Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. Mikailiškių km. Sudervės sen. Vilniaus raj., nedirbantis, išsilavinimas aukštesnysis, viengungis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str.2d. 3 ir 5p.;

V. S. 2008-01-11 apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose , esančiuose Mikailiškių km. Sudervės sen. Vilniaus raj. , asmeninio konflikto metu tyčia sunkiai sutrikdė savo tėvo A. S. sveikatą , durdamas peiliu du kartus į krūtinės ląstos kairiąją pusę, vieną kartą į kairįjį klubą, tuo padarydamas dvi durtines pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje su diafragmos , blužnies ir klubinės žarnos sužalojimu, kraujo susikaupimu krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmėse, durtinę pjautinę žaizdą kairėje klubinėje srityje, taip pat tyčia sunkiai sutrikdė savo motinos H. S. sveikatą, toje pat vietoje tuo pat metu jai durdamas vieną kartą peiliu į pilvą, tuo padarydamas jai durtinę pjautinę kiauryminę priekinės pilvo sienos žaizdą su tuščiosios žarnos ir jos pasaito pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdydamas dviejų asmenų sveikatą.

K. V. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta jo daliniu prisipažinimu, paaiškinimais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais byloje surinktais įrodymais.

K. V. , dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažindamas kaltu iš dalies, paaiškino, kad 2008-01-11 jie namuose skerdė kiaulę, visą dieną po truputį išgėrinėjo. Baigus apie 16 val. darbus, namiškiai susėdo už stalo , kur valgė ir gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. tarp jo ir jo sesers vyro H. R. kilo ginčas dėl šio anksčiau sudaužyto tėvo automobilio, kurio jis nesuremontavo, ginčo metu H. R. trenkė jam du kartus į veidą, dėl ko jis labai supyko. Norėdamas H. R. pagąsdinti, jis išbėgo iš kambario, pagrasindamas, kad „ bus blogai“, lauke paėmęs peilį , kuriuo tą rytą paskerdė kiaulę ir kuris buvo aštrus, gerai išgaląstas , grįžo atgal į namą. Įėjus į pirmąjį kambarį, sutiko išeinantį tėvą , kuris užstojo jam kelią nueiti į kitą kambarį, kur jie visi valgė ir gėrė. Jis pastūmė tėvą ir kažkaip, jam to nenorint , peiliu tris įdūrė tėvui, po to į kambarį atėjo mama, kuri irgi norėjo užstoti kelią, kad jis nenueitų prie H. R. , tada jis ją pastūmė ir stumdamas taip pat , to jam nenorint , vieną kartą jai įdūrė rankoje turėtu peiliu. Po to į tą patį kambarį netrukus įėjo jo svainis H. R., kuriam jis jau tyčia dūrė į šoną tuo pačiu peiliu, nes buvo supykęs ant jo už tai, kad šis išdrįso jo paties namuose jam suduoti. Peilį padėjo tam pačiam kambaryje į spintą.

K. V. savo parodymus, kad 2008-01-11 vakare peiliu sužalojo savo motiną H. S. ir tėvą A. S. , patvirtino įvykio vietoje – Mikailiškių km. Sudervės sen. Vilniaus rajone esančiame gyv. name (b.l. 119120,124-125).

Tai, kad kaltinamasis V. S. aptariamu laiku ir vietoje sunkiai sutrikdė savo abiejų tėvų sveikatą, savo parodymais patvirtino :

