Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Ramunės Čeknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. atstovo atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1873-233/2009 pagal pareiškėjos G. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-83-126/2007 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei teisinės registracijos panaikinimo pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui A. G., tretieji asmenys Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. S., VĮ „Registrų centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, teismas, klaidingai įvertinęs, kokią įtaką pareiškėjos įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepagrįstai nustatė, jog teismo sprendime, dėl kurio peržiūrėjimo pareiškėja prašo atnaujinti procesą, tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinęs teismas galėtų daryti išvadą, jog atnaujinus procesą byloje jie turėtų įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

CPK 366 str. 1 d. 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 47 str. 2 dalies nuostatas tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų suteiktos tokios pat procesinės teisės ir pareigos, kaip ir šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Todėl procesinėms teisėms ir pareigoms taikomas trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas, kuris sudaro sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai apginti savo teises ir interesus. Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis įgyja prejudicinę galią visiems byloje dalyvavusiems asmenims, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų netenka teisių ir pareigų kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ir teisinių santykių (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

Visiškai nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad teismo posėdyje ji, ieškovė E. A,. paaiškino bei jos atstovės patvirtino, jog civilinės bylos Nr. 2-83-126/2007 nagrinėjimo metu teismui buvo žinoma aplinkybė apie atsakovų daugetą ir tuo pagrindu turėjusį atsirasti privalomą procesinį bendrininkavimą.

Nepagrįstas pareiškėjos G. G. argumentas, kad skundžiama nutartis pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Šis pareiškėjos argumentas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, pateikti skunde lygiateisiškumo principo pažeidimo faktai neturi nieko bendro su lygiateisiškumu. Pareiškėjos išvardinti procesiniai pažeidimai byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes iš vienos pusės, ieškovė bei VĮ Registrų centras gali tik patys kelti pretenzijas dėl savo intereso atstovavimo teisme, iš kitos pusės, ieškovė visada pati dalyvavo teismo posėdžiuose, o VĮ Registrų centro Panevėžio filialas atstovavo VĮ Registrų centrą.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis tik nustatytu faktu, kad pareiškėja yra atsakovo sutuoktinė. Pirmosios instancijos teismas nutartyje, vertindamas prašymo atnaujinti procesą, teisingai nurodė, kad teismas privalo vertinti ir tai, kokią įtaką pareiškėjos, kaip atsakovo sutuoktinės, įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, o kartu ir teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl skundo argumentas, kad šios faktinės aplinkybės turėjo būti vertinamos jau atnaujintoje byloje, visiškai nepagrįstas ir atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 370 str. 3 d. reikalavimus. Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra „jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų“.

