Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-22 · Civilinė byla Nr. e2A-2623-866/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
e2A-2623-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14274-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
D. M.
Kategorijos
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2623-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14274-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. M. (toliau – atsakovas) 1 747,44 Eur negrąžintą paskolą, 574,59 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., 47,37 Eur vėlavimo palūkanas, 27,65 Eur administravimo mokestį, 66,91 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 28 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. birželio 28 d.), 28 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 18 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 680,19 Eur sumos, 73,47 Eur sutarties sudarymo mokestį, 17,82 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, teismas:

3.1. Pripažino niekine ir negaliojančia ab initio 2020 m. birželio 17 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 94789541 bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas vėlavimo (kompensuojamųjų) palūkanų, apskaičiuojamų taikant 28 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas;

3.2. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 747,44 Eur negrąžinto kredito, 574,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 27,65 Eur administravimo mokesčio, 17,82 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 66,91 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. birželio 29 d., taip pat 28 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 18 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. birželio 30 d. – 1 430,365 Eur, 2022 m. liepos 18 d. – 1 406,47 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 1 381,70 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. – 1 356,32 Eur, 2022 m. spalio 18 d. – 1 330,32 Eur; 2022 m. lapkričio 18 d. – 1 303,68 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 1 276,39 Eur; 2023 m. sausio 18 d. – 1 248,43 Eur; 2023 m. vasario 18 d. – 1 219,78 Eur; 2023 m. kovo 18 d. – 1 1190,43 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. – 1 160,36 Eur; 2023 m. gegužės 18 d. – 1 129,55 Eur; 2023 m. birželio 18 d. – 1 097,99 Eur; 2023 m. liepos 18 d. – 1 065,65 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 1 032,52 Eur; 2023 m. rugsėjo 18 d. – 998,57 Eur; 2023 m. spalio 18 d. – 963,79 Eur; 2023 m. lapkričio 18 d. – 928,16 Eur; 2023 m. gruodžio 18 d. – 891,65 Eur; 2024 m. sausio 18 d. – 854,25 Eur; 2024 m. vasario 18 d. – 815,93 Eur; 2024 m. kovo 18 d. – 776,67 Eur, 2024 m. balandžio 18 d. – 736,45 Eur, 2024 m. gegužės 18 d. – 695,24 Eur, 2024 m. birželio 18 d. – 653,02 Eur, 2024 m. liepos 18 d. – 609,76 Eur, 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 565,44 Eur, 2024 m. rugsėjo 18 d. – 520,04 Eur, 2024 m. spalio 18 d. – 473,52 Eur; 2024 m. lapkričio 18 d. – 425,86 Eur; 2024 m. gruodžio 18 d. – 377,03 Eur; 2025 m. sausio 18 d. – 327 Eur; 2025 m. vasario 18 d. – 275,75 Eur; 2025 m. kovo 18 d. – 223,24 Eur, 2025 m. balandžio 18 d. – 169,44 Eur, 2025 m. gegužės 18 d. – 114,32 Eur, 2025 m. birželio 18 d. – 57,85 Eur), kurios vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dieną (2025 m. birželio 18 d.) negali viršyti 680,19 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 434,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 644,10 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3.3. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčijo (CPK 12 straipsnis), konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.881 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 1 747,44 Eur negrąžinto kredito, 574,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., ir 27,65 Eur administravimo mokesčio.

5. Teismas, įvertinęs 2020 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 18957, nustatė, kad sutarties sudarymo mokestis yra sumokėtas. Kadangi sumokėjus sutarties administravimo mokestį neliko prievolės jo mokėti, ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 73,47 Eur sutarties sudarymo mokestį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pasisakydamas dėl vėlavimo palūkanų ir kompensuojamųjų palūkanų, teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 47,37 Eur vėlavimo palūkanas (pagal Paskolos sutarties 7.1 punktą, taikant 28 proc. metinę palūkanų normą), apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., tačiau atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 360 d.).

7. Teismas padarė išvadą, kad sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl vėlavimo (kompensuojamųjų) palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, teismas pripažino, kad Sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 47,37 Eur vėlavimo palūkanas teismas laikė teisiškai nepagrįstu.

