Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. 2016 m. spalio 12 d. 16.53 val. Mažeikių r. sav. kelio Mažeikių aplinkkelis 1-ame kilometre vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km per valandą greitį ir važiavo 152 km per valandą greičiu (įvertinus ±2 km per valandą paklaidą vairuotojo naudai, leistiną greitį viršijo 60 km per valandą), tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. N. teismo posėdyje visiškai pripažino padaręs KET pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Prašė skirti teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančią nuobaudą, netaikant teisės vairuoti atėmimo. Paaiškino, jog 2016 m. spalio 12 d. grįždamas iš tarnybinės komandiruotės Vilniuje sulaukė sutuoktinės skambučio telefonu, jog vyriausiajam sūnui L. N. prasidėjo ūmus bronchinės astmos priepuolis, o namuose nebuvo vaistų. Žmona tuo metu slaugė penkerių metų sūnų T., kuriam buvo stipriai pakilusi temperatūra, kitų šeimos narių, galinčių suteikti pagalbą, namuose nebuvo, todėl jis, paveiktas didelio nerimo, skubėjo pas seserį, gyvenančią Mažeikiuose, kuri namuose turėjo reikalingų vaistų. Pažymėjo, jog automobilis yra pagrindinė jo darbo priemonė, nes jis yra dviejų įmonių savininkas, gyvena dideliu atstumu nuo darboviečių. Dėl užimamų pareigų tiesiogiai reprezentuoja vadovaujamas įmones bendraudamas su Lietuvos ir užsienio verslo partneriais, užsakovais, klientais sudarydamas stambius sandėrius, dažnai tenka vykti į tarnybines komandiruotes, todėl teisės vairuoti atėmimas labai neigiamai paveiktų jo įmonių finansinius rodiklius, įtakotų per 150 darbuotojų darbą. Be to, nurodė, jog užsiima ūkininkavimu, turi traktoriaus vairavimo kategorijas, aktyviai vadovauja ne tik darbininkams, bet ir pats atlieka ūkio darbus virš 100 ha žemės sklypuose, apie 50 km nutolusiuose nuo gyvenamos vietos, todėl teisės vairuoti atėmimas atneštų didžiulius finansinius nuostolius bei praktiškai sužlugdytų jo ūkininkavimo veiklą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog augina tris vaikus, iš kurių du yra dar nepilnamečiai, vienas iš jų yra neįgalus, turi tik 35 procentų darbingumą, mažiausias sūnus dažnai serga, todėl neretai tenka vykti į gydymo įstaigas, neretai tenka nuvežti ar parvežti vaikus į gimnaziją bei studijų vietą.

Motyvuojamoji dalis

R. N. kaltė padarius šį administracinį teisės pažeidimą įrodyta: 2016 m. spalio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.86P-74551814-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo R. N. paaiškinimas; R. N. paaiškinimu teisme; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 2016-05-06 pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vienas pagrindinių bendrųjų teisės principų – teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje įtvirtintas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę – abiejų įmonių vadovų charakterizuojamas ypač teigiamai, taip pat į tai, kad eismo taisykles pažeidęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, visiškai pripažįsta savo kaltę, į tai, jog byloje nėra paneigta R. N. versija, jog greitį viršijo siekdamas padėti sergančiam sūnui, teismas sprendžia, jog ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti R. N. paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas pagal straipsnio sankcijoje numatyto minimumo ir maksimumo vidurkį, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 20, 30, 30¹, 30² straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. N. pripažinti padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir pritaikius 30¹ straipsnį, paskirti 360 € (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti R. N., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudą galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“interneto portalą www.paysera.lt; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK–16062390154), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį – A2.6.-904-169/2016 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

įmokos kodą 1001; gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.