Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

A. V. L., A. K. ir R. K. teismui pateiktuose priešieškiniuose nurodė, kad jungtinės veiklos sutartį yra sudarę 3 iš 7 daugiabučio namo butų, esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbiami). Paminėti atsakovai mano, kad susirinkimų protokolai, iš kurių ieškovė kildina skolą, yra priimti nepagrįstai, tinkamai nebuvo pranešta kada šaukiami susirinkimai, protokolai surašyti visi faktiškai vienu metu, prieš pareiškiant ieškinius teisme, todėl pripažintini negaliojančiais. Asmenys pasirašę protkoluose netgi nedalyvavo susirinkimuose, ne pateikti duomenys, kuriais yra grindžiama skola, todėl prašo pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos daugiabučio namo, esančio Marijampolės sav., Šunskų sen., Dielinės k., Mikulių g. 29, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų, įvykusių 2004-07-15, 2006-04-27, 2008-04-24, 2010-12-01, 2012-11-10, 2013-12-13 protokolus.

A. V. L. ir A. K. atstovė nurodė, kad su ieškiniais atsakovai nesutinka ir palaiko priešieškinius. Mano, kad priešieškinio senatis negali būti taikoma, nes apie susirinkimų protokolus sužinojo tik juos pateikus į bylą. Apie du posėdžius žinojo, tačiau protokolų nebuvo matę. Ieškovė patvirtino, kad protokolai buvo surašyti tik prieš pat teismo posėdį, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Protokolai negaliojantys, nebuvo balsuojama, nebuvo išrinktas pirmininkaujantis, sekretoriaujantys. Paskaičiavo, kad Kalvaičiam įrodyta 218,18 Lt suma. Įrodytos išlaidos sudaro 1200 Lt kadastriniai matavimai, 1250 Lt durys ir 191,66 Lt už žemės reformos sutarties atliktus darbus. Susirinkimai nevyko. Protokolai buvo surašyti tam kad reikalauti priteisti tariamą skolą iš atsakovų, kuri buvo sugalvota. Nėra duomenų kiek kartų žolė buvo nupjauta ir pan. Nepateikti įrodymai ir apie nuotekų šalinimą. Galima daryti prielaidą, kad išlaidas galėjo apmokėti kiti namo gyventojai. 2012-11-10 protokole G. P. nurodyta pirmininkaujanti net nebuvo Lietuvoje, balsavimo už priimtus sprendimus nebuvo. 2013-12-13 susirinkimas nebuvo pasirašytas, o surašytas tik prieš kreipiantis į teismą 2014-01-21. Mano, kad atsakovai išlaidas įrodytas turėtų atlyginti pagal turimą turto dalį. K. butas yra 40,63 kv. m. V. L. ir A. B. butas yra 56,38 kv. m. Viso pastato dydis yra 492,75 kv. m. Iš K.– 118,18 Lt, po 109,09 Lt, atėmus 125 Lt kurie sumokėti už duris, lieka 93,15 Lt, iš V. L. ir A. B. – 302,77 Lt, po 151,38 Lt.

Tretysis asmuo B. D. ir jos atstovė nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, o priešieškinys turi būti patenkintas. Nepateikti originalūs susirinkimų protokolai, ar atitinkantys ar neatitinkantys teisės reikalavimus. Nežino ar į spausdintus protokolus buvo perkelta tokia pati informacija. Mano, kad senatis galėjo būti skaičiuojama tik nuo tos dienos, kai buvo sužinota apie protokolus, kurie buvo surašyti tik prieš kreipiantis į teismą. B. D. mokėdavo, kai pareikalaudavo ieškovė. Tačiau susirinkimuose nėra dalyvavusi, kuriuose būtų rašomi protokolai ir pan. Yra dalyvavusi kaimynų pašnekiuose, kur tardavosi apie darbus dėl namo. Bute gyvena nuo 1993 metų. Apie susitikimus pasakydavo kai susitikdavo ir yra kažkada skambinusi. Nėra iš D. A. gavusi jokio kvito, nėra pasirašiusi į jokią knygą. D. A. neatsiskaitydavo su namo gyventojais apie atliktus darbus. Susitikimuose susirinkę namo gyventojai susipykdavo ir nepriimdavo sprendimo jokio. Šiemet sūnus dalyvavo ir protokolavo susirinkimą. Anksčiau jokių susirinkimų nebūdavo. Rinkliavos prasidėjo nuo 2012 metų. Rinko durims pirkti pinigus. Dabar renka langams pirkti pinigus. Ekskavatoriaus nematė. Iš jos paėmė 70 Lt už žemės lyginimą, iš kitų neėmė. Jokios žolepjovės nepirko. Duris lauko įsidėjo. Dėl kanalizacijos mokėjo. Davė tik tie kurie naudojosi. Kanalizacija buvo užsikišusi. Vienas langas yra pakeistas. Kanalizacija buvo užsikišusi vieną kartą. Buvusi paskutiniuose dvejuose susirinkimuose 2013 ir 2014 metais. B. D. patvirtino, kad jos sutuoktinis J. D. mires ir ji yra jo teisių perėmėja ir visus paaiškinimus davė ir kaip mirusio sutuoktinio teisių perėmėja.

Nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžiuose buvo apklausti liudytojai.

Liudytojas K. Š. paliudijo, kad L. Š. yra jo mama. Dielinės kaime gyvena su mama. Yra 22 metų. 2004 metais gyveno name. Nuo 2013 metų pradžios žino apie susirinkimus. Niekada nedalyvauja. Yra pastebėjęs skelbimus apie susirinkimus 2013 metais. Žino, kad namas buvo nusipirkęs žolepjovę. Naudojosi visi, pjovė kiemo žolę. Yra pjovęs pats apie 2007 – 2008 metais. Žino, kad kieme buvo dirbami darbai su ekskavatoriumi. Nuotekas traukia pavasarį ar rudenį kartais ir kas mėnesį. Kanalizacija buvo užsikišusi. Durys lauko buvo pakeistos. Mano, kad šarvuotos. Durys sunkios. Laiptinėje yra pakeistas vienas langas 2014 metais.

Liudytoja L. Š. paliudijo, kad giminystės ryšiai su ieškove nesieja. 2012 metais gruodžio mėnesį buvo pirmas susirinkimas, anksčiau nėra dalyvavusi. Nepamena ar buvo rašomas protokolas. Ieškovė vedė. Buvo nutarta rinkti pinigus durims, langams. Durims po 25 Lt per mėnesį. Turi kiekvienas savo žolepjovę. Žolepjovė yra ieškovės, bet ji duodavo ją pjauti kiemo žolei. Pinigų žolepjovei niekas nerinko ir nėra davusi. Nuotekom traukti gyventojai dedasi pinigus. Nuotekom išeina apie 20 Lt per mėnesį. Ekskavatoriaus darbams yra davusi apie 70-80 Lt. Daugiau niekas nereikalavo. Naujos kanalizacijos įrengimui nebuvo nutarta rinkti pinigų. Tik kalbėjosi apie tai. Du susirinkimus vedė ieškovė. Kai duodavo pinigus seniau neduodavo pasirašyti niekur.

Liudytoja (K.) K. paliudijo, kad protokolus rašė nuo 2003 iki 2012 metų. Protokolus rašydavo ranka. Ieškovė paprašė protokolų už praeitą laiką. Jų reikėjo, nes jų nebuvo. Susirinkimuose nedalyvavo, nes jų nebuvo. Ieškovė nurodė ką reikia įrašyti į protokolus. Ieškovė nurodė, kad ji negali pati rašyti. 2012 metais buvo tikras susirinkimas, tikras protokolas. Rašydavo ant sąsiuvinio lapo. Lapus atidavė D. A.. Vyko pas advokatą, rašė, kad V. L. ir A. K. pinigų nemokėjo, o kiti gyventojai mokėjo. D. A. turėjo protokolus, juos pateikė advokatui. Ant surašytų naujai protokolų yra jos parašai. Pasirašyta pas advokatą. Protokolų neskaitė, todėl nežino ar turinys atitinka originalus.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2003-09-11 D. A., V. K., L. K., J. D. ir B. D., kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Dielinės k., Marijampolės sav., patalpų savininkai, sudarė sutartį, pagal kurią namo patalpų savininkai, pasirašę minėtą sutartį, įpareigojo D. A. atstovauti juos ir veikti namo patalpų (bendraturčių) vardu (b.l.23-25, 1 tomas). Iš teismui pateiktų Daugiabučio namo, esančio Marijampolės sav., Šunskų sen., Dielinės k., Mikulių g. 29, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 2004-07-15, 2006-04-27, 2008-04-24, 2010-12-01, 2012-11-10, 2013-12-13 protokolų matyti, kad šiuose susirinkimuose dažniausiai dalyvavo 1, 3, 5 ir 6 buto savininkai, kurie priimdavo sprendimus dėl bendrųjų patalpų gerinimo, aplinkos tvarkymo, mokesčių rinkimo ir kt. klausimais (b.l. 26-33, 1 tomas). Pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad V. L. ir A. B. po ½ nuosavybės teisės pirklauso buto, esančio Marijampolės sav., Šunskų sen., Dielinės k., Mikulių g. 29 (b.l. 34-35, 1 tomas). Petikta skolos skaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta įmokų nustatymo data, paskirtis, dydis, laikotarpis. Lentelę sudaręs asmuo nėra pasirašęs po šia lentele (b.l. 36-38,1 tomas). V. L. ir A. B. ištuoką įrodo pateiktas ištuokos liudijimas (b.l. 48, 1 tomas). Iš pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad name, esančiame Marijampolės sav., Šunskų sen., Dielinės k., Mikulių g. 29, yra suformuotos 6 (šešios) gyvenamosios paskirties patalpos, kurios priklauso Marijampolės savivaldybei, G. K., D. A., R. K. ir A. K. po 1/2, B. D. ir J. D. po ½, V. L. ir A. B. po ½ (b.l.66-70, 1 tomas). Iš pateikto Aliktų darbų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad 2013-11-07 D. A. priėmė kadastrinių matavimų darbus, kurių vertė 1200 Lt, D. A. išrašyta PVM sąskaita – faktūra minėtai sumai, pinigų sumokėjimo faktą patvirtina 2013-11-07 pinigų priėmimo kvitas bei sutartis dėl darbų atlikimo (b.l. 74-78, 1 tomas). Pateikta PVM sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, kad D. A. išrašyta Nacionalinės žemės tarnybos sąskaita 191,66 Lt sumai už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus pagal sutartį (b.l. 79-83, 1 tomas). Pateiktas Kasos pajamų orderio kvitas, iš kurio matyti, kad D. A. sumokėjo UAB KC technologijos 1250 Lt už lauko duris ir jų komplektuojančias detales (b.l. 84, 1 tomas). Marijampolės savivaldybės administracijos 2014-05-23 rašte nurodoma, kad savivialdybės administracija pritaria, kad atstovė L. Š. tinkamai išreiškė valią balsuodama daugiabučio namo, esančio Marijampolės sav., Dielinės k., Mikulių g. 29, visuotiniuose susirinkimuose (b.l. 114, 1 tomas). Pateiktame VĮ Registrų centras išraše nurodoma, kad daugiabučiame name, esančiame Marijampolės sav., Dielinės k., Mikulių g. 29, patalpos priklauso Marijampolės savivaldybei, G. P., D. A., R. K. ir A. K., B. D. ir J. D., V. L. ir A. B. ir V. Ž. ir D. Ž. (b.l. 117-135, 1 tomas).

