Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1234-798/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
2S-1234-798/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11852-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Skolininkas
L. M., R. M., R. P., E. P., I. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1234-798/2013Teisminio proceso Nr.2-68-3-11852-2013-2Procesinio sprendimo kategorija:110.1;121.14;122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje, vienasmeniškai, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolės P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkų L. M., R. M., R. P., E. P., I. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai, skolininkai L. M., R. M., R. P., E. P., I. K. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/03865 iki bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolės P. K. veiksmų. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti pareiškėjų interesai, kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi teismas antstolę P. K. nušalino nuo vykdomųjų bylų vykdymo. Skolininkų manymu, po to kai teismas nušalino antstolę, ji neturi teisės toliau atlikti jokių veiksmų vykdant aukščiau minėtą vykdomąjį dokumentą, todėl bet kokie antstolės veiksmai po jos nušalinimo laikytini neteisėtais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjų prašymas patenkintas. Sustabdytas išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0093/11/03865 iki bus išnagrinėtas L. M., R. M., R. P., E. P., I. K. skundas dėl antstolio veiksmų.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų pateiktų dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) matyti, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-16 nutartimi tenkindamas I. K., L. M. ir R. M. prašymą nušalino antstolę P. K. nuo vykdomųjų bylų. Pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismas išieškotojo prašymu, išdavė penkis vykdomuosius dokumentus. Todėl teismas padarė išvadą, kad antstolė, priešingai nei teigia pareiškėjai, pagrįstai užvedė penkias vykdomąsias bylas. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog išieškojimas yra vykdomas solidariai penkių skolininkų (L. M., R. M., R. P., E. P., I. K.) atžvilgiu, todėl tai sudaro pagrindą išieškojimo vykdomojoje byloje stabdymui. Teismas pažymėjo, kad antstolės P. K. 2013-03-28 patvarkymo teisėtumo klausimą antstolė išspręs išnagrinėjusi pareiškėjų skundą. Jeigu antstolė patenkins pareiškėjų skundą, ji priims patvarkymą. Jeigu antstolė patvarkymu atsisakys patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla bus persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė (CPK 510 str. 2 d.). Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/03865 iki bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p., 587 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolė P. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį.

Nurodo, kad antstolė vykdo išieškojimą suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas naudai, pagal 2011-10-03 Vilniaus apygardos teismo 2011-09-27 išduotą vykdomąjį raštą numeris 2-468-623/2009 dėl 269957,53 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2006-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,27 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš R. P.. Šio vykdomojo dokumento pagrindu pradėta vykdomoji byla numeris 0093/11/03865.

Nesutinka, su pareiškėjos skunde pateikiamu argumentu, jog antstolė P. K. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi civilinėje byloje numeris 12148-294/2011 yra nušalinta nuo Vilniaus apygardos teismo 2011-09-27 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje numeris 2-468-623/32009 vykdymo. Todėl antstolės vykdomojoje byloje numeris 0093/11/03865 visi procesiniai sprendimai, priimti po 2011-11-16 yra neteisėti ir naikinti, kadangi vykdymo veiksmai atliekami be vykdomojo dokumento. Teigia, kad šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas remiantis tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-27 nutartimi civilinėje byloje numeris 2-9142-937/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-01-17 nutartimi civilinėje byloje numeris 2SA-33-640/2013, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartimi civilinėje byloje numeris 2-14707-912/2013. Teigia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju stabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.

Dėl nurodytų aplinkybių teigia, kad skundžiama teismo nutartimi iš esmės atšaukiamos antrosios pareiškėjos turto varžytinės numatytos 2013-05-16, nepagrįstai apribojama išieškotojo VĮ Turto bankas teisė į greitą ir operatyvų vykdomojo dokumento įvykdymą bei neproporcingai suteikiama galimybė pareiškėjai ir toliau nevykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011-09-19 įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje numeris 2-468-623/2009.