Šalies argumentai

8. Ieškovei taip pat prašant priteisti iš atsakovo 17,82 Eur kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą, teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo lentelės matyti, kad šios palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. Šiuo atveju palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną atitinkamą mėnesį turėjusią būti atliktą įmoką atskirai ir už kiekvieną tokią įmoką apskaičiuotos palūkanos neviršija 180 dienų laikotarpio. Byloje konstatavus, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškinio reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 17,82 Eur kompensuojamąsias palūkanas teismas laikė pagrįstu.

9. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti 66,91 Eur negautų pajamų, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 28 proc. metinės palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. birželio 28 d., ir 28 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 18 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 680,19 Eur sumos, teismas nurodė, kad ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo mokėtinos fiksuotos 1 621,79 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 28 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. birželio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas vertino, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

11. Teismas nustatė, kad sutarties nutraukimo dieną (2022 m. balandžio 28 d.) nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudarė 574,59 Eur. Tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. birželio 18 d.) atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei dar 747,10 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

12. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų nurodytos 747,10 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo tiek 66,91 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 29 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 29 d.), tiek 28 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 30 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 18 d.) nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

13. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 434,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (95 proc.), iš atsakovės priteisė 644,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 73 Eur žyminį mokestį, 605 Eur išlaidų už advokato pagalbą).

15. Taip pat, remdamasis CPK 92 straipsniu, teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo esmė

16. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 47,37 Eur vėlavimo palūkanų, priteisti likusį nesumokėtą 73,47 Eur sutarties sudarymo mokestį, priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

17. Nurodo, kad šalių teises ir pareigas nustatančios Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose ir įmokų mokėjimo grafike numatyta 28 proc. metinė palūkanų norma. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Atkreipia dėmesį, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma reglamentuoja netesybų dydį ir mokėjimo tvarką esant vartojimo kredito santykiams, tačiau Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas nustato mokėjimo palūkanų mokėjimo tvarką, kai paskolos gavėjas vėluoja mokėti įmoką pagal grafiką ir paskolos sutartis nėra nutraukta.

18. Atkreipia dėmesį, kad pagal su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Sutarties sudarymo mokestis sudaro Paskolos davėjų (Investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (1 851,80 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (83,20 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovo (Organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei Paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kaip buvo minėta anksčiau, kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 47,37 Eur vėlavimo palūkanų bei 73,47 Eur sutarties sudarymo mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 94789541 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 851,80 Eur kredito sumą 60 mėnesių terminui. Be skolos ir palūkanų, atsakovas Paskolos sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei sutarties sudarymo mokestį ir sutarties administravimo mokestį. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį nuo 2022 m. balandžio 28 d. nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ir ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, be kita ko, atmesdamas keliamus reikalavimus priteisti Paskolos sutarties sudarymo mokestį bei vėlavimo palūkanas kaip nepagrįstus.

Dėl kompensuojamų (vėlavimo) palūkanų

22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurių paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti 47,37 Eur vėlavimo palūkanas (pagal Sutarties 7.1 punktą, taikant 28 proc. metinę palūkanų normą), apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. vertintinos atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą didžiausią vartojimo kredito gavėjui taikomų netesybų dydį (0,05 proc.). Įvertinęs tai, kad minėta Paskolos sutarties sąlyga yra pažeidžianti šią įstatymo normą, pripažino ją negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento). Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis išvadomis sutinka.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

25. Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

26. Taigi, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

27. Apeliantė nurodo, jog vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau realių argumentų savo pozicijai pagrįsti nepateikia. Šiuo atveju vien tik apeliantės deklaratyvūs teiginiai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo.

Dėl Paskolos sutarties sudarymo mokesčio

28. Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 73,47 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, ieškovei ieškinyje nurodžius, jog suteikdama atsakovui kreditą, atsakovo mokėtiną 83,20 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 1 851,80 Eur kredito sumą pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skolininkai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus argumentus bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs sutarties sudarymo mokestį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.

30. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.25 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės išdėstytais argumentais, jog Paskolos sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą, t. y. mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma, mokama dėl sutarties sudarymo, o aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidytas visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu.

