- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 1-70-537/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01276-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nukentėjusysis
- K. S., I. B., V. S.
- Kaltinamasis
- M. V.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M.Deltuvienei, dalyvaujant prokurorei J.Šilingaitei-Pečkienei, nukentėjusiems K. S., I. B., V. S., nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui gynėjai adv. R.Sebeikienei, kaltinamųjų gynėjai adv. S.Staniukynienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. V., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, dirbantis pagal patentą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 294str.2d.;
A. L., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas: 1) 2006-02-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką tęsti mokslą bei iki 2007-01-01 atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 294str.2d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. ir A. L., veikdami bendrai grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos dėl nusikalstamų veikų tyrimo, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą E. K. tikrą teisę susigrąžinti pagrobtus pinigus, panaudodami psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nustatyta, jog M. V., įtardamas, kad K. S. yra susijęs su 2011-10-04 iš E. K. priklausančio namo, esančio . (duomenys neskelbtini) m., įvykdyta E. K. priklausančių pinigų vagyste, 2011 m. spalio 05 d. apie 19 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. L., grasindami panaudoti fizinį smurtą ir liepdami K. S. lipti į automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu K. S. įsėdus į automobilį, nukentėjusįjį nuvežė į mišką, esantį Vilkaviškio r.sav. Tiksliai nenustatytoje vietoje, reikalaudami prisipažinti įvykdžius vagystę, nurodyti pagrobtų pinigų buvimo vietą, grasindami suduoti smūgius beisbolo lazda ir panaudoti dujinį pistoletą, A. L. sudavus ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam K. S. į kojas ir nugarą, M. V. rankoje laikant dujinį pistoletą ir grasinant peršauti koją, tęsdami nusikalstamą veiką, automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie „Maximos“ parduotuvės, esančios Kudirkos g. 3, Marijampolės m., kur įsėdus I. B. ir V. S., visus nuvežė į poilsio zoną prie pliažo, esančio Marijampolės savivaldybėje, kur M. V. ir A. L. grasindami užkasti tvenkinyje, grasindami ginklu, bendrai sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam I. B. bei nukentėjusiajam V. S. į galvą ir kojas, taip pat sudavė vieną smūgį beisbolo lazda nukentėjusiajam K. S. į kojas ir spyrė jam į nugarą, dėl ko šiam pargriuvus spyrė jam į veido sritį, tokiu būdu K. S. padarydami kraujosruvą dešiniame paakyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, reikalavo prisipažinti įvykdžius vagystę, nurodyti pagrobtų pinigų-7000 litų buvimo vietą, ir sugrąžinti pagrobtus pinigus.
Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-10-04, jo teta E. K. jam pasakė, kad apvogtas jos namas, iš kurio pavogta 7000 litų. Jam su ja kalbantis, teta pasakė, kad priešais jos namus, pas kaimyną dirbo kažkoks vaikinas iš vaikų namų, gal jis galėjo viską apsižiūrėti ir įvykdyti vagystę, nes dirbo pas kaimyną gana ilgai, dar pasakė to vaikino ir pas jį ateinančių draugų pavardes - K. Ž., A. Ž., V. S., I. B.. Ji sakė, kad tie vaikinai buvo K. S. draugai ir dažnai ateidavo pas jį pabūti, kai jis dirbo. Tą pačią dieną, t.y. 2011 m. spalio 4d., apie 17val.30min., jis vienas automobiliu „Renault Laguna“, nuvažiavo į Avikilų vaikų globos namus. Įvažiavus į kiemą, pamatė būrį vaikų, pro atvirą langą pasisveikino ir prie lango priėjo trys vaikinai. Jis jų paklausė ar jie nematė, kad šiandien kas nors turėtų daug pinigų ar būtų gyręsi, kad apvogė namą. Jie pasakė, kad negirdėjo tokio dalyko ir paklausė kiek pinigų dingo, jis pasakė, kad 7000 litų ir pasakė, kad norėtų pasikalbėti su A. Ž., V. S. ir I. B., šie pasakė, kad čia jie ir yra. Tačiau A. Ž., V. S. ir I. B. pasakė, kad jokių pinigų nevogė, tada jis jų paklausė, gal jie pažįsta K. S.. Jie pasakė, kad pažįsta, nes jis anksčiau gyveno vaikų namuose, dar pridūrė, kad jis tai vagis, tačiau kartais pas jį namą, todėl paklausė, gal vaikinai turi jo telefono numerį, vaikinai atsakė, kad turi, tada jis paprašė nueina, kur jis dirba. Ir vienas iš vaikinų - lygtai I. B., pasakė, kad K. S. praeitą ketvirtadienį jam siūlė „plėšti namą“. I. B. sakė, kad K. S. jam sakė, kad į tą namą, kur jis siūlė apvogti, galima patekti stipriau pastūmus langą, o pas