Sutinka su pareiškėjos teiginiu atskirajame skunde, kad skundžiama nutartis pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, kadangi ignoruoja pareiškėjos procesines teises ir teisėtus interesus, suteikia perdėtą prioritetą išskirtinai ieškovės teisių gynimui. Teismas, nustatęs, jog byloje pateiktą ieškovės E. A. atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašė ir pateikė neįgalioti jį pasirašyti atstovai, 2009-10-30 nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, įpareigojo ieškovę pasirūpinti tinkamu jos atstovavimu teisme bei pateikti atsiliepimą į pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog pati civilinė byla Nr. 2-83-126/2007 buvo pradėta ir išnagrinėta be teisinio pagrindo, nes ieškinys šioje byloje buvo pareikštas neįgalioto bylą vesti asmens bei be tinkamai suteiktų atstovavimo teisių byloje dalyvavusiam ieškovės advokatui.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Būtent šiame teismo posėdyje sprendžiama, ar pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu susiję įrodymai, tačiau šio teismo posėdžio metu nenagrinėjama nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, nes tai reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą. Jis galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Todėl Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas ir ar yra civiliniame procese numatyti proceso atnaujinimo pagrindai, turėjo tik patikrinti ir įsitikinti, ar pareiškėjos G. G. nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti. Teismas teismo posėdžio dėl proceso atnaujinimo metu nagrinėjo naujus įrodymus ir aplinkybes ir atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą. Toks teismo elgesys proceso atnaujinimo stadijoje negalimas ir reiškia pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris, galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka. Tokiu būdu, ginčijamą nutartį priėmęs Rokiškio rajono apylinkės teismas pažeidė CPK 370 str. 3 d.ir prašo G. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 p.), Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu (t. 4, b. l. 26–29), nurodydama, kad teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje, 2007-06-01 sprendimu, tenkindamas ieškovės E. A. ieškinį iš dalies (t. 3, b. l. 22–28), pripažino negaliojančiais 2000 05 25 sudarytus pirkimo–pardavimo sandorius tarp A. G. ir E. A., kuriais A. G. buvo nusipirkęs iš E. A. žemės sklypus ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime Rokiškio rajone, ir pritaikęs restituciją, nurodytą turtą grąžino E. A. nuosavybėn, nusprendė dėl jos, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų, tai yra, kaip atsakovo A. G. sutuoktinės teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, jog tam, kad procesas nurodytu pagrindu galėtų būti atnaujintas, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytą pagrindą atnaujinti procesą ir nustatytas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nurodytu teismo sprendimu tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, teismo sprendimas jai teisių ar pareigų nesukūrė ir tokiu teismo sprendimu jos teisės ir ar įstatymo saugomi interesai tiesiogiai nebuvo pažeisti (CPK 365 str. 1 d.), su kuo kolegija sutinka.

Tik 2009-09-30 pirmosios instancijos teismui tapo žinoma, kad atsakovas A. G. yra įregistravęs santuoką su G. G. (iki santuokos K.) 1974 07 27 (t. 4, b. l. 48), nes pareiškėja teismui pateikė santuokos liudijimo nuorašą kartu su prašymu atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, savo vardu sudaręs sandorį sutuoktinis veikia ir kito sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) interesais, kadangi sutuoktinių materialinis suinteresuotumas dėl bendro turto yra tapatus, atsižvelgiant į sandorio sudarymo metu galiojusius įstatymus (l969 m. SŠK 21 str.), o priimtu 2007-06-01 sprendimu tiesiogiai nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ir pareigos, nors turtas buvo įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu.

Šioje byloje ieškovei E. A. pareiškus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kai turtas priklauso sutuoktiniams, nagrinėjant bylą turėtų dalyvauti abu sutuoktiniai, t. y. turėtų būti taikomos privalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančios proceso teisės normos, tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju atsiranda teismo pareiga teismo iniciatyva įtraukti į bylą kitą sutuoktinį bylos šalimi, nes pagal dispozityvumo principą procese teismas neturi teisės savo iniciatyva (ex officio) įtraukti jo į procesą. CPK 43 str. 2 d. nustato, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Pagal CPK 47 str. 1 d., teismo iniciatyva į bylą gali būti įtrauktas tik nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo. Pareigą neįtrauktą į bylą asmenį informuoti apie prasidėjusį teismo procesą teismas gali įgyvendinti tik tuomet, kai teismui žinoma apie vienos iš šalių daugetą ir tuo pagrindu turėjusį atsirasti privalomąjį procesinį bendrininkavimą.