31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pateiktas 2020 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 18957 patvirtina 83,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumokėjimą, kadangi ši išvada prieštarauja nurodyto rašytinio įrodymo turiniui, nes pastarajame nurodyta, kad pervedama 1 851,79 Eur paskolos suma. Pažymėtina, kad pagal mokėjimų grafiką sutarties sudarymo mokestis buvo sumokėtas ne sutarties sudarymo metu, o išdėstytas dalimis. Pagal sutarties nuostatas, atsakovas turėjo sumokėti 1 851,79 Eur paskolos, 83,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1 624,79 Eur pelno palūkanų, bei sutartyje nustatytą 0,12 proc. sutarties administravimo mokestį.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovės 73,47 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, tačiau nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš viso 2 555,25 Eur. Tenkintina reikalavimų dalis iš viso sudaro 2 507,88 Eur, t. y. patenkinta 98 proc. reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 678 Eur (73 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą), taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 664,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

36. Apeliaciniu skundu ieškovė skundė teismo sprendimą dalyje dėl 120,84 Eur (vėlavimo palūkanų ir sutarties sudarymo mokesčio). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju priteistina suma sudaro 73,47 Eur, taigi patenkinta 60,8 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

37. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 20 Eur (žyminis mokestis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteistina iš atsakovo 12,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Patenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2020 m. birželio 17 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 94789541 bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas vėlavimo (kompensuojamųjų) palūkanų, apskaičiuojamų taikant 28 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš atsakovo D. M. (duomenys neskelbtini) 1 747,44 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 44 ct) negrąžinto kredito, 574,59 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 59 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 27,65 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 65 ct) administravimo mokesčio, 17,82 Eur (septyniolika eurų ir 82 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 73,47 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 47 ct) sutarties sudarymo mokestį, 66,91 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 91 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. birželio 29 d., taip pat 28 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 18 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. birželio 30 d. – 1 430,365 Eur, 2022 m. liepos 18 d. – 1 406,47 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 1 381,70 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. – 1 356,32 Eur, 2022 m. spalio 18 d. – 1 330,32 Eur; 2022 m. lapkričio 18 d. – 1 303,68 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 1 276,39 Eur; 2023 m. sausio 18 d. – 1 248,43 Eur; 2023 m. vasario 18 d. – 1 219,78 Eur; 2023 m. kovo 18 d. – 1 1190,43 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. – 1 160,36 Eur; 2023 m. gegužės 18 d. – 1 129,55 Eur; 2023 m. birželio 18 d. – 1 097,99 Eur; 2023 m. liepos 18 d. – 1 065,65 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 1 032,52 Eur; 2023 m. rugsėjo 18 d. – 998,57 Eur; 2023 m. spalio 18 d. – 963,79 Eur; 2023 m. lapkričio 18 d. – 928,16 Eur; 2023 m. gruodžio 18 d. – 891,65 Eur; 2024 m. sausio 18 d. – 854,25 Eur; 2024 m. vasario 18 d. – 815,93 Eur; 2024 m. kovo 18 d. – 776,67 Eur, 2024 m. balandžio 18 d. – 736,45 Eur, 2024 m. gegužės 18 d. – 695,24 Eur, 2024 m. birželio 18 d. – 653,02 Eur, 2024 m. liepos 18 d. – 609,76 Eur, 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 565,44 Eur, 2024 m. rugsėjo 18 d. – 520,04 Eur, 2024 m. spalio 18 d. – 473,52 Eur; 2024 m. lapkričio 18 d. – 425,86 Eur; 2024 m. gruodžio 18 d. – 377,03 Eur; 2025 m. sausio 18 d. – 327 Eur; 2025 m. vasario 18 d. – 275,75 Eur; 2025 m. kovo 18 d. – 223,24 Eur, 2025 m. balandžio 18 d. – 169,44 Eur, 2025 m. gegužės 18 d. – 114,32 Eur, 2025 m. birželio 18 d. – 57,85 Eur), kurios vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dieną (2025 m. birželio 18 d.) negali viršyti 680,19 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 434,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 664,44 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. M. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš atsakovo D. M. (duomenys neskelbtini) 12,16 Eur (dvylika eurų ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Linas Zinkevičius