tetą į namą buvo patekta būtent tokiu būdu-išlaužus plastikinį langą. I. B. dar pasakojo, kad K. S. jam dar pasakojo, kad jis apsižiūrėjęs , kad ir pas kaimynus to žmogaus, kur jis dirba, yra vario. Jis iš karto įtarė, kad čia K. S. ir bus apvogęs tetos, kad kuris nors jų jam paskambintų. K. S. paskambino I. B.. Jis paprašė, kad pokalbio metu įjungtų telefono garsiakalbį ir paklaustų, ar dar eina tą namą plėšt, kurį jis buvo siūlęs anksčiau. K. S. atsiliepęs į I. B. klausimą atsakė, kad „eina ir dar ne tik tą vieną“. M. V. dar liepė paklausti, ar K. S. jau buvo įlindęs į tą namą, ar ne ir ar ką nors pavogė, K. S. pasakė, kad buvo ir paėmė daug pinigų. Bekalbant I. B. baigėsi telefono sąskaita ir pokalbis nutrūko. Tada jis pagalvojo, kad K. S. tikrai bus apvogęs tetą ir išvažiavo namo, prieš tai pasiimdamas Igno telefono numerį. Kitą dieną, t.y. 2011 m. spalio 5d., apie 16 val., jis paskambino ir susitiko su A. L.. Jam papasakojo visą situaciją apie įvykdytą vagystę ir apie tai, kas vyko vakar ir ką jis sužinojo. Pasiūlė jam važiuoti kartu, gal jų dviejų išsigąs ir atiduos pinigus. Jis paskambino telefonu I. B., pasakė, kad atvažiuotų iki jų, gal jie galėtų su juo nuvažiuoti į Marijampolę ir pasikviesti į lauką K. S.. Jis su automobiliu Renaul Laguna - su kuriuo ir buvo sulaikyti, nuvažiavo iki vaikų globos namų, ten buvo B. ir S., juos paėmęs, nuvažiavo į Marijampolę. Čia užsuko paimti A. L. ir jie nuvažiavo į R.Juknevičiaus gatvę – vaikinai pasakė, kur važiuoti. Sustojo jų nurodytame kieme ir jiems liepė kažkaip pasikviesti Karolį į lauką. Jie abu nuėjo į namą ir po kelių minučių trise - jau su K. S., nusileido prie namo. Jie privažiavo prie laiptinės - automobilį vairavo jis, išlipo abu iš automobilio ir liepė K. S. lipti į automobilį. Šis įlipo į automobilį, nesipriešino, nes jie jam gražiai, niekaip negrasindami, liepė lipti. Jis K. S. pasakė: ar važiuojam, ar tu jau pats pasakysi, ką vakar padarei ir gražiuoju viską atiduodi. Šis kartojo, kad nieko nežino, tada jis pradėjo važiuoti iš miesto Kauno kryptimi, tačiau užvažiavęs ant už miesto esančio viaduko, pasuko ir nuvažiavo pro mišką link Šunskų. Važiuojant keliu link Šunskų, užsuko į pasitaikiusį keliuką, į mišką. Galėjo būti apie 19 val. Sustojus liepė K. S. jam lipti į lauką ir jie visi išlipo. Lauke K. S. pradėjo klausinėt, kur pinigai, kas juos pavogė, sakė, kad žino, kad jis juos pavogė, tačiau šis pasakė, kad nieko nesakys, nes jam bus blogai nuo tų, kas juos pavogė. Tada jis išsiėmė su savimi turėtą dujinį pistoletą, juo ranka mosikavo-konkrečiai į jį net nukreipęs nebuvo, liepė sakyti teisybę, nes bus blogai. K. S. pasakojo nesąmones, sakė, kad nieko nesakys. Tada jis susinervino bei matė, kad susinervino ir A. L., tada jie su A. L. sudavė K.S. kelis smūgius – smūgius jam sudavė tik rankomis, jis sudavė ne daugiau trijų smūgių lygtai į pilvą ir ranką, Albertas taip pat sudavė kelis smūgius, kiek tiksliai-nežino, į šoną, dar kažkur-kur tiksliai nematė. Jį mušė tik rankomis - jokios beisbolo lazdos nei vienas neturėjo. Po tų smūgių, jis pasakė, kad vakar pas jį buvo atėję I. B. ir S. ir klausė jo, ar jis žino, ką čia būtų galima pavogti, o jis pasakė, kad čia galima apvogti bet kurį iš kaimynų ir vaikinai nuėjo. Jis pasakė, kad matė, kaip I. B. peršoko tvorą - kaip suprato M. V. tetos ir tokiu būdu pateko į kiemą, o šalia tvoros dar vaikščiojo S. ir trys kažkokie vaikinai, kurių jis nepažįsta. Tada jie atsisėdo į automobilį, pasakė, kad jis turės nuvažiuot iki tų savo draugų ir, jiems girdint, pasakyti, ką jis matė. Jis sutiko ir nuvažiavo į Marijampolę, prie parduotuvės „Maxima“, kur jų laukė I. B. ir S., kurie įsėdo į automobilį. Tada jie su vaikinais nuvažiavo į poilsio zoną prie upės, kuri yra pavažiavus link Kalvarijos ir pasukus kairėn. Galėjo būti apie 20 val. Visi išlipo ir K. S. liepė sakyti vaikinams girdint tą patį, ką sakė jiems. K. S. pasakė, kad „jūs lipot per tvorą, aš jus vakar mačiau“, I. B. ir S. pradėjo gintis, kad ne jie lipo, o lipo jis - K. S.. Kada jie pradėjo kalbėti vieni ant kitų nesąmones, jis su A. L. jiems rankomis sudavė smūgius daugiausiai į pilvo - krūtinės dalį. Jis sudavė po kelis smūgius K. S. ir I. B.. Jiems smūgius sudavė vietoj, nei vieno niekur nusivedę nei jis, nei A., nebuvo. Šautuvą jis turėjo rankoje, liepė jiems ramintis, tačiau prie galvos nei vienam jo prirėmęs nebuvo. I. B. pasiūlė, kad jis juos parvežtų į Avikilus, jie vietoje išsiaiškins ir atsiras tie pinigai. Visi susėdo į automobilį, jis, laikydamas rankoje šautuvą, pasakė, kad nuveža juos į Avikilus, už