nukentėjusysis- kaltinamojo tėvas A. S., nurodydamas, kad 2008-01-11 jų namuose, esančiuose Mikailiškių km. Sudervės raj. Vilniaus raj. , jie skerdė kiaulę, po to į pavakarę sėdo valgyti ir gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant vakare kambaryje, kur jie vakarojo, susiginčijo jų sūnus- kaltinamasis V. S. su jo žentu H. R.. Sūnus priekaištavo žentui dėl prieš kokius 5 metus avarijoje sudaužyto jo automobilio, kam šis iki šiol jo neatremontavo. Paskiau sūnus išėjo, netrukus po jo išėjimo jis ėjo lauk parūkyti, einant į lauką pro kitą kambarį, pamatė įeinant sūnų, norėjo jį sulaikyti, kad šis neįeitų į tą kambarį, kur liko žentas, bet pajuto du smūgius į kairę kūno pusę. Kurį laiką nesiorientavo, kas atsitiko, kai atsipeikėjo, sužinojo, kad sūnus peiliu sužalojo ir savo mamą- jo žmoną bei žentą;

nukentėjusioji – kaltinamojo motina H. S. , nurodydama , kad 2008-01-11 po kiaulės skerdimo jų namuose vakarojo namiškiai, ji įeidavo į kambarį, kur gėrė alkoholinius gėrimus jos vyras A. S., sūnus- kaltinamasis V. S., dukros vyras H. R., bei iš to kambario išeidavo, nes tvarkėsi namų ūkyje. Vienu metu ji įėjusi iš lauko į pirmąjį kambarį, pamatė ant grindų gulintį savo vyrą, o šalia jo stovintį sūnų V. S., kuris rankose turėjo peilį. Ji išsigando, nesuprasdama, kas atsitiko , norėjo prieiti prie vyro, tada sūnus jai dūrė peiliu į pilvą. Sūnus tą vakarą buvo gerokai išgėręs. Ji nežino, koks buvo konfliktas prie stalo, taip pat nežino, kaip buvo sužalotas žentas H. R.;

liudytojas – kaltinamojo sesers vyras H. R., nurodydamas, kad 2008-01-11 po kiaulės skerdimo vakare jis viešėjo uošvių H ir A. S. namuose, kartu buvo ir jo žmonos brolis- kaltinamasis V. S.. Geriant alkoholinius gėrimus, kaltinamasis V. S. jam pradėjo priekaištauti, kam jis iki šiol nesuremontavo jo tėvo A. S. automobilio, kurį jis prieš kelis metus buvo sugadinęs avarijos metu. Jis pats buvo daugokai išgėręs, todėl nepamena, ar jis ginčo metu sudavė kaltinamajam ar ne, bet kaltinamasis išėjo iš kambario, pasakydamas, kad bus blogai. Netrukus, jis nieko blogo negalvodamas, išėjo iš to kambario, norėdamas išeiti parūkyti, kai į kitą kambarį, per kurį jis ėjo, iš lauko parėjo kaltinamasis, kuris priėjęs jo paklausė“ar nori gauti“,jis atsakė“ aišku duok“, negalvodamas nieko blogo, nes jo rankose peilio nematė. Tada kaltinamasis peiliu jam dūrė vieną kartą į dešinį šoną. A. S., įėjęs į tą patį kambarį, puolė jį ginti, bet tada kaltinamasis dūrė peiliu jam. Kaip buvo sužalota H. S., jis nematė;

liudytoja J. R., kaltinamojo V. S. sesuo, nurodydama, kad 2008-01-11 dienos metu ji buvo porai valandų užvažiavusi pas savo tėvus Haliną ir A. S. , kurių namuose tą dieną jos vyras H. R. padėjo paskersti kiaulę. Su tėvais kartu gyvenęs brolis kaltinamasis V. S. tuo laiku jau buvo stipriai išgėręs, jos vyras kiek mažiau, tėvas A. S. tuo metu dar buvo blaivus. Apie 22 val., jai į namus paskambinus policijai, ji sužinojo, kad tėvų namuose įvyko nelaimė. Tą patį vakarą jai atvažiavus, rado sužalotus abu tėvus bei savo vyrą, tada sužinojo, kad juos peiliu sužalojo brolis- kaltinamasis V. S.;