Atsiliepimas

Pareiškėjai L. M., R. M., R. P., E. P., I. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamąją teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas visapusiškai įvertino aplinkybes dėl solidariųjų skolininkų (pareiškėjų) pareikšto nušalinimo antstolei P. K.. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi civilinėje byloje numeris 2-12148-249/2011 antstolė P. K. buvo nušalinta nuo vienų vykdomųjų bylų, nuo kitų antstolė nusišalino pati. Skolininkė R. P. nebuvo tarp tų, nušalinimą antstolei pareiškusių skolininkų. Todėl antstolė laiko, kad nuo atitinkamos vykdomosios bylos numeris 0093/11/03865 ji nebuvo nušalinta ir toliau turinti teisę atlikti vykdymo veiksmus. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pagrįstai argumentavo, jog vykdomu Vilniaus apygardos teismo sprendimu išieškoma iš solidarių skolininkų. Todėl, tai sudaro pagrindą vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje numeris 0093/11/03865 stabdyti, pagal vykdomąjį raštą išduotą dėl nušalinimo nepareiškusios skolininkės R. P.. Skolininkų nuomone, antstolio nušalinimas turėtų būti siejamas ne su vykdomosiomis bylomis, vykdymo pagrindais (CPK 586 str.), o su vykdytinais dokumentais (CPK 584 str.), t.y. nušalinus antstolį jis laikomas nušalintu ne nuo konkrečios vykdomosios bylos, o nuo konkretaus vykdytino dokumento vykdymo apskritai, nepriklausomai kiek vykdomųjų bylų vykdant tą vykdytiną dokumentą vykdo antstolis. Mano, kad būtent tokiu būdu būtų realizuotas antstolio nušalinimo institutas bei realiai apginti vykdymo proceso dalyvių interesai. Pareiškėjų nuomone, atsižvelgiant į išdėstytą galima daryti išvadą, jog bet kokie antstolio veiksmai vykdant vykdytiną dokumentą, šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo sprendimą, po to kai vienų proceso dalyvių – solidariųjų skolininkų prašymu antstolis buvo nušalintas, laikyti neteisėtais ir naikintinais. Todėl naikintini bet kokie antstolio veiksmai bet kokiose vykdomosiose bylose, užvestose pagal vykdomuosius raštus išduotus pagal tą patį vykdomąjį raštą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo antstolės P. K. atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad antstolė tinkamai vykdo įstatyme jai priskiriamas pareigas, imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Iš vykdomosios bylos numeris 0039/11/03865, matyti, kad joje vykdomas išieškojimas iš R. P.. Ši skolininkė nebuvo pareiškusi nušalinimo antstolei. Priešingai, šioje vykdomojoje byloje jau vyko šiai skolininkei priklausančio turto varžytinės ir skolininkė neginčijo antstolės teisės jas skelbti ir vykdyti kitus procesinius veiksmus. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai sustabdė vykdomąją bylą numeris 0093/11/03865.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Atskirajame skunde antstolė P. K. kelia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą susijusį su vykdymo veiksmų sustabdymu (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 10 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Todėl jų nebekartoja.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės. CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos galimos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), kuri ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 str. 3 d.). Vadinasi, teismui palikta diskrecijos teisė kiekvienu atveju vertinti vykdymo veiksmų sustabdymą ir reikalingumo aspektu.

Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju priverstinio vykdymo veiksmai buvo sustabdyti atsižvelgiant į tai, kad antstolė nebuvo išnagrinėjusi pareiškėjų skundo dėl jos 2013-03-28 patvarkyme nustatytų veiksmų atlikimo, t.y., paskelbimo, dėl skolininkės R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – administracinių – prekybos patalpų, kurių bendras plotas yra 117,19 kv.m. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmųjų varžytinių pripažinimo neįvykusiomis ir pasiūlė turtą neparduotą iš varžytinių perimti išieškotojui (b.l. 6), apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą sustabdyti priverstinį turto pardavimą iš varžytinių.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka ir neturėtų atlikti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstravimu (sprendžiant ar konkrečiu atveju egzistuoja tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti). Be to, pažymėtina, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškėjui), įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų sustabdymas - susijusi su byloje pareikštu reikalavimu ir užtikrina galimai palankaus skolininkui teismo sprendimo įvykdymą, ji atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo suinteresuotų asmenų teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Be to, CPK 510 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jei skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia šio kodekso nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias dienas nuo jo gavimo. Jei antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė <...>. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti.

Taigi, CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju apylinkės teismas sustabdė priverstinio vykdymo veiksmus iki antstolis išnagrinės skolininkų skundą dėl 2013-03-28 patvarkymo. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad skundas yra išnagrinėtas ir nėra žinomi jo rezultatai. Antstolis teikdamas skundą dėl skundžiamos apylinkės teismo nutarties, tokių duomenų (įrodymų) nepateikė (CPK 178 str.), o byloje esanti Vilniaus miesto 2011-11-16 nutartis dėl antstolės P. K. nušalinimo nuo vykdomųjų bylų vykdymo nepatvirtina, kad ji nušalinta nuo vykdomosios bylos numeris 0093/11/03864 vykdymo ir negali būti tinkamu įrodymu pagrindžiančiu draudimus atlikti priverstinio vykdymo veiksmus (b.l. 5).

Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad buvo pasinaudota ikiteismine antstolio veiksmų apskundimo tvarka (CPK 510 str., 178 str.) ir sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog išsprendus pareiškėjų skundą, turėjo būt priimamas antstolės patvarkymas dėl jo tenkinimo ar atmetimo (CPK 613 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, jog apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą remdamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus iki pareiškėjų skundo išnagrinėjimo. Nors šiuo atveju išieškojimas yra vykdomas iš skolininkės R. P., kuri nėra pareiškusi nušalinimo antstolei, tačiau ji yra solidari skolininkė su kitais skolininkais ir turto perdavimas išieškotojui, neišsprendus antstolės 2013-03-28 priimto patvarkymo teisėtumo ir atitinkamai antstolės atliktų veiksmų teisėtumo klausimų yra negalimas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, proporcingumo principas ir išieškojimu siekiami tikslai.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas