- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- N-662-656-11
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. balandžio 27 d. buvo nustatyta, jog V. J. 2009 metų sausio-vasario mėnesiais, neturėdamas leidimo kirsti mišką ir nepranešęs Institucijai apie ketinimą kirsti mišką, A. J. priklausančiame žemės (miško) sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirto 24 medžius (18 beržų, 2 ąžuolus, 4 drebules), kurių medienos tūris 15,176 m³, ir A. J. priklausančiame žemės (miško) sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai iškirto 12 medžių (7 egles, 2 beržus, 1 blindę, 1 baltalksnį), kurių medienos tūris 14,769 m³, be to, 2009 metų sausio-vasario mėnesiais savavališkai iškirto 74 leidime kirsti nenurodytus medžius: 43 egles, 26 beržus, 1 juodalksnį, 4 blindes, kurių medienos tūris 62,66 m³ (miško savininkė A. J. pagal leidimą galėjo kirsti 10 baltalksnių, 5 drebules, 7 beržus, 10 eglių, jai priklausančiuose žemės (miško) sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Po kirtimo medynas liko 0,3-0,5 skalsumo, nors rinktiniais kirtimais medynas negali būti išretintas daugiau kaip iki 0,6 skalsumo. Tuo V. J. pažeidė Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 20, 21 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. birželio 3 d. nutarimu V. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 3000 litų baudą.
II.
V. J. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad Institucija jį apkaltino nepagrįstai, kadangi jo motina A. J. pagal Institucijos leidimą galėjo kirsti 32 medžius, o jis nukirto tik 17 medžių. Pažymėjo, kad nustatant medžių nukirtimo laiką, nebuvo atlikta ekspertizė ir nebuvo atlikti kiti tyrimai, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu nustatytas medynų skalsumas. Atkreipė dėmesį, kad jo motina 2009 m. gegužės 5 d. pranešė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie jai priklausančio miško vagystę.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūra atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad V. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi V. J. skundą tenkino iš dalies - Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo.
III.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūra apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi Nr. N575-8657/2009 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo padarymo data nėra patvirtinta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau byloje kilusius neaiškumus dėl pažeidimo padarymo laiko pirmosios instancijos teismas galėjo pašalinti apklausdamas bylos nagrinėjime dalyvavusius liudytojus. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas įrodymų dėl pažeidimo padarymo laiko trūkumas galėjo būti ištaisytas teisminio nagrinėjimo metu, apklausus byloje dalyvavusius liudytojus ir surinkus papildomus įrodymus, todėl dėl šio trūkumo byla neturėjo būti grąžinama Institucijai. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai nurodyta padaryto pažeidimo esmė, įvardinti Nuostatų 20, 21 punktai, ir konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakankamai aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai, o norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą nereikia nurodyti (inkriminuoti) jokių naujų esminių aplinkybių ar naujų teisės pažeidimo sudėties požymių, nenurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog protokole nurodyta netiksli teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, redakcija, atsižvelgiant į tai, kad šio pažeidimo esmė (objektyvieji požymiai) pakankamai aiškiai nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, netrukdo teismui taikyti ATPK 284 straipsnio 2 dalį bei pačiam patikslinti pažeisto teisės akto redakciją, kadangi toks patikslinimas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir skundo netenkino.
Nurodė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Nuostatų 20, 21 punktus, nustatė, kad rastos medienos likučiai rodo, jog ąžuolo mediena yra pjauta gateriu ir pagal trinkeles, išpjautas iš rasto gaubtinių atraižų, akivaizdu, jog buvo pjaunamos ne ąžuolo šakos, o ąžuolo kamienas. Laikė nenuosekliu V. J. aiškinimą, kad minimą ąžuolo ir kitą medieną, tinkančią kurui, jo mama įsigijo iš nenustatytų asmenų, kadangi nėra įvardijama jokių duomenų apie medieną pardavusius asmenis, kurie tariamai šią medieną galėjo nukirsti būtent iš pačiai A. J. priklausančių miško sklypų, be to, 2009 m. sausio 9 d. pranešimu Institucija buvo informuota apie ketinimą vykdyti kirtimą savo reikmėms. Konstatavo, kad poreikio A. J. pirkti medienos nebuvo, nes iš jai pačiai nuosavybės teise priklausančio miško kertama mediena buvo parduodama. Todėl iškeltą versiją apie medienos, tarp kurios buvo ir ąžuolo mediena, pirkimą iš trečiųjų asmenų laikė nepagrįsta. Darė išvadą, kad būtent V. J., vykdydamas didesne apimtimi nei pranešime apie ketinimą kirsti mišką kirtimą, iškirto A. J. nuosavybės teise priklausančiuose miško sklypuose mišką ir medienos išvilkimui bei išvežimui naudojo būtent traktorių T-40, kuriuo ir buvo sužalota kirtavietėje augusi eglė.
Konstatavo, kad miško kirtimas nurodoma apimtimi buvo vykdomas būtent su savininko žinia ir vykdant jo pavedimą, kadangi visuose A. J. priklausančiuose miško sklypuose, nežiūrint to, kad jie išsidėstę skirtingose vietose, kirtimas vykdytas laikantis sklypo ribų ir tik A. J. nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Jokie kirtimai kaimyniniuose sklypuose, besiribojančiuose su A. J. nuosavybės teise priklausančiais sklypais, nebuvo vykdomi. Pabrėžė, kad medienos neradimo faktas A. J. sodyboje nepaneigia savavališko miško kirtimo fakto, kadangi per minimą laikotarpį medieną nebuvo kliūčių išvežti ar kitaip realizuoti. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu A. J. nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. liepos 10 d. tyrėjo V. Č. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, kad mediena galimai buvo išvežta ir panaudota namo, esančio Klaipėdos rajone, statybai.
Teismas Institucijos pareigūnų K. B. ir E. M. parodymus laikė pakankamais įrodymais, kuriais grindžiama V. J. kaltė įvykdžius teisės pažeidimą. Nesivadovavo V. J. motinos parodymais bei P. O. parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Tai, kad pagal A. J. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl miško vagystės, teismo nuomone, nėra kliūtimi šios bylos nagrinėjimui iš esmės, kadangi pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00398-09 faktiškai yra ta pati administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apklausti tie patys asmenys ir administracinėje byloje teikiamas situacijos vertinimas galimas jo nesiejant su ikiteisminio tyrimo eiga. Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo 2009 m. lapkričio 26 d. ataskaitoje nurodyta, jog asmenys, galėję iškirsti mišką, nenustatyti, o ikiteisminio tyrimo medžiaga 2009 m. gruodžio 14 d. tarnybiniu pranešimu perduota archyviniam saugojimui.
Nurodė ATPK 284 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad veika įvykdyta 2009 m. sausio-vasario mėnesiais, ir patikslino, kad teisinio santykio kvalifikavimui turėjo būti taikoma Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2007 m. kovo 21 d. iki 2009 m. balandžio 12 d. Pažymėjo, kad akto redakcija įtakos veikos kvalifikavimui neturi, nes veiksmų teisinis vertinimas tiek pagal galiojusią pažeidimo metu redakciją, tiek pagal vėlesnę redakciją nesikeičia. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad protokole nurodyta netiksli teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, redakcija, atsižvelgiant į tai, kad šio pažeidimo esmė (objektyvieji požymiai) pakankamai aiškiai nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, netrukdo teismui taikyti pažeisto teisės akto redakciją, kadangi toks patikslinimas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių.
IV.
V. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir skundą tenkinti.
Pabrėžia, kad A. J. paaiškino sodyboje rasto ąžuolo medienos įsigijimo aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad pjovimas savo reikmėms nereiškia galimybės panaudoti medieną tik natūra, savininkas turi teisę ją parduoti, o pirkti medieną kūrenimui iš trečiųjų asmenų šiuo atveju A. J. buvo naudinga. Pažymi, kad byloje nustatyta, jog sodyboje rastų lentų kiekis atitinka A. J. išduotame leidime kirsti mišką nurodytos medienos kiekį. Mano, kad liko nepašalintos abejonės dėl traktoriumi padaryto eglės kamieno sužalojimo. Teigia, kad liudytojų parodymai nepadėjo pašalinti netikslumų bei neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko. Nurodo, kad A. J. miškuose iš vienos pusės yra krūmynai, o iš kitų pusių – pievos, toliau – jaunuolynas, todėl aplink A. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų su mišku nėra kitų sklypų, kuriuose galėjo būti atlikta miško vagystė. Daro išvadą, kad vykdant vagystę buvo laikytasi A. J. sklypų ribų dėl objektyvių priežasčių – nesant kitų kirtimui tinkančių plotų. Atkreipia dėmesį, kad V. Č. tarnybiniame pranešime nurodė tik tai, ką kalbėjo nenustatyti asmenys, tačiau netikrino, ar tikrai išskirstą medieną V. J. panaudojo savo namo statybai. Pabrėžia, kad apie tai, jog miške pjovė ne tik V. J., jam padėjo ir kiti žmonės, P. O. negalėjo paliudyti, nes miške medienos ruošos darbuose nedalyvavo. Teigia, kad teisės pažeidimo padarymo laikotarpiu nuolat dirbo, nebuvo išėjęs atostogauti. Mano, kad K. B. įsitikinimas, jog būtent A. ir V. J. neteisėtai iškirto medžius, paremtas šališku požiūriu į juos. Akcentuoja, kad neturėjo tikslo kirsti daugiau medžių nei buvo nurodyta 2009 m. sausio 9 d. pranešime apie ketinimą kirsti mišką. Pastebi, kad prokuroras nurodė tęsti įtariamųjų paiešką, nors ir perdavė bylą archyviniam saugojimui.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
V.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J. buvo pareikštas administracinis kaltinimas dėl to, kad jis 2009 m. sausio-vasario mėnesiais, neturėdamas leidimo kirsti mišką ir nepranešęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui apie ketinimą kirsti mišką, savavališkai iškirto 110 medžių, kurių bendras medienos tūris 92,605 m³, ir tuo pažeidė Nuostatų 20, 21 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. J. pareikštas administracinis kaltinimas iš esmės yra grindžiamas tik aplinkos apsaugos pareigūnų K. B. ir E. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (b. l. 134-147) bei V. J. 2009 m. gegužės 21 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir 2009 m. balandžio 22 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktu bei Nupjautų medžių žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelmų matavimo ir kirtavietės tikrinimo aktu (b. l. 19; 21; 26). Tačiau, kaip nurodoma tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 19), tiek teisme apklaustų liudytojų K. B. ir E. M. paaiškinimuose, įvykis dėl kurio V. J. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, atsitiko 2009 m. sausio-vasario mėnesiais. Taigi, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praėjus keliems mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo dienos, o pats pažeidimo padarymo faktas jokiomis kitomis papildomomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas. Tai, kad kirtavietėje rasta sužalota eglė ant kurios likę dažų liekanos, tik pagal spalvą atitinkančios V. J. naudotą transporto priemonę pagal leidimą kertant medžius, netgi, jei būtų atlikti transporto priemonės ir medžio sužalojimo išmatavimai, nebūtų pakankamas įrodymas, kad V. J. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu iškirto daugiau negu leidime nurodyta medžių. Bylos medžiagoje esančios nuotraukos, rodančios A. J. sodyboje esančią sukrautų malkų rietuvę, kurioje esanti ąžuolo kamieno atpjova buvo su charakteringu puviniu, galimai atitinkančiu individualius požymius, likusius ant savavališkai nupjauto ąžuolo kelmo, visų pirma, neabejotinai neįrodo, kad atpjova daryta savavališkai nukirtus minėtą ąžuolą, antra, nepagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole suformuoto kaltinimo A. J. dėl savavališko 110 medžių iškirtimo. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi A. J. inkriminuoto pažeidimo padarymo laikas, kaip matyti iš K. B. ir E. M. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 134-147), yra nustatytas vadovaujantis tik tam tikrais gamtiniais požymiais (ant kelmų likusios sulos būkle, nugenėtų medžių šakų žalumu), kurie, nesant kitų objektyvių įrodymų, negali būti vertinami kaip pakankami pažeidimo padarymo konkretaus laiko konstatavimui. Aplinkybės, kad miškas savavališkai buvo iškirstas tiksliai laikantis A. J. priklausančių miško sklypo ribų, pagal medžių kirtimo braižą pareigūnams buvo matyti, jog kirtimas buvo vykdytas tų pačių asmenų ir tuo pačiu metu, A. J. sodyboje esančios malkų rietuvės turinys rodė, kad mediena buvo pjaunama gateriu, o tai, kad medieną sodyboje pjovė gateriu, patvirtino P. O., galėtų būti laikomos nebent netiesioginiais įrodymais, kurių, nesant kitų tiesioginių ir objektyvių įrodymų bei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuosekliai neigiant jam inkriminuojamą pažeidimą, nepakanka patvirtinti V. J. pažeidimo padarymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė V. J. aiškinimus apie medienos įsigijimą iš kitų asmenų, kadangi tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvardinti medieną pardavę asmenys, bei tai, kad pagal leidimą iškirstos medienos dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog pardavė pats, nepaneigia A. J. poreikio pirkti medieną iš kitų asmenų bei paties medienos pirkimo iš kitų asmenų fakto.
Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328) laikomasi nuostatos, jog būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, aptariamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. buvo surašytas tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo galimo pažeidimo padarymo momento, o pats pažeidimas jokiomis kitomis priemonėmis neužfiksuotas. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, esant tokiai situacijai, kyla pagrįstų abejonių ar administracinio teisės pažeidimo protokole buvo tiksliai bei objektyviai užfiksuoti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, t. y. kyla abejonių bei neaiškumų dėl esminės administracinio teisės pažeidimo įrodinėjimo priemonės įrodomosios galios bei patikimumo. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. nuosekliai, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo (b. l. 19), analogiškus parodymus davė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 68-72; 134-147).
Įvertinus šias bylos aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad V. J. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuojamą neteisėtą veiką. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkintinas, o ginčijami pirmosios instancijos teismo nutartis bei Institucijos nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2009 m. birželio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 184 AM 008565 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.