liudytoja- kaltinamojo sesuo R. S., teisminio nagrinėjimo metu, kaip artimas kaltinamojo šeimos narys, atsisakiusi duoti parodymus, ikiteisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad aptariamo įvykio vakarą po kiaulės paskerdimo jos tėvų namuose vyko išgertuvės, per kurias susiginčijo kaltinamasis V. S. su sesers vyru H. R.. Į jų ginčą įsiterpė tėvai Halina ir A. S., prašė brolio nusiraminti, tačiau jis jų nepaisė. Tuomet tėvai, sesers vyras H. R. ir brolis išėjo į kitą kambarį, po kurio tai laiko ji išgirdo iš to kambario pagalbos šauksmą, įėjusi pamatė ant grindų kraujo bei sužalotus tėvą ir sesers vyrą. Tiek jie, tiek mama sakė, kad juos sužalojo brolis V. S. ( b.l. 76-77);

Įvykio vietos, esančios Mikailiškių km. Sudervės sen. Vilniaus raj., H. ir A. S. namuose, apžiūros metu rastos ant grindų dėmės, panašios į kraują, patvirtina, kad šiame gyvenamajame name buvo sužaloti nukentėjusieji H. ir A. S.. Taip pat šios apžiūros metu buvo paimtas peilis su dėmėmis, panašiomis į kraują , peilis priskiriamas prie D kategorijos nešaunamųjų ginklų , tai patvirtina, kad šiuo peiliu aptariamo įvykio metu buvo sužaloti nukentėjusieji H. ir A. S. ( b.l. 18-21,22,23) .

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtuose nukentėjusiųjų H. ir A. S. rūbuose, kuriais jie vilkėjo aptariamo įvykio metu, rasti mechaniniai pjautiniai pažeidimai su dėmėmis, panašiomis į kraują, patvirtina, kad minėti nukentėjusieji buvo sužaloti peiliu ( b.l. 37,43, 44-47, 48-55).

Tai, kad nukentėjusioji H. S. buvo sužalota aukščiau aptartomis aplinkybėmis, patvirtina teismo medicinos specialisto išvados duomenys, kuriais nustatyta, kad ji sužalota aptariamu laiku, būdu, jai padarytas duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu , galimai peiliu, vienas sužalojimas – durtinė pjautinė kiauryminė priekinės pilvo sienos žaizda su tuščiosios žarnos ir jos pasaito pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikimą ( b.l. 42, aktas Nr. G243/08(01)).

Tai, kad nukentėjusysis A. S. buvo sužalotas aukščiau aptartomis aplinkybėmis, patvirtina teismo medicinos specialisto išvados duomenys, kuriais nustatyta , kad jis sužalotas aptariamu laiku ir būdu , jam duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, trimis trauminiais poveikiais padaryti trys sužalojimai : dvi durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje , iš kurių viena kiauryminė su diafragmos , blužnies ir klubinės žarnos sužalojimu, kraujo susikaupimu krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmėse, durtinė pjautinė žaizda kairėje klubinėje srityje, sukėlę sunkų sveikatos sutrikimą ( b.l. 36, aktas Nr. G 242/08(01)).

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. S. yra kaltas dėl dviejų asmenų, savo tėvų Halinos ir A. S. sveikatos sunkaus sutrikdymo. Tarp kaltinamojo V. S. , nukentėjusiųjų Halinos ir A. S. , liudytojo H. R. parodymų yra prieštaravimų dėl nukentėjusiųjų sužalojimų eiliškumo, tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo V. S. veiksmus, mano, kad šie prieštaravimai yra paaiškinami tuo, kad visi įvykyje dalyvavę buvo daugiau ar mažiau išgėrę, jie ir patys neneigia, kad ne viską gerai prisimena, be to šie prieštaravimai nėra reikšmingi, vertinant kaltinamojo V. S. veiksmus teisiškai. Taip pat byloje yra nustatyta, kad to paties įvykio metu kaltinamasis V. S. sužalojo peiliu ir H. R., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikimą, tačiau pastarasis skundo dėl to nerašė, kaltinimas dėl jo sužalojimo kaltinamajam V. S. nepateiktas.

K. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str.2d. 3 ir 5 p. : jis tyčia sunkiai sutrikdė dviejų asmenų- tėvo ir motinos sveikatą.

K. V., neneigdamas , kad peiliu sužalojo savo tėvus , nurodo, kad tai padarė, būdamas susijaudinęs dėl neteisėtų įvykyje dalyvavusio jo sesers vyro H. R. veiksmų prieš jį, t.y. dėl jo dviejų suduotų smūgių jam į veidą. Teismo medicinos specialisto išvada yra nustatyta, kad kaltinamajam V. S. aptariamu laiku ir būdu yra padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke , galimai vienu trauminiu poveikiu ( b.l. 118, aktas Nr. G 334/08(01)), tačiau bylos duomenys apie tai, ar liudytojas H. R. sužalojo kaltinamąjį prieš sužalojant tėvus Haliną ir A. S., ar po to, yra prieštaringi : pats liudytojas H. R. teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad galėjo konflikto prie stalo metu prieš nukentėjusiųjų H. ir A. S. sužalojimus , ir suduoti kaltinamojo nurodytus smūgius, ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat neneigė , kad taip galėjo būti, nors toje pat apklausoje jis nurodė, kad greičiausiai jis sudavė kaltinamajam V. S. jau po to, kai šis jam įdūrė peiliu ( b.l. 25-27), ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamojo V. S. sesuo R. S., mačiusi konfliktą prie stalo, nenurodė, kad liudytojas H. R. būtų tuo metu smurtavęs prieš kaltinamąjį V. S. (b.l. 76-77). Teismas, vertindamas kaltinamojo V. S. nusikalstamus veiksmus prieš savo tėvus Haliną ir A. S. , mano, kad šiam įvertinimui nėra reikšminga ta aplinkybė, kada iš tikrųjų liudytojas H. R. pavartojo smurtą prieš jį. Tikint kaltinamojo versija, kad jis smūgius gavo prieš sužalojimų padarymą tėvams ir tam pačiam H. R., ta aplinkybė nevertintina, kaip kaltinamojo veikos padarymą lengvinanti aplinkybė, t.y. labai susijaudinus. Aptariamą situaciją teismas vertina kaip eilinį buitinį konfliktą, kuris tiek savo pobūdžiu, tiek priežastimis, iššaukusiomis konfliktą, negali būti vertinamas kaip situacija, iššaukusi labai didelį kaltininko susijaudinimą, juolab, kad tokio pobūdžio konfliktai tarp kaltinamojo ir liudytojo H. R. buvo nereti. Tai, kad kaltinamasis V. S. negalėjo būti labai didelio susijaudinimo stadijoje, patvirtina ir tai , kad jis sužalojo tėvus, kurie nedalyvavo pačiame konflikte, juos sužalojo ne pačiame konflikto įkarštyje, bet po kurio tai laiko, per kurį jis išėjo iš konflikto vietos į lauką, kur pasiėmė peilį, po to grįžo į įvykio vietą- gyv. namą, kur ir sužalojo nukentėjusiuosius.

Įvertinus kaltinamojo V. S. veiką patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad jo tyčia buvo netiesioginė : jis , darydamas nusikalstimą, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad durdamas nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbias kūno vietas dideliu , aštriu peiliu, priskiriamu prie nešaunamųjų ginklų , gali juos sunkiai sužaloti , nors ir tokių pasekmių nenorėjo, sąmoningai leido joms atsirasti ( Lietuvos Respublikos BK 15 str.3d.).