dviejų valandų atvažiuos ir kad būtų pavogti pinigai. Nuvežęs juos, paleido prie Avikilų vaikų globos namų, o jie su A. L. grįžo į Marijampolę. Už kokios valandos vėl atvažiavo atgal į Avikilus. Kieme susirinko nemažai vaikų, tačiau K. S. jau nebuvo, pasakė, kad jis pabėgo, dar visi svarstė, kad kuris pabėgo, tas ir bus kaltas. Ten bestovint, atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Teta E. K., iš kurios buvo pavogti pinigai, jo neprašė, kad jis ieškotų pavogtų pinigų ar juos pavogusių asmenų, jis norėjo surasti vagis ir gražinti jai pinigus savo noru, čia buvo jo mintis. Kai pasiėmė su savimi A., jie nieko nesitarė apie tai, kad reikės ką nors sumuši, galvojo tik su K. S., o vėliau su kitais vaikinais pakalbėti, gal jie prisipažins ir gražiuoju gražins pinigus, supratę, kad jie jau žino, kad jie juos pavogė. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Dujinis pistoletas priklausė jam, pistoletą pirko 2010 metų pradžioje (b.l. 67-69, 72, 126).
Parodymų patikrinimo metu M. V. parodė, vietą - namą esantį (duomenys neskelbtini)., kur jie pasiėmė K. S., parodė mišką, kuriame sudavę smūgius K. S. liepė grąžinti pavogtus pinigus, po to parodė vietą poilsio zonoje, Marijampolės sav., kur buvo nusivežę K. S., I. B., V. S. ir kur liepė atiduoti pavogtus pinigus ir sudavė smūgius rankomis (b.l. 73-76).
Kaltinamasis A. L. parodė, kad 2011 10 05, apie gal 17 val., tikslaus laiko nežino, jam paskambino draugas M. V., kuris pasakė, kad nori su juo susitikti ir gal po kokios valandos, atvažiavo pas jį. Su juo kartu buvo du vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą, jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Mantas papasakojo, kad iš jo tetos namo, buvo pavogta pinigų - 7000 litų, pasakė, kad jis žino, kas tai padarė, sakė, kad pinigus bus pavogęs kažkoks S., pas kurį reikia nuvažiuoti. Jie, pagal tų dviejų vaikinų parodymus, nuvažiavo į R.Juknevičiaus gatvę, prie jų nurodyto namo. Vaikinam pasakė, kad nueitų S. pasikviesti į lauką. Netrukus jie nusileido prie laiptinės su trečiu vaikinu – S., kurį jis taip pat matė pirmą kartą. Jis su M. V. išlipo ir, atidarę galines duris, paprašė, kad tas S. liptų į automobilį. Jis pats įsėdo į automobilį-prieš jį jokios prievartos nenaudojo. Nuvažiavo Manto vairuojamu automobiliu „Renault“ į miško aikštelę, esančią važiuojant link Šunskų. Ten visi išlipo automobilio ir paprašė, kad S. papasakotų, kaip viskas buvo, kaip jis pavogė pinigus. Kadangi jis iš pradžių nieko nepasakojo, jie su M. V. jam sudavė po kelis smūgius rankomis į pilvą, Mantas dar rankoje turėjo dujinį pistoletą, kuriuo mojuodamas, liepė pasakyti teisybę. Nei vienas iš jų beisbolo lazdos neturėjo, ja niekam jokių smūgių nesudavė. T. S. pradėjo pasakoti, kad matė, kaip apie tą namą, vaikščiojo tie du jo draugai, su kažkokiais dviem nepažįstamais vaikinais ir kažkuris vienas iš jų per tvorą įlipo į kiemą - sakė, kad visa tai matė dirbdamas pas kaimyną, kuris gyvena šalia apvogto namo. Tada jie visi trise grįžo į Marijampolę, prie parduotuvės „Maxima“, nes Mantas susiskambino su taip dviem vaikinais, kurie buvo su juo atvažiavę ir parodė, kur gyvena S., ten su jais susitiko, liepė sėstis ir jiems į automobilį. Jiems įsėdus, nuvažiavo prie upės - kur yra pliažas, važiuojant Kalvarijos kryptimi, paskui sukant kairėn. Išlipo visi iš automobilio, ir liepė S. pasakyti prie tų vaikinų tai, ką jiems sakė, o tie vaikai pradėjo pasakoti, kad S. jiems pats buvo siūlęs apvogti tą namą, nes buvo, dirbdamas pas kaimyną, ten viską apsižiūrėjęs ir jie vieni su kitais ginčijosi. Tada jie su M. V. sudavė po kelis smūgius rankomis S., ar sudavė smūgius dar kuriam iš vaikų, neatsimena, atrodo, kad ne. M. V. vėl rankose turėjo dujinį pistoletą, tačiau jo nei vienu atveju nebuvo į kurį nors konkrečiai nukreipęs, turėjo jį su savimi tik todėl, kad galvojo, kad vaikai išsigąs ir pasakys teisybę, kuris pavogė pinigus. Kadangi su jais išsiaiškinti nepavyko, juos nuvežė atgal į vaikų globos namus. Pasakė, kad tegul suranda vogtus pinigus ir gražina savininkei ir po kelių valandų atvažiavę, pamatė, kad yra tik tie du vaikinai, be kitų, kartu su jais atėjusių ten gyvenančių vaikų, o S., kaip jie sakė, pabėgo. Jie paklausė, ar jau rado pavogtus pinigus, tačiau vaikai pasakė, kad ne. Ir juos ten sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Jie iš vaikų neprašė, kad jie jiems duotų kažkokių pinigų, tik Mantas norėjo, kad vaikai gražintų pavogtus pinigus, nes įtarė, kad jie juos pavogė. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 109-110, 113).
Parodymų patikrinimo metu A. L. parodė vietą, esančią prie R.Juknevičiaus g. 92, Marijampolės m. esančio namo, kurioje jie paėmė K. S., po to parodė vietą miške, kur nusivedę K. S. sudavė smūgius ir liepė grąžinti pavogtus pinigus, parodė vietą, netoli upės, Marijampolės sav., kur buvo nusivežę K. S., I. B. ir V. S. ir kur jiems liepė prisipažinti, kuris įvykdė vagystę, grąžinti pavogtus pinigus bei sudavė smūgius K. S., I. B. (b.l.114-117).
Nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2011 m. spalio 4d. jis dirbo pas pažįstamą asmenį, vardu Alvydas, kuris gyvena name, esančiame netoli ketvirtos vidurinės mokyklos. Jam pjaunant medžius, prie jo iš gretimo namo priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, jog apvogtas jo namas ir paklausė gal dirbdamas jis pastebėjo ką nors įtartino, gal matė vaikščiojančius kokius įtartinus asmenis. Jis atsakė, kad nieko nematė. Šis vyriškis pasakė, kad kvies policiją ir nuėjo. Atvažiavus policijos pareigūnams, vėliau jie buvo prie jo priėję, pasiteiravo gal ką matė, bei patikrino jo batų padus. Daugiau apie tą vagystę nieko nežino ir nesidomėjo. Sekančią dieną, t.y. 2011 m. spalio 5d. apie 17val.30min. jam paskambino V. S. ir pasikvietė į lauką parūkyti. Jis išėjo į lauką, kur prie laiptinės stovėjo V. S. ir I. B.. Abu jie gyvena vaiko tėviškės namuose. Prie jų privažiavo juodos spalvos automobilis „VW Passat“, iš kurio išlipo du, maždaug 20-25 metų amžiaus nepažįstami jaunuoliai. Jie abu buvo apsirengę tamsiais rūbais, abu trumpų plaukų. Priėję prie jo, vienas jų kuris buvo smulkaus sudėjimo, pasakė „Lipk gaidy į mašiną“. V. S. su I. B. sėdėjo ant suolelio ir rūkė, nieko nesakė. Jis pasakė, kad nelips. Tas pats jaunuolis pasakė „Lipk gaidy, nes čia gausi“. Jis išsigando jų ir kai tas pats smulkaus sudėjimo jaunuolis atidarė galines dureles, įsėdo į mašiną, V. S. su I. B. liko prie laiptinės. Smulkesnis jaunuolis atsisėdo priekyje šalia vairuotojo, mašiną vairavo stambesnio sudėjimo. Jie važiavo pro Sūduvos stadioną, po to link Kauno. Jis klausė vaikinų, kas čia vyksta, tačiau jie tylėjo, nieko neatsakydavo. Važiavo gal apie 30 km. Kauno kryptimi, po to jie įsuko į dešinėje pusėje esantį žvyrkelį, kuriuo važiavo apie 1,5 km. Kai įvažiavo į mišką, mašina sustojo ir jie abu išlipo, liepė lipti jam. Jis bijojo, nes suprato jog jį jie muš, nežinojo dėl ko, todėl iš mašinos nelipo. Tuomet, stambesnio sudėjimo jaunuolis, atidaręs dureles liepė jam išlipti. Matė, kaip smulkesnio sudėjimo vaikinas iš bagažinės išsiėmė beisbolo lazdą ir vis gąsdino šia lazda, ketindamas jam ja suduoti. Matė, jog stambesnio sudėjimo jaunuolis už kelnių buvo įsikišęs pistoletą, kaip vėliau suprato jog jis dujinis. Po to jie pradėjo klausinėti apie pinigus, kuriuos galimai jis pavogė iš namo. Tuomet jis suprato, apie ką jie kalba, pasakė, kad jokių pinigų nevogė. Tada tas kuris laikė dujinį pistoletą, pagrasino, jog peršaus koją tuomet iš karto prisipažins. Smulkesnio sudėjimo jaunuolis jo beisbolo lazda nemušė, tiktai keletą kartų spyrė bei rankomis sudavė smūgius. Daugiausia jam buvo suduoti smūgiai per kojas ir nugarą. Šis smulkesnis jaunuolis jam sudavė ne mažiau penkis smūgius. Stambesnis jaunuolis jo nemušė, tiktai grasino, kad peršaus koją. Taip tęsėsi apie 15-20 min., tada prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipo vyriškis, apsirengęs gamtos apsaugos darbuotojo rūbais. Tai pamatę šie asmenys jam pagrasino, kad užmuš, jei pasiskųs šiam vyrui. Bijodamas šių asmenų smurto, jis tylėjo, nieko nesakė. Gamtos apsaugos darbuotojas liepė iš čia važiuoti, nes jis ketina užrakinti vartus, po to įsėdęs į mašiną, jis išvažiavo. Tada šie jaunuoliai paklausė, gal jis žino, kas galėjo pinigus pavogti, gal jam kas padėjo vogti juos. Jis pasakė, kad gal tie asmenys, kurie ant jo bando kaltę suversti – tai I. ir Vi... Tada vaikinai paskambino telefonu susižinojo, kur randasi V. S. ir I. B.. Kai sužinojo, jog „Maximoje“, esančioje Kudirkos g., Marijampolės mieste, liepė išeiti į lauką, jie privažiuos. Tada visi trise nuvažiavo prie „Maximos“, kur V. su I. laukė. Jis norėjo iš mašinos pabėgti, tačiau nebuvo galimybės, nes mašinos durelės buvo užrakintos. V. su I. įsėdo patys į mašiną, nes jiems buvo pažadėta jog juos parveš namo. Tačiau namo juos nevežė, o sakydami kad važiuojam parūkyti, nuvažiavo į poilsio zoną. Sustojo prie pliažo, kur yra kasamas naujas tvenkinys. Visi išlipo iš mašinos, stambesnio sudėjimo vaikinas pasakė, jog duoda 5 minutes išsiaiškinti, kas pavogė pinigus ir jei neišsiaiškins, pagrasino, kad užkas į tvenkinį ir įsėdo į mašiną. Kaip suprato, apie pinigų vagystę V. su I. jau žinojo, tačiau kas pinigus pavogė jie to nežinojo. Kaip praėjo 5 minutės, išlipo tie asmenys iš mašinos ir smulkesnio sudėjimo jaunuolis pasakė, kad dabar jau aiškinsis jis pats ir nusivedė Igną į tualetą. Jis girdėjo, kaip I. B. rėkė, suprato, kad jis yra mušamas. O jį ir V. saugojo stambesnis jaunuolis. Kai jie grįžo, matė I. B. apsiašarojusį. Tada tas smulkesnis išsiėmė iš mašinos beisbolo lazdą ir prišokęs prie jo, ja sudavė per kairės kojos kelį, po to spyrė į nugarą ir jis nukrito. Po to šis paklausė į kurią vietą dar jis nori gauti – ar į blauzdikaulį ar į kelią. Tada beisbolo lazda sudavė smūgį, po to jam gulinčiam spyrė į veidą. Jis atsistojo, nes smulkesnis vis šaukė. Matė kaip smulkesnis nuėjo prie I. B. ir spyrė jam, o stambesnis jaunuolis laikė pistoletą prie V. S. galvos. Tada jie pasakė, kad duoda 2 valandas pinigams surinkti, sakydami kad atvažiuos į Avikilus, o jeigu po 2 valandų nebus 7000 Lt, juos pakas tvenkinyje. I. B. su V. S. pastoviai verkė, buvo baisiai išsigandę, vis kartojo kad dabar jau bus. Kai jie nuvažiavo, jis su V. ir I. nuėjo į Avikilų vaikų namus, nežinojo ką daryti. Praėjus gal valandai I. į mobilų paskambino jaunuoliai ir paklausė, ar surinko pinigų. I. atsakė, kad ne. Tuomet jie atsakė, kad atvažiuoja į tą pačią vietą ir liepė jiems ateiti. I. su V. pasakė, jog reikia eiti, nes tiems jaunuoliams yra žinoma mūsų gyvenama vieta ir jie mus vis vien suras. Kai šie nuėjo, jis paskambino į policiją ir viską papasakojo. Kai atvyko policija, nurodė kur jų laukia tie jaunuoliai. Tuomet policija juos sulaikė (b.l. 5-6).
