeliacinio skundo teiginiai nurodomi tik apeliaciniame skunde, jie nepatvirtinti nei faktinėmis aplinkybėmis apie tikslius faktus, nei išlaidų už statybines medžiagas ar apgyvendinimo paslaugas apmokėjimo dokumentais. Pastebėtina, jog ir pati atsakovė keičia poziciją dėl 33 000 Eur mokėjimo pavedimo paskirties, teigė, jog tai avansas, vėliau, kad atsiskaitymas už atliktus darbus, apeliaciniame procese pateikė dar kitą versiją. Tai, kad tarp šalių buvo kelių rūšių teisiniai santykiai, o pačiame mokėjimo pavedime nenurodyta konkreti mokėjimo paskirtis, sudaro galimybę įvairiai interpretuoti mokėjimus. Pavyzdžiui apeliaciniame skunde atsakovė pateikia dar vieną 2015-10-08 mokėjimo pavedimo aiškinimą, jog apmokėtus 33 000 Eur sudarė: 24 018 Eur atskaitymas už darbus, kuriuos ieškovė buvo atlikusi iki 2015-09-28; 7 567,70 Eur kompensacija už ieškovės apmokėtą atsakovės vardu išrašytą UAB „Ryterna“ sąskaitą ir 1 414,3 Eur grąžinama kaip atsakovei pervestos lėšos už ieškovės darbuotojų nakvynę bei apmokėjimas už atsakovės ieškovei pateiktas medžiagas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, jog minimu pavedimu sumokėjo avansą. Iš pateiktų ieškovės į bylą sąskaitų matyti (b. l. 94-95), kad ieškovė apmokėjo UAB „Ryterna“ atsakovei 2015-05-05 išrašytą 7 567,70 Eur sąskaitą (b. l. 120-122). Minėtoje sąskaitoje nurodytos statybinės prekės. Atsakovės paaiškinimas vertinamas kritiškai, nes pateiktas tik apeliaciniame skunde, nėra nurodyta, pagal kokius duomenis paskaičiuota, jog buvo atlikta darbų už 24 018 Eur. Ieškovės pavedimai atsakovei labiau patvirtina aplinkybę, jog, kaip teigė ieškovės direktorius, ieškovė investavo į Sutarties tinkamą vykdymą, kaip į tolesnę bendrą ekonominę veiklą, nes ieškovės direktorius manė, kad jis pagal susitarimą yra atsakovės narys.Byloje nurodytos aplinkybės, kurios galėjo sąlygoti šalių tarpusavio santykius ir netinkamą dokumentų tvarkymą. Teismo posėdyje, vykusiame 2017-01-26, ieškovės direktorius K. A. paaiškino, kad (b. l. 131–132, garso įrašo takelio 00:30:50 – 01:09:40) ieškovės direktorius ir atsakovės direktorius V. S. susitarė, kad bus steigiama bendra įmonė pavadinimu „Andrada LT“. Ieškovės direktorius turėjo būti atsakovės akcininku. Ieškovės direktorius pasitikėjo V. S. ir manė, kad jis iš tiesų yra atsakovės akcininkas, todėl investavo lėšas į įmonės veiklą. UAB „Drusta“ direktorius A. P. paaiškino, kad atsakovė UAB „Drusta“ jam buvo pristatyta kaip Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Anrad-Termomodernizacja K. A.“ atstovė, turinti patirtį renovacijos darbuose. Pagrindinėje sutartyje tarp UAB „Drusta“ ir atsakovės taip pat buvo numatyta, kad subrangai gali būti samdoma ieškovė.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog iš atsakovės reikalaujama antrą kartą sumokėti už tuos pačius darbus. Ieškovė atsakovei 2015-12-31 pateikė apmokėjimui 32 000 Eur sąskaitą už statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir pasirašė atsakovo direktorius (b. l. 42). Sutartyje nustatyta formali darbų priėmimo tvarka buvo pažeista ir Sutarties reikalaujami dokumentai darbų atlikimui patvirtinti nebuvo sudaryti. Sutarties 8.1 punktas nurodo, jog atsiskaitymas vykdomas pagal suderintus ir abiejų šalių pasirašytus darbų aktus bei pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Šalys teismui neteikė atliktų darbų aktų, nors ieškovė neginčijo, kad darbai buvo atliekami, o netgi teigė, jog 2015-10-08 ji už darbus sumokėjo net 24 018 Eur. Formalių reikalavimų nesilaikymas negali paneigti pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Tai, kad atsakovės direktorius priėmė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, rodo, jog jis atliko vieną iš dviejų formalių Sutarties 8.1 punkto įpareigojimų. Atsakovė nurodo, jog atsakovės vardu išrašyta UAB „Ryterna“ 2015-05-05 sąskaita Nr. 2015/05/05 negali būti ginčo dalyku, nes ieškinys reiškiamas iš Sutarties pagrindu, o priteisti už šį pavedimą ieškovas nereikalavo. Nuolatinis šalių pozicijų keitimas aiškinant atliktų mokėjimų paskirtį, sudaro pagrindą teismui vadovautis ieškovės pateikta 2015-12-31 PVM sąskaita faktūra, kaip dokumentu, apsprendžiančiu atsiskaitymo dydį pagal Sutartį.
Dėl kitų atsakovės nurodytų teiginių
Atsakovė nurodė, jog apylinkės teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas. Kolegijos teisėjai, išnagrinėję bylą, su taikiais teiginiais nesutinka. Atsakovė nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, priešingai, iš 2016-09-28, 2016-12-12 bei 2017-01-26 posėdžių protokolų matyti, kad atsakovė nurodė pasitikinti teismu. Nenustatyta, jog nepasitikėjimas teismu buvo reiškimas bylos nagrinėjimo metu. Vien tai, kad proceso trukmė pirmosios instancijos teisme buvo apie metus (pareiškimas dėl teismo įsakymo pateiktas 2016-03-22, sprendimas priimtas 2017-02-14) nepatvirtina apylinkės teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė, jog apylinkės teismo teisėja būtų buvusi šališka bylos šalims. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, atsakovė nenurodė.Atsakovė taip pat teigė, kad apylinkės teismo sprendimo motyvai grindžiami liudytojų bei šalių paaiškinimais, o ne rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad CPK nenumato draudimo teismo sprendimo motyvus grįsti liudytojų ar šalių paaiškinimais. Priešingai, liudytojų parodymai bei šalių paaiškinimai pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo pasyvus, neteikė jokios rašytinės medžiagos, nors apylinkės teismas atkreipė dėmesį į įrodinėjimo naštos taisyklę. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Ieškovas nurodė, kad rašytinių įrodymų negali pateikti, kadangi visą dokumentaciją pildė atsakovas. Atsakovui nepateikus rašytinės medžiagos pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą iš tų įrodymų, kurie buvo pateikti byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, kadangi jie labiau patvirtina aplinkybę, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį.Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
atsakovo UAB „Andrada LT“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą.