Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. L. ir O. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui, Širvintų rajono savivaldybei, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš byloje pateiktų ir ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai, santuoką sudarę (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), gyvenantys (duomenys neskelbtini) 1992 m. liepos mėn. Širvintų rajono Jauniūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai paskelbus aukcioną, kuriame buvo parduodamas likviduojamo Bartkuškio tarybinio ūkio centrinis atsarginių dalių sandėlis, esantis vieno aukšto pastate (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sumokėjo 492 rublių pirminį įnašą ir 30 rublių registracijos dalyvauti aukcione mokestį, ir 1992 m. liepos 17 d. gavo registracijos pažymėjimą Nr. 1, kuriuo jis įgijo teisę dalyvauti 1992 m. liepos 20 d. aukcione dėl minėto pastato pardavimo (b. l. 6). Iš Jauniūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymos, atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos, matyti, kad D. L. 1992 m. liepos 20 d. aukcione įsigijo sandėlį, už 2 405 rublius, bei kad pirkėja sumokėjo 35 rublių įnašą ir iki 1992 m. rugpjūčio 4 d. privalo pervesti iš savo investicinės sąskaitos 2 370 rublių per Širvintų žemės ūkio banką; dokumento pabaigoje yra įrašas „Nurašyta, 1992 m. liepos 30 d.“ (b. l. 7). Pareiškėjų teigimu, nuo 1992 m. rugpjūčio mėn. jie pradėjo naudotis minėtu pastatu, jį valdyti bei valdo iki šiol (iš pradžių visą pastatą naudojo kaip tvartą – laikė gyvulius ir vištas, o vėliau, kai gyvulių jau neaugino, sandėlyje įrengė malkinę ir pagalbinio ūkio patalpą), pastatą rekonstravo, atliko stogo dangos keitimo, pamatų tvirtinimo darbus, moka mokesčius už elektros energiją, vandenį. Šių aplinkybių įrodymui pareiškėjai pateikė atsiskaitymo už vandenį knygelę, nuotraukas, iš kurių matyti vykdomi pastato remonto darbai (stogo keitimas, pamatų tvirtinimas) (b. l. 12). 2017 m. balandžio 24 d. buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai (b. l. 12). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. VILRS-1102 atsisakyti įregistruoti daiktines teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą, kadangi Nekilnojamojo turo registre šis nekilnojamasis daiktas neįregistruotas (b. l. 8). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kartu su vyru, būdami santuokoje, sąžiningai įgijo nurodytą turtą (sandėlį) bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1992 m., t. y. daugiau negu 10 metų, valdo kaip savo, juo rūpinasi, remontuoja. Nurodytas pastatas gali būti nuosavybės teisės objektu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (b. l. 14). Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjai būtų įgiję turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal įgyjamąją senatį, įgijo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.