Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Daukantienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini), mokyklos 6 klasėje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį;

M. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Lyra“ , teistas 2010-06-19 pagal LR BK 178 str. 2 d. 10 MGL (1300 litų) bauda, baudos pilnai nesumokėjęs, turintis teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį;

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį;

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., M. A., E. S. ir A. S. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

laikotarpyje tarp 2011 m. sausio 1 d. 11.30 val. ir 2011 m. sausio 1 d. 20.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami kartu, iš A. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. V. priklausantį 700 litų vertės kompiuterio procesorių „Intel Celeron 430“, 460 litų vertės monitorių „Samsung B2030N 20“ GLOSSY BLACK“, 90 litų kompiuterinę pelę, 160 litų vertės dvi kompiuterines kolonėles, padarydami nukentėjusiajam A. V. 1.410 litų turtinę žalą.

Apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamoji A. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2011 m. sausio 1d. ji buvusi pas A. V. jo bute, kuris yra bendrabutyje, Viekšniuose. Ten ji buvo pasislėpusi, nes pabėgo iš socializacijos centro, o V. tą dieną buvo darbe. Jo bute buvo kompiuteris ir visi pareiškime išvardinti daiktai. Tą dieną pas ją atėjo E., o vėliau – A. Visi kartu susitarė pavogti kompiuterį su monitorium, kolonėles ir pelę. Susikrovę daiktus, išvažiavo parduoti kompiuterį. Jai davė 200 Lt, kad nieko nešnekėtų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2011 m. sausio 1 d. jis su draugu A. atvažiavo į A. V. butą, nes ten buvo jo draugas E. S.. Po kurio laiko jis išėjo į lauką prie automobilio, o E. S. ir A. S. iš buto į mašiną atnešė dvi dėžes, į kurias buvo sudėtas A. V. priklausantis kompiuteris. Pavogtą kompiuterį nuvežė į Sedą pas A. Už tai, kad nuvežė, jam įpylė degalų bei davė tris ar keturis šimtus litų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2011 m. sausio 1 d. jis buvęs pas A. V. bute. Vakare atvyko draugai M. A. bei A. S., besikalbėdami nusprendė paimti V. kompiuterį ir parduoti. Jis kompiuterį supakavo į dėžę, visi keturi nuvežė pas draugą Aivarą, pinigus pasidalijo. Jis gavo apie du šimtus litų, kuriuos išleido šventėms.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog sausio 1 d. būnant pas M., sugalvoję nuvažiuoti pas E., žinoję, kad jis yra V. bute. Pasikvietė E. į lauką pasikalbėti, žinojo, kad nukentėjusysis turi kompiuterį. Besikalbėdami susitarė kompiuterį paimti. M. supakavo kompiuterį, o jis su S. išnešė po vieną dėžę su kompiuteriu. Kompiuterį už 800 Lt nupirko jo tėvai, kurie nežinojo, kad kompiuteris vogtas. Pinigus pasidalijo.

Kaltinamiesiems A. K., A. S., E. S. ir M. A. po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktinas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjai (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. K., M. A., E. S. ir A. S. prisipažinimų ir parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- 2011 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta iš kur pagrobtas kompiuteris, yra (duomenys neskelbtini) esantis butas (b. l. 7-12);

- nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog prieš Kalėdas pas jį atvažiavo nepilnametė A. K., kuri pabėgo iš Kauno nepilnamečių kolonijos. Sausio 1 d. jis išėjo į darbą, namuose liko A. K.. Apie 20 val. grįžęs į namus jis neberado stacionaraus kompiuterio: procesoriaus, monitoriaus, pelės ir kolonėlių. Buvo likusi tik kompiuterio klaviatūra. Viso kompiuterio vertė 1.410 Lt. Apie jam priklausančių daiktų vagystę apie 19 val. jam pasakė V. I., kuris jo paprašytas buvo atėjęs į jo butą paimti kompiuterio dokumentų (b. l. 15);

- 2010 m. gruodžio 29 d. turto specifikacija Nr. TS 101229A, iš kurios matyti, jog kompiuterio vertė 1.258,00 Lt (b. l. 16);

- liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog sausio 1 d. apie 13 val. jis buvo atėjęs į A. V. butą, kurio raktus jam buvo davęs A., pasiimti automobilio raktų. Prieš įeinant į A. butą, prie bendrabučio jis matė stovint M. A. automobilį BMW, kuriame sėdėjo M. A. ir E. S.. A. V. butas buvo neužrakintas, jame buvo A., o netrukus atėjo ir E. S.. Po kurio laiko E. S. kažkas paskambino ir jis išėjo į lauką. Bute liko viena A., kuri sėdėjo prie kompiuterio. Kai jis atėjo antrą kartą apie 18 val., bute degė šviesa, bet viduje nieko nebuvo, taip pat nebebuvo ir kompiuterio, jo pelės, monitoriaus ir kolonėlių, ant palangės nebebuvo padėtų kompiuterio dokumentų, ant stalo buvo tik klaviatūra ir viena kolonėlė, kambaryje buvo primėtyta tuščių butelių ir nuorūkų (b. l. 19);

- 2011 m. sausio 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad kaltinamasis A. S. pateikė pagrobtą kompiuterį (b.l. 77, 78-84);

- 2011 m. sausio 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad Z. A. pateikė: garso kolonėlę „CREATIVE“ modelis MF0355, 60mA; garso kolonėlę „acme“, modelis SS-104, 10w“, pastatoma garso kolonėlę „CREATIVE“ su reguliavimo rankenėle iš dešinio šono; kompiuterinę pelę „acme“ 500/1000 dpi su numeriu: 0911003727 (b. l. 93).