Nepilnametis nukentėjusysis I. B. tyrimo metu parodė, kad 2011 m. spalio 4 d., po 17val., jam būnant kieme prie vaiko tėviškės namų, esančių Avikilų kaime, į kiemą atvažiavo lengvasis automobilis „Renault“. Automobiliu atvažiavo du nepažįstami vaikinai, paklausė, kurie čia B., S. ir Ž.. Jis pasakė, kad tai jie nes S. ir žiūra buvo šalia jo, atvažiavę vaikinai paprašė juos sėsti į automobilį ir su jais pasikalbėti. Nuvažiavo kažkur prie upės, vietos tiksliai kur-nežino. Jie paklausė, ar jie neapvogė namo, sakė, kad pavogta 7000 litų. vaikai pasakė, kad ne, klausė, gal įtaria, kas galėjo įvykdyti vagystę, jie pasakė, kad kažkada K. S. sakė, kad pastūmus kažkokį langą, žino kad ten yra metalo, bet nieko tiksliau apie tai nežino. Tada vaikinai juos parvežė namo. Jokios prievartos ar grasinimų jų atžvilgiu nebuvo. Kitą dieną, kažkada po pietų, vėl atvažiavo vienas iš tų vaikinų, kuris vairavo automobilį, paprašė, kad važiuotų kartu ir pakviestų į lauką K. S., sakė, nori pasikalbėti. Prieš tai jo tas vaikinas to paprašė telefonu ir jis sutiko, dar pasikalbino kartu važiuoti V. S.. Vaikinas juos nusivežė iki K. S. namų- jie parodė, kur K. S. gyvena, prieš tai dar užsuko toje pačioje gatvėje paimti kitą vaikiną-kažkokį vairuotojo draugą ir jie su V. S. nuėję, pasikvietė K. S. į lauką. Kai jie išėjo prie laiptinės, tie vaikinai išlipo iš automobilio, atidarė galines dureles ir paprašė, kad K. S. sėstų į galą, o jiems liepė kur nors palaukti, po to pasakė, kad parveš. K. S. pats įsėdo savanoriškai į automobilį ir jie nuvažiavo, o jie su V. S. nuėjo prie „Maxima“ didžiosios parduotuvės. Po kokio pusvalandžio susirašė su vienu iš vaikinų, parašė kur jie yra, jie pasakė, kad išeiti, jie tuoj privažiuos. Kai jie atvažiavo, automobilyje dar vis buvo ir K. S.. Tada jie nuvažiavo į tą pačią vietą, kur buvo pirmą dieną - netoli upės, pasukus kairėn pakeliui į Kalvariją. Ten visiems liepė išlipti. Vaikinai vėl pradėjo klausinėti, kuris iš jų pavogė pinigus, ar jie gal žino, kas juos pavogė, nes pinigus reikia gražinti savininkams. Jie su V. S. vėl papasakojo apie tą kažkokį metalą, kur jiems buvo siūlęs pavogti K. S., pasakė, kad jie namo neapvogė, o K. S. pasakė, kad tą dieną matė kaip jis su V. S. buvo prie to namo, kad jis lipo per tvorą, nors jis prie jokio namo nebuvo ir net su V. S. tą dieną nebuvo kartu. Jie su V. S. buvo užsisukę į tvorą, tada jiems buvo suduota po kelis kartus ranka-delnu per galvą, tačiau, kadangi smūgiai buvo nestiprūs, jokių žymių nebuvo, jokie sužalojimai nepadaryti. Niekur nei jo, nei V. S. nusivedę tie vaikinai nebuvo visada stovėjo netoli automobilio. Jis nematė, kad kuris iš tų vaikinų turėtų rankose kokį ginklą-ginklo iš viso jokio nematė, be to nematė, kad kuris turėtų beisbolo lazdą ar kokį kitą pagalį, ar kad kuo nors būtų suduoti smūgiai-jam sudavė kelis kartus delnu, kuris, nematė. V. S. taip pat gal vieną ar kelis smūgius delnu sudavė, tiksliai nežino. Kadangi jie su V. S. buvo užsisukę, be to buvo tamsu Ar kuris iš vaikinų sudavė smūgius K. S. ir kuo, nežino ir nematė, kad jį muštų kokia lazda ar grasintų ginklu. Po to nepažystami vaikinai parvežė juos iki vaikų namų ir pasakė, kad jie patys išsiaiškintų, kuris pavogė pinigus ir juos gražintų savininkui, o jie atvažiuos apie tai pakalbėti po kelių valandų. K. S. kažkur išėjo, paskui atvažiavo kartu su policijos pareigūnais ir sulaikė abu vaikinus (b.l.21-22).
Nepilnametis nukentėjusysis V. S. iš esmės davė analogiškus parodymus, kaip ir I. B.. Patvirtino, kad buvo reikalaujama sakyti, kur pavogti pinigai. Tada tie nepažystami vaikinai sudavė smūgius K. S. ir I. B.. Smūgius sudavinėjo lyg abu, kiek matė lyg rankomis, dar gal kokį smūgį koja sudavė ir K. S.. Kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali, nes buvo prietema. Kad kuris nors vaikinų turėtų ginklą, jis nematė. Lyg kažkuris turėjo lazdą. Kad būtų suduoti smūgiai lazda, jis nematė. Parodė, kad jam vaikinas sudavė kelis smūgius delnu per veidą, smūgiai buvo nestiprūs ir žymių neliko. Nepažystami vaikinai vis liepė pasakyti, kuris iš jų pavogė pinigus. Kai nei vienas neprisipažino, jie pasakė, kad parveža į vaikų namus ir po kelių valandų atvažiuos ir kad jie tarpusavyje išsiaiškintų, kuris pavogė pinigus ir juos grąžintų. Parodė, kad jam ginklu nebuvo grasinta, ginklo jis nematė, kad kažkuris vaikinas būtų turėjęs beisbolo lazdą negali patvirtinti, kad lazda būtų sudavęs smūgį, jis nematė. (b.l.27-28).
Liudytoja E. K. parodė, kad 2011-10-04, apie 14 val. pastebėjo, kad pro jos namo langą, esantį pirmame aukšte, kuris kažkokiu būdu buvo atidarytas iš lauko, patekus į namus, pavogta 7000 litų. Dėl šios vagystės ji parašė pareiškimą policijoje. Kadangi pas kaimyną matydavo dirbantį vaikiną ir matė, kad jis dažydamas kaimyno namo stogą, stebėdavo jos namą. Kai po įvykio išvažiavo policijos pareigūnai, ji paskambino artimiesiems ir jų tarpe M. V., jam papasakojo apie vagystę ir pasakė, kad gal galėjo juos apvogti K. S., kuris dirbo pas kaimyną ir stebėjo jos namą. Dar pasakė, kad su K. S. galėjo būti ir kiti vaikinai, kurie gyvena vaikų globos namuose, nes jie buvo prieš tai atėję iki K. S., kai šis dirbo, ir su juo bendravo. Tačiau ji tikrai neprašė, kad M. V. ko nors savo jėgomis ieškotų vagių ar kokiom nors priemonėm bandytų atgauti pavogtus pinigus - apie tai jokios kalbos nebuvo, kad jis važiuos kalbėti su taip vaikinais, ar dar kažką grasins, nieko apie tai nežinojo, nes įtariamuosius nurodė policijos pareigūnams ir tikėjosi, kad jie suras vagis ir pavogtus pinigus. Tik kitą dieną sužinojo, kad M. V. su kažkokiu draugu sulaikyti yra policijoje, kadangi bandė patys sužinoti, kas apvogė jų namą-ji apie tai nieko smulkiau nežino. (b.l.30 )
Liudytojas N. Č. parodė, kad 2011 m. spalio 5d. apie 20val.40min. dirbdamas kartu su patruliu P. K., iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie Avikilų globos namų stovi tamsios spalvos automobilis, kuriame sėdi du piliečiai, įtariami sumušę jaunuolį, bei nurodė, jog juos būtina sulaikyti. Nuvykus į nurodytą vietą, rado stovintį šviesios spalvos automobilį „Renault Laguna“, v.n. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo du jaunuoliai, o šalia jų stovėjo keletas vaikų iš globos namų. Pasiteiravus automobilyje sėdinčių jaunuolių, ką jie čia veikia, šie atsakė, jog kalba. Patikrinus jų dokumentus, nustatyta, jog tai A. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus automobilį, po keleivio sėdyne buvo rastas ir paimtas sidabrinės spalvos dujinis pistoletas. Be to nustatyta, jog šalia automobilio stovėjo vaiko tėviškės namų auklėtiniai – I. B., V. S., A. Ž.. Keli iš šių jaunuolių buvo veidai paraudę, tačiau jie atsakė, jog niekam pretenzijų neturi. Vėliau atvykęs kitas ekipažas , tolimesniam išsiaiškinimui, pristatė automobilį su jame buvusiais jaunuoliai į policijos komisariatą. O jis nuvažiavo prie Meškučių stotelės paimti nukentėjusį, kuris prieš tai buvo paskambino į policijos komisariatą ir apie tai, kad šių asmenų buvo sumuštas informavo budėtoją. Nustatyta, jog tai K. S., kuris buvo pristatytas tolimesniam išsiaiškinimui į policijos komisariatą. Automobilyje rastas dujinis pistoletas pateikiamas tolimesniam tyrimui (b.l.34-35).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų M. V. ir A. L. kaltę savavaldžiavus įrodo ir kiti bylos rašytiniai įrodymai.
2011-10-05 protokole – pareiškime užfiksuota, kad K. S. nurodė, jog 2011-10-05 po dviejų asmenų grasinimų jo atžvilgiu pavartoti fizinį smurtą jis įsėdo į automobilį, kuriuo buvo nuvežtas į mišką, ten jį mušė rankomis ir kojomis, reikalavo atiduoti 7000 litų, po to jį nuvežė į poilsio zoną, kur jis buvo mušamas beisbolo lazda, bei jam buvo grasinama dujiniu pistoletu. Asmenys reikalavo pinigų grasindami, jog muš tol, kol jis prisipažins pavogęs pinigus (b.l.2).
Specialisto išvadoje Nr.G 854/11(09) užfiksuota, kad K. S. konstatuota kraujosruva dešiniame paakyje buvo padaryta kietu buku daiktu vienmomentiškai, galimai 2011-10-05. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.9).
2011-10-06 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas N. Č. pateikė dujinį pistoletą (b.l.36).
Specialisto išvadoje Nr. 64-8-IS1-424, konstatuota, kad vadovaujantis „Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas pistoletas yra priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas 9 mm kalibro Major modelio Ekol dujinis pistoletas Nr.EM-810414. Pistoletas skirtas šaudyti dujiniais ir imitaciniais (signaliniais) šoviniais. Tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, tinkamas šaudyti. Tirti pateiktas šovinys yra priskiriamas šaudmenims, skirtiems ‚C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tai pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis šovinys, skirtas įvairių modelių 9 mm kalibro dujiniams pistoletams. Šovinys – pramoninės gamybos, šaudymui tinkamas ir juo galima šaudyti iš pateikto 9 mm kalibro Major modelio Ekol dujinio pistoleto Nr.EM-810414 (b.l.39-42).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis K. S. atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr.2 (t.y. M. V.), kuris su kitu asmeniu pagrasinę įsisodino į automobilį, nuvežė į mišką, reikalavo grąžinti pinigus – 7000 litų, kurių jis nevogė. Tada šis asmuo jį, I. B., V. S. nuvežė iki poilsio zonos, kur reikalavo pinigų, kurių nevogė. Taip pat šis asmuo rankoje laikė dujinį pistoletą, ir juo grasino (b.l.10-13).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis K. S. atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr.1 (t.y. A. L.), kuris su kitu asmeniu pagrasino ir įbauginęs įsisodino į automobilį, nuvežė į mišką. Šis asmuo jį mušė beisbolo lazda bei spardė. Tada šis asmuo nuvežė iki poilsio zonos, kur reikalavo pinigų, sumoje 7000 lt., kurių jis nevogė. Ten šis asmuo jį vėl mušė, spardė (b.l.14-17).
Prie bylos medžiagos prijungtose ikiteisminio tyrimo bylos Nr.64-1-01268-11 kopijose užfiksuota, kad 2011-10-04 Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.64-1-01268-11, pagal E. K. pareikšimą dėl pinigų vagystės iš jos namų (b.l.31-33).
2011-10-06 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. V. pateikė automobilį „Renault Laguna“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l.43, 44-47). Automobilis grąžintas M. V. (b.l.63).
Teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji M. V. ir A. L. neteisėtai, savavališkai, nesilaikydami nustatytos įstatymų tvarkos savavaldžiavo, t.y. veikdami bendrai grupėje, reikalavo, kad nukentėjęs prisipažintų padaręs vagystę ir žalą kitam asmeniui, panaudojo psichinį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. S. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294str.2d.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dujinis pistoletas ir tūtelė saugomi Marijampolės AVPK (b.l.127-128) kaip nusikaltimo įrankis konfiskuotini (LR BK 72str. 2d.), tūtelė sunaikintina, o dujinis pistoletas „Ekol Major“ perduotinas Ginklų fondui prie LR VRM.
M. V. į psichiatro-narkologo įskaitą neįrašytas (b.l. 55), neteistas (b.l.51), už ATPK pažeidimus metų bėgyje nebaustas (b.l. 52-53), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 99 )
A. L. į psichiatro-narkologo įskaitą neįrašytas (b.l.97), teistas (b.l.80), už ATPK pažeidimus baustas (b.l. 81-91), charakterizuojamas patenkinamai (b.l.58).
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras gindamas viešąjį interesą buvo pareiškęs 1000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nepilnamečio V. S. vardu (b.l.121-122) bei 1000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nepilnamečio I. B. vardu (b.l.123-124).
Kaltinamieji M. V. ir A. L. susitaikė su nukentėjusiaisiais I. B. ir V. S. bei susitarę dėl mažesnio žalos dydžio, atlygino nukentėjusiesiems sutartą dalį civiliniais ieškiniais pareikštos žalos. Taip pat kaltinamieji atlygino sutartą neturtinę žalą ir nukentėjusiajam K. S.. Atsižvelgiant į tai prokuroras sutiko mažinti civilinį ieškinį, pareikštą ginant nepilnamečių nukentėjusiųjų I. B. ir V. S. interesus, o kaltinamiesiems M. V. ir A. L. atlyginus žalą – teisme ieškinio atsisakė, nes kaltinamieji žalą atlygino ir nukentėjusieji turtinių pretenzijų jiems neturi. Teismas priima atsisakymą nuo ieškinio, išaiškindamas atsisakymo pasekmes, jog iš naujo nukentėjusieji ar jų interesą ginantis asmuo tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko daugiau į teismą kreiptis negalės (LR CPK 140str., 293str.1d.4p., 294str.).
M. V. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Administracine tvarka metų bėgyje nebaustas. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo noru atlygino žalą padarytą nukentėjusiajam. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Mokosi. Dirba pagal patentą. Kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė ir prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, jog visos šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad M. V. ateityje nedarys naujų nusikaltimų, laikysis galiojančių įstatymų, todėl yra visi pagrindai kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38str. - kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į visas paminėtas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam nėra pagrindo skirti BK 67str. numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, nes pats ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimo procesas įgyvendino bausmės paskirtį kaltinamajam.
A. L. nusikalto ir teismo teisiamas antrą kartą - anksčiau teistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistumas išnykęs. Administracine tvarka metų bėgyje baustas tris kartus – du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo noru atlygino žalą padarytą nukentėjusiajam. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Dirba. Kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė ir prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, jog visos šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad A. L. ateityje nedarys naujų nusikaltimų, laikysis galiojančių įstatymų, todėl yra visi pagrindai kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38str. - kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į visas paminėtas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žaląbei tai, kad darant nusikalstamą veiką buvo panaudotas jam priklausantis dujinis pistoletas, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina LR BK 67str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė-nusikaltimo įrankio, t.y. dujinio pistoleto „Ekol Major“ ir šovinio tūtelės konfiskavimas (LR BK67str.2d.7p. ir 72str.2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305, 307, 308 str. 1d., teismas
nusprendė:
M. V., padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 294str.2d. (savavaldžiavimas), nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais BK 38str. tvarka ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. L., padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 294str.2d. (savavaldžiavimas), nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais BK 38str. tvarka ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priimti nepilnamečių nukentėjusiųjų I. B. ir V. S. interesus ginančio prokuroro atsisakymą nuo civilinio ieškinio.
LR BK 67str. 2d. 7p. ir 72str. 2d., tvarka skirti baudžiamojo poveikio priemonę - nusikalstamos veikos priemonės – dujinio pistoleto„Ekol Major“ ir šovinio tūtelės, saugomų Marijampolės AVPK, konfiskavimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus šovinio tūtelę sunaikinti, dujinį pistoletą „Ekol Major“ perduoti Ginklų fondui prie LR VRM.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.