K. V. anksčiau nebuvo teistas ( b.l. 138), nuo 2003 metų nėra baustas administracine tvarka ( b.l. 145), duomenų apie jo psichinės būklės ydingumą nėra (b.l 140,142). K. V. oficialiai niekur nedirba, tačiau iš jo šeimos narių - nukentėjusiųjų H. ir A. S., liudytojų H. R., J. R. parodymų matyti, kad jis nuolat dirbo tėvų įsteigtame ūkininko ūkyje, buvo darbštus, paslaugus . K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. S. nuoširdžiai prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, pateikdamas tyrimui nusikaltimo įrankį, nurodydamas įvykio aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S., teigdamas, kad jis pilnai prisipažįsta, duodamas paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, pripažino tik faktinius savo veiksmus, aiškindamas juos neatsargumu, vengdamas paaiškinti akivaizdžias jo kaltę patvirtinančias bylos aplinkybes, todėl , teismo nuomone, vien ikiteisminio tyrimo metu duoti jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip nuoširdus jo kaltės pripažinimas. Tai, kad jis tyrimui pateikė nusikaltimo įrankį bei pripažino savo nusikalstamus veiksmus , negali būti vertinama, kaip jo padėjimas išaiškinti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes įvykio aplinkybės buvo per daug akivaizdžios, ką jis ir pripažino, pateikdamas nusikaltimo įrankį ir nurodydamas įvykio aplinkybes. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis V. S. įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio , tą patvirtina be aukščiau aptartų liudytojų parodymų ir ta aplinkybė , kad jį tikrinant po įvykio 22.43 val., jam nustatytas 2,59 promilių girtumas, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant kaltinamajam V. S. bausmę, atsižvelgtina į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika priskirtina prie labai sunkių nusikaltimų, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nustatant šios bausmės trukmę, atsižvelgtina į kaltinamojo V. S. asmenybę, į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, kad nukentėjusiesiems po sunkaus jų sveikatos sutrikdymo pasekmių neliko, jie jam atleidžia, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnės trukmės, nei tokios bausmės, numatytos jo veiką reglamentuojančio įstatymo sankcijoje, vidurkis. Į skirtinos bausmės laiką kaltinamajam V. S. įskaičiuotinas laikas, jo išbūtas kardomajame kalinime ( Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, kad po kaltinamojo V. S. padarytų sužalojimų nukentėjusioji H. S. buvo gydoma ligoninėje nuo 2008-01-11 iki 2008-01-18, nukentėjusysis A. S. buvo gydomas ligoninėje nuo 2008-01-11 iki 2008-01-18 ( b.l. 68,69), jų gydymui atitinkamai buvo išleista 4798,98 Lt., ir 6503,50 Lt., todėl tenkintinas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl šių išlaidų priteisimo iš veikos kaltininko- kaltinamojo V. S. ( Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str.1d.).

Tas pats civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 657,60 Litų priteisimo iš kaltinamojo V. S. už H. R. gydymą ligoninėje. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas kaltinamajam V. S. dėl H. R. sužalojimo nėra pareikštas, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl aukščiau nurodyto ieškinio. Civilinis ieškovas šioje situacijoje turi teisę kreiptis dėl civilinio ieškinio išsprendimo civiline tvarka, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys toje dalyje paliktinas nenagrinėtu.

Bylos daiktiniai įrodymai : nukentėjusiųjų H. ir A. S. rūbai, kaltinamojo V. S. rūbai, antklodės, nusikaltimo įrankis sunaikintini, kaip beverčiai (Lietuvos Respublikos BPK 94 str.1d. 4p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.2d., nusp rendė :

P. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str.2d. 3 ir 5 p. ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 ( penkeriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo 2008-05-10, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2008-01-12 iki 2008-05-10.

Kardomąją priemonę V. S. palikti suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. S. 11302,48 Lt ( Vienuolika tūkstančių tris šimtus du Lt ir 48 ct) Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus : H.ir A. S. rūbus, V. S. rūbus, antklodes, peilį sunaikinti.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam V. S. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio vertimo rusų kalba įteikimo dienos.