Kaltinamųjų A. K., M. A., E. S. ir A. S. kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais: kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo A. V. bei liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais bei kita bylos medžiaga.

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. K., M. A., E. S. ir A. S. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – pagrobus svetimą turtą. Darydami šią nusikalstamą veiką kaltinamieji suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės A. K.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nepilnametė kaltinamoji A. K., pirmą kartą padariusi nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiojo asmens atsiprašė, pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametę A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnis, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Išaiškintina A. K., jog jeigu ji nevykdys ar netinkamai vykdys jai paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Dėl bausmės M. A.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam M. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmė, kita vertus, jis yra jauno amžiaus, susitaikė su nukentėjusiuoju A. V., turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba UAB „Lyra“.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), todėl M. A. skirtina švelnesnė iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – bauda, jos dydį nustatant mažesnį, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam šios bausmės už nesunkų nusikaltimą vidurkiui (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).

Minėta, jog M. A., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2011-01-04 iki 2011-01-06, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2).

Dėl bausmės E. S.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyti visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatyti pagrindai, nes kaltinamasis E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė, yra gana jauno amžiaus, mokosi, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina, paskiriant E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, ir 71 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina E. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Be to, kaltinamajam E. S. išaiškintina, jog bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės A. S.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyti visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatyti pagrindai, nes kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė, yra gana jauno amžiaus, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina, paskiriant A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, ir 71 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina A. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Be to, kaltinamajam A. S. išaiškintina, jog bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamieji A. K., M. A., E. S. ir A. S. parodė, jog iš A. V. pavogtą kompiuterį pardavė A. S. motinai už 800 Lt ir gautus pinigus pasidalino po 200 Lt kiekvienas. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad kaltinamieji iš nusikalstamos veikos gavo 800 Lt dydžio turtinę naudą, kuri yra konfiskuotinas turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Nusikalstamu būdu užvaldytas A. V. turtas jam grąžintas, todėl kaltinamųjų A. K., M. A., E. S. ir A. S. gauti 800 Lt pardavus pagrobtą turtą, konfiskuotini ir paimtini valstybės nuosavybėn (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 4 dalis ir 72 straipsnio 1, 2 dalys).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompiuterio procesorius „Intel Celeron 430“, monitorius Samsung B2030N 20“ GLOSSY BLACK, garso kolonėlė „CREATIVE“ modelis MF0355, 60mA; garso kolonėlė „acme“, modelis SS-104, 10w“, pastatoma garso kolonėlė „CREATIVE“ su reguliavimo rankenėle iš dešinio šono; kompiuterinė pelė „acme“ 500/1000 dpi su numeriu: 0911003727, kurie Z. A. ir kaltinamojo A. S. pateikti prijungimui prie tiriamos medžiagos, surašant 2011 m. sausio 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, grąžintini teisėtam jų savininkui – nukentėjusiajam A. V. (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. K. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

Išaiškinti A. K., jog jeigu ji nevykdys ar netinkamai vykdys jai paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėta, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti A. K. 200,00 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos, ir paimti valstybės nuosavybėn. (vi

M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 14 MGL (BBD) – 1.820,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties litų 00 ct) litų dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2010 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 16 MGL(BBD) – 2.080,00 Lt (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2011-01-04 iki 2011-01-06, vieną parą prilyginant 2 MGL(BBD) dydžio baudai (1:2), iš viso įskaityti 4 MGL (BBD) (520,00 Lt) ir nustatyti paskirtą neatliktą bausmę – 12 MGL (BBD) – 1.560,00

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti M. A. 200,00 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos, ir paimti valstybės nuosavybėn. (t

tų E. S., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. S. 5 MGL (BBD) - 650,00 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. S., jog bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti E. S. 200,00 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos, ir paimti valstybės nuosavybėn. (vi

A. S., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. S. 5 MGL (BBD) - 650,00 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. S., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., jog bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti A. S. 200,00 Lt, gautus iš nusikalstamos veikos, ir paimti valstybės nuosavybėn. (vi(

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompiuterio procesorių „Intel Celeron 430“, monitorių Samsung B2030N 20“ GLOSSY BLACK, garso kolonėlę „CREATIVE“ modelis MF0355, 60mA; garso kolonėlę „acme“, modelis SS-104, 10w“, pastatoma garso kolonėlę „CREATIVE“ su reguliavimo rankenėle iš dešinio šono; kompiuterinę pelę „acme“ 500/1000 dpi su numeriu: 0911003727, saugomus Mažeikių R. PK, grąžinti teisėtam jų savininkui – nukentėjusiajam A. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.