- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- Iv-1566-428/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- B. V.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, susipažinusi su pareiškėjos B. V. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos B. V. skundas atsakovui Varėnos rajono savivaldybei, kuriuo pareiškėja prašo: 1) nustatyti, ar savivaldybė, nustačiusi rinkliavą už paslaugą, kurios ji neteikia, nepažeidė Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d.; 2) nustatyti, ar savivaldybė, perdavusi viešosios paslaugos teikimo administravimą pelno siekiančiai ir viešojo administravimo subjekto statuso neturinčiai UA ARATC, nepažeidė Viešojo administravimo 5 str. 4 p., 2 str. 20 d. ir Vietos savivaldos įstatymo 9 str. 1 d.; 3) Panaikinti savivaldybės patvirtintų Nuostatų punktą „Rinkliavą moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje“, pažeidžiantį Rinkliavų įstatymo 3 straipsnį; 4) panaikinti savivaldybės sprendimą Nr. T-VII-124, neteisėtai apribojantį asmenų teisę pagal savo poreikius naudotis LESTO teikiama paslauga.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėja nesutinka su Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008-04-15 sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų punktu (kurio pareiškėja nenurodė), nustatyta, jog rinkliavą moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Taip pat pareiškėja nesutinka su Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2001-08-30 sprendimu Nr. T-VII-124, kurį prašo panaikinti, nes šis sprendimas apriboja asmenų teisę pagal savo poreikius naudotis LESTO teikiama paslauga.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13, 14, 15 dalys ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8, 9, 10 dalys apibrėžia, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei; individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog tiek Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai bei Sprendimas dėl vietinės riūnkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų yra norminiai teisės aktai. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkrečių administracinių aktų teisėtumą.
Norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 16 skirsnyje. Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika pasireiškia tuo, kad ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), o tik ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje
nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t.y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas. Be to, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (žr. LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008).
ABTĮ 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą, ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokia konkreti byla dėl pareiškėjos teisių pažeidimo teisme nėra nagrinėjama, be to, pareiškėja jokių kitų viešojo administravimo subjekto sprendimų ir (ar) veiksmų, susijusių su jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu ir neskundžia.
Pareiškėjos skundas nėra susijęs ir su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia bylą, kaip tai numato ABTĮ 111 straipsnio nuostatos, todėl pareiškėjos skundas negali būti nagrinėjamas teisme ir skundą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakytina priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėja,
nutaria:
Atsisakyti priimti B. V. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti B. V. .
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2012-08-27 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , AB Swedbank).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.