Nustatyta, kad ieškovė E. A. pateikė ieškinį teismui 2006-12-14 (t. 1, b. l. 44–50), prašydama pripažinti negaliojančiais sandorius, jos sudarytus 2000-05-25 su atsakovu A. G. dėl žemės sklypų ir gyvenamo namo su priklausiniais pardavimo, kaip sudarytus apgaule iš atsakovo pusės. Ieškinyje nurodomi kalti atsakovo A. G. veiksmai ir notarės, tvirtinusios sandorius, L. S., neatlikti veiksmai (neperskaityta sudaryta sutartis, neišaiškinta sutarties prasmė, pasekmės). Pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė pareiškėjos G. G., kaip procesu suinteresuoto asmens, ir teismui apie tai, kad atsakovas A. G. ieškovės ginčijamus sandorius sudarė būdamas santuokoje su G. G. tiesiogiai nebuvo žinoma. Ieškovės E. A. ieškinys atsakovui A. G. buvo įteiktas 2006-12-19 asmeniškai (t. 1, b. l. 119). Jis pateikė atsiliepimą į ieškinį 2007-01-02 (t 1, b. l. 120), kuriame taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad sandorių sudarymo metu su ieškove jis buvo santuokoje ir kad su sutuoktine tarėsi kokį turtą pirks, o pareiškėja teismo posėdyje dėl proceso atnaujinimo tokias aplinkybes jau nurodo. Nuo 2007-03-27 parengiamajame teismo posėdžio atsakovas A. G. buvo atstovaujamas advokato padėjėjo Vaitiekaus Novikevičiaus, tačiau prašymų dėl atsakovo sutuoktinės įtraukimo į procesą nebuvo pateikta, kaip ir duomenų, kad atsakovas yra vedęs ir ginčo turtas yra įgytas santuokoje jam esant santuokoje su G. G. Vėliau, 2007-04-23, teismo posėdyje, atsakovą A. G. atstovavo ne tik jo advokatas, bet ir jo sūnus S. G., bet taip pat nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindu teismui spręsti dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo, vadinasi, A. G. gynė ne tik savo, bet ir šeimos teisėtus interesus. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo turtas, ginčijamų pirkimo– pardavimo sutarčių pagrindu, nuosavybės teise įregistruotas tik atsakovo A. G. vardu (t. 1, b. l. 67–74).

Panevėžio apygardos teismas 2007-08-17 nutartyje dėl atsakovo A. G. ginčijamo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimo, atmesdamas apeliacinį skundą konstatavo, jog ieškovė buvo apgauta tiek atsakovui išimant pažymas iš VĮ Registrų centro, tiek tų pažymų pagrindu sudarant ginčijamas sutartis (t. 3, b. l. 66–70).

Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad neįtrauktų į bylą asmenų teisė pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nesuteikia teisės piktnaudžiauti šiuo institutu, o jų veiksmai turėtų atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Pirmosios instancijos teismo 2009-12-03 nutartis, priimta šioje byloje, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1d. 7 p. pagrindu (žr. LAT 2005-02-09 nutartį, civilinė byla Nr. 3K-3-69/2005, ir Teismų praktika Nr. 26, „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“, psl. 271–303). Pareiškėja iš esmės nenurodė materialinių teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, pažeidimą, t. y. nenurodė, kodėl ginčo turtas neturėtų būti grąžinamas ieškovei E. A., jeigu ji būtų dalyvavusi nagrinėjant kilusį ginčą tarp A. G. ir E. A.. Juk pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ir pareigų yra tada, kai sprendime, kaip minėta, tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų ir, antra, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos, tiksliau sakant, ginčijamas 2007-06-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos motyvais, kad nepagrįsti pareiškėjos atstovo atskirojo skundo argumentai, jog buvo išnagrinėtas ieškinys, pareikštas neįgalinto bylą vesti asmens, nes 2006-08-17 dieną notariniu įgaliojimu ieškovė E. A. įgaliojo K. M. vesti jos vardu visas bylas visose teismo įstaigose, kas reiškia, kad vesti bylą, tai ir pasirašyti už atstovaujamąją. Be to, nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžiuose dalyvavo pati ieškovė, ją atstovavo advokatas, pati ieškovė davė paaiškinimus teismui ir nurodė, kad ieškinį palaiko, nors ieškinys už ieškovę pasirašytas ir atstovės K. M.. Jeigu ir buvo kokie procesinių reikalavimų pažeidimai, bet nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl jų byla išnagrinėta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje pagal pareiškėjos prašymą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Iš pareiškėjos G. G. priteistina 12,55 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 88 str.1 d. 3 p.), advokato pagalbos išlaidos ieškovei E. A.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nebeanalizuojami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. G. 12,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų E. A.