Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 47,37 Eur vėlavimo palūkanų bei 73,47 Eur sutarties sudarymo mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 94789541 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 851,80 Eur kredito sumą 60 mėnesių terminui. Be skolos ir palūkanų, atsakovas Paskolos sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei sutarties sudarymo mokestį ir sutarties administravimo mokestį. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį nuo 2022 m. balandžio 28 d. nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ir ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, be kita ko, atmesdamas keliamus reikalavimus priteisti Paskolos sutarties sudarymo mokestį bei vėlavimo palūkanas kaip nepagrįstus.

Dėl kompensuojamų (vėlavimo) palūkanų

22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurių paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

25. Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

26. Taigi, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

27. Apeliantė nurodo, jog vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau realių argumentų savo pozicijai pagrįsti nepateikia. Šiuo atveju vien tik apeliantės deklaratyvūs teiginiai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo.

Dėl Paskolos sutarties sudarymo mokesčio

28. Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 73,47 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, ieškovei ieškinyje nurodžius, jog suteikdama atsakovui kreditą, atsakovo mokėtiną 83,20 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 1 851,80 Eur kredito sumą pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.

30. Remiantis Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.25 punktu, sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, Paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės išdėstytais argumentais, jog Paskolos sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą, t. y. mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma, mokama dėl sutarties sudarymo, o aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidytas visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu.

31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pateiktas 2020 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 18957 patvirtina 83,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumokėjimą, kadangi ši išvada prieštarauja nurodyto rašytinio įrodymo turiniui, nes pastarajame nurodyta, kad pervedama 1 851,79 Eur paskolos suma. Pažymėtina, kad pagal mokėjimų grafiką sutarties sudarymo mokestis buvo sumokėtas ne sutarties sudarymo metu, o išdėstytas dalimis. Pagal sutarties nuostatas, atsakovas turėjo sumokėti 1 851,79 Eur paskolos, 83,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1 624,79 Eur pelno palūkanų, bei sutartyje nustatytą 0,12 proc. sutarties administravimo mokestį.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovės 73,47 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, tačiau nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš viso 2 555,25 Eur. Tenkintina reikalavimų dalis iš viso sudaro 2 507,88 Eur, t. y. patenkinta 98 proc. reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 678 Eur (73 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą), taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 664,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

36. Apeliaciniu skundu ieškovė skundė teismo sprendimą dalyje dėl 120,84 Eur (vėlavimo palūkanų ir sutarties sudarymo mokesčio). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju priteistina suma sudaro 73,47 Eur, taigi patenkinta 60,8 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

37. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 20 Eur (žyminis mokestis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteistina iš atsakovo 12,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Patenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2020 m. birželio 17 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 94789541 bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas vėlavimo (kompensuojamųjų) palūkanų, apskaičiuojamų taikant 28 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš atsakovo D. M. (duomenys neskelbtini) 1 747,44 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 44 ct) negrąžinto kredito, 574,59 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 59 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 27,65 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 65 ct) administravimo mokesčio, 17,82 Eur (septyniolika eurų ir 82 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 73,47 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 47 ct) sutarties sudarymo mokestį, 66,91 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir 91 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. birželio 29 d., taip pat 28 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 18 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. birželio 30 d. – 1 430,365 Eur, 2022 m. liepos 18 d. – 1 406,47 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 1 381,70 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. – 1 356,32 Eur, 2022 m. spalio 18 d. – 1 330,32 Eur; 2022 m. lapkričio 18 d. – 1 303,68 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 1 276,39 Eur; 2023 m. sausio 18 d. – 1 248,43 Eur; 2023 m. vasario 18 d. – 1 219,78 Eur; 2023 m. kovo 18 d. – 1 1190,43 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. – 1 160,36 Eur; 2023 m. gegužės 18 d. – 1 129,55 Eur; 2023 m. birželio 18 d. – 1 097,99 Eur; 2023 m. liepos 18 d. – 1 065,65 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 1 032,52 Eur; 2023 m. rugsėjo 18 d. – 998,57 Eur; 2023 m. spalio 18 d. – 963,79 Eur; 2023 m. lapkričio 18 d. – 928,16 Eur; 2023 m. gruodžio 18 d. – 891,65 Eur; 2024 m. sausio 18 d. – 854,25 Eur; 2024 m. vasario 18 d. – 815,93 Eur; 2024 m. kovo 18 d. – 776,67 Eur, 2024 m. balandžio 18 d. – 736,45 Eur, 2024 m. gegužės 18 d. – 695,24 Eur, 2024 m. birželio 18 d. – 653,02 Eur, 2024 m. liepos 18 d. – 609,76 Eur, 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 565,44 Eur, 2024 m. rugsėjo 18 d. – 520,04 Eur, 2024 m. spalio 18 d. – 473,52 Eur; 2024 m. lapkričio 18 d. – 425,86 Eur; 2024 m. gruodžio 18 d. – 377,03 Eur; 2025 m. sausio 18 d. – 327 Eur; 2025 m. vasario 18 d. – 275,75 Eur; 2025 m. kovo 18 d. – 223,24 Eur, 2025 m. balandžio 18 d. – 169,44 Eur, 2025 m. gegužės 18 d. – 114,32 Eur, 2025 m. birželio 18 d. – 57,85 Eur), kurios vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dieną (2025 m. birželio 18 d.) negali viršyti 680,19 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 434,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 664,44 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. M. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (juridinio asmens kodas 304051511) iš atsakovo D. M. (duomenys neskelbtini) 12,16 Eur (dvylika eurų ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.