Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-26 · Administracinė byla Nr. I3-8577-438/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
I3-8577-438/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01278-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
GNSB „Naujoji Kalotė“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinko ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-8577-438/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01278-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.15; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos GNSB „Naujoji Kalotė“ patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinko ministerijos dėl paskirtos baudos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja GNSB „Naujoji Kalotė“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrija) kreipėsi į teismą patikslintu skundu (b. l. 12-14), prašydama sumažinti atsakovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos (toliau – ir atsakovė, Departamentas) 2023 m. birželio 22 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. Nr. J24-1265/2023 (toliau – ir Nutarimas) paskirtos ekonominės sankcijos dydį nuo 5 000,00 Eur iki minimalios.

Nurodo, kad Bendrija neturi sukauptų lėšų baudai sumokėti. Jeigu reikės papildomai surinkti iš gyventojų, tai būtų didelė našta, nes Bendrija moka didelius mokesčius už elektrą ir kitas paslaugas. Mano, kad paskirtos baudos sumą tikslingiau skirti objekto tobulinimui, aplinkos apsaugos gerinimo darbams ir prevencijai, kad išvengti avarijų.

Teigia, kad gyventojai nevykdo jokios komercinės veiklos, gręžinys ir nuotekos naudojamos gyventojų poreikiams tenkinti. Nuotekų įrenginių priežiūrą vykdo UAB „Balstran“. Nuo 2019 m. į Bendrijos teritoriją yra atvesti AB „Klaipėdos vanduo“ vandens ir nuotekų vamzdynai. Artimiausiu metu tikimasi jungtis prie miesto tinklų. Šis procesas užtruko ilgai, tačiau prisijungimas patvirtintas ir pasirašytas 2023 m. liepos 12 d.. Bendrija baudžiama už tai, ko pakeisti ar pagreitinti negalėjo dėl biurokratinių procesų, nors iki Nutarimo priėmimo ne kartą buvo bandoma tai atlikti. 2023 m. gegužės 11d., atlikus patikrinimą, Bendrija sutiko su nustatytais pažeidimais, pašalino visas buitinio užterštumo viršijimo normas, sutiko su paskirtomis baudomis, išskyrus Nutarimo, ir jas iš karto sumokėjo. Pažeidimai nebuvo tyčiniai ar dėl aplaidaus neveikimo. Nutarime komisija pažymėjo, kad Bendrijos veiksmuose sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė, kad pažeidimus pripažino, juos šalina. Tvirtina, kad greitesniems procesams trukdė vyravusi pandemija. Nei ankstesnis Bendrijos pirmininkas, nei dabartinis nėra teisininkai ar aplinkosaugos specialistai. Jie nebuvo informuoti apie reikalavimus ir galimybes išvengti pažeidimų savalaikiai. Teigia, kad vyko susirašinėjimas (domėjimasis, derinimas) su aplinkosaugos institucijomis, Klaipėdos miesto savivaldybe, AB „Klaipėdos vanduo“ dėl jungimosi prie miesto vandens tinklų, nuotekų tvarkymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinko ministerijos atsiliepimu (b. l. 79-84) nurodo, kad su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2023 m. birželio 6 d. Bendrijai surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, AAĮ) 55 straipsnio 3 dalyje (ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas) bei 63 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų). 2023 m. birželio 22 d. Nutarimu už pareiškėjos padarytą administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje, paskirta ekonominė sankcija – 5 000,00 Eur, o už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 63 straipsnio 1 dalyje, – 150,00 Eur. Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi pareiškėjai paskirta galutinė ekonominė sankcija – 5 000,00 Eur.

Pažymi, kad pareiškėja padarė du pažeidimus ir atskirai už kiekvieną padarytą pažeidimą buvo skirta minimali ekonominė sankcija, galutinę ekonominę sankciją paskiriant už sunkesnįjį pažeidimą. Priimant Nutarimą Departamentas vadovavosi AAĮ 51 straipsnio 2 dalimi. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad pareiškėja prisipažino ir neginčijo padarytų pažeidimų, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo tyrimo metu, pažeidimai padaryti pirmą kartą, nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms nekilo.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016) ir pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog yra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, sudarančių pagrindą paskirti mažesnę baudą, nei nustatyta minimali. Sutinka, jog pareiškėja komercinės veiklos nevykdo, gręžinys naudojamas gyventojų poreikiams, kad neturėjo galimybės paspartinti procedūrų dėl inžinerinių tinklų pajungimo, tačiau mano, kad tai negali būti priežastis išvengti pareiškėjai atsakomybės už padarytus pažeidimus. Baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, nes kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos Nutarime, skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės (išskirtinės), todėl mano, kad paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga, atitinkanti pažeidimų pobūdį ir AAĮ tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. Nr. J24-1265/2023, kuriuo pareiškėjai paskirta 5 000,00 Eur ekonominė sankcija, pakeitimo.

Nustatyta, kad 2023 m. birželio 6 d. pareiškėjai surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas (b. l. 89-91) už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje bei 63 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. birželio 22 d. Nutarimu (b. l. 16-20) už pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija – 5 000, 00 Eur, už pažeidimą, numatytą AAĮ 63 straipsnio 1 dalyje, paskirta ekonominė sankcija – 150,00 Eur, vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, galutinė ekonominė sankcija paskirta 5 000,00 Eur.

AAĮ (akto redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.) 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 19³ straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. AAĮ 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 20 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

AAĮ 51 straipsnyje numatytos juridiniam asmeniui ekonominių sankcijų skyrimo taisyklės. Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (1 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (4 dalis). Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą (5 dalis). Kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų (6 dalis).

Išanalizavus Nutarimo turinį, nustatyta, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją, vadovavosi AAĮ 51 straipsnyje nustatytomis ekonominės sankcijos skyrimo taisyklėmis, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad Bendrovė prisipažino ir neginčija padarytų pažeidimų, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo tyrimo metu, pažeidimai padaryti pirmą kartą, nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms nekilo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

LVAT savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje bei 63 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu įstatymo normoje nustatyta minimali bauda.

Pareiškėja pateikė į bylą Bendrijos sąskaitos išrašą (b. l. 21), iš kuriuo nustatyta, kad ji disponuoja 2 734,57 Eur. AB „Klaipėdos vanduo“ 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. aktais (b. l. 146, 147) nustatyta, kad Pušų g., Kalnuvėnų g., Tvenkinio g., Saulės g., Kopų g. ir Rūtų g. Kalotės k. buitinės nuotekos turi galimybę tekėti į AB „Klaipėdos vanduo“ centralizuotų buitinių nuotekų tinklus. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. spalio 6 d. patikrinimo aktu Nr. PA-4433 (b. l. 150-151) nustatyta, kad Bendrija prisijungė prie AB „Klaipėdos vanduo“ centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.

Įvertinus tai, kad pareiškėja pašalino aplinkai daromą žalą, atsižvelgiant į pareiškėjos sunkią finansinę padėtį bei į tai, kad paskirta bauda palies Bendrijos fizinių asmenų turtinius interesus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos, todėl tikslinga sumažinti sankcijoje numatytą baudos minimumą.

Pareiškėja prašo paskirtą baudą sumažinti iki minimalios, kad Bendrija galėtų ją tinkamai sumokėti ir laiku sumokėti kitus mokesčius.

Minėta, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje bei 63 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą yra 2 500,00 Eur ekonominė sankcija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos GNSB „Naujoji Kalotė“ patikslintą skundą patenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos 2023 m. birželio 22 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. Nr. J24-1265/2023 paskirtą 5 000,00 Eur ekonominę sankciją pakeisti į 2 500,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų ir 00 centų) ekonominę sankciją.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėRomanas KlišauskasAušrelė Mažrimienė