Dėl daugiabučio namo, esančio Marijampolės sav., Šunskų sen., Dielinės k., Mikulių g. 29, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų, įvykusių 2004-07-15, 2006-04-27, 2008-04-24, 2010-12-01, 2012-11-10, 2013-12-13 protokolų pripažinimo negaliojančiais

Jungtinės veiklos sutartimi (toliau JVS) du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (LR CK 6.969 str. 1d.).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduota arba nutraukta JVS-is, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1 d.).

Civilinėje byloje ginčo dėl jungtinės veiklos sutarties buvimo nekilo, tačiau kilo ginčas dėl to ar buvo priimti sprendimai ir ar jie buvo privalomi visiems namo atskirų butų bei kitų patalpų savininkams, bylos duomenys patvirtina, kad turto objektai savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

LR CK 4.85 str. 4 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime prieš dvi savaites paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir darbotvarkę. Priimti susirinkime sprendimai turi būti paskelbti LR CK 4.85 str. 6 d. nustatyta tvarka.

A. V. L. ir A. K. teismui pateiktuose priešieškiniuose prašo pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos daugiabučio namo, esančio Marijampolės sav., Šunskų sen., Dielinės k., Mikulių g. 29, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų, įvykusių 2004-07-15, 2006-04-27, 2008-04-24, 2010-12-01, 2012-11-10, 2013-12-13 protokolus.

Taip pat nurodo, jog ieškovė prašoma priteisti skola kildina iš daugiabučio namo, esančio Marijampolės sav., Šunskų sen., Dielinės k., Mikulių g. 29, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų, įvykusių 2004-07-15, 2006-04-27, 2008-04-24, 2010-12-01, 2012-11-10, 2013-12-13 protokolų, kuriais namo savininkų sutarimu buvo nustatytos tam tikros rinkliavos, priimti įvairūs sprendimai dėl namo bei aplinkos gerinimo.

Atsakovai nurodė, jog iš jų pinigų ieškovė niekada nereikalavo, apie susirinkimus ir juose priimtus sprendimus sužinojo tik ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo. Abu atsakovai yra dalyvavę kaimynų susirinkime, kuriame buvo bandoma tartis įvairiais klausimai dėl namo, tačiau namo savininkams susiginčijus, sprendimai likdavo nepriimti ir visi išsiskirstydavo. Yra patys pjovę žolę, davę pinigų dėl žolės pjovimo. Taip pat nurodė, jog protokolai surašyti prieš kreipiantis į teismą pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, juose pateikiama išgalvota informacija, todėl jie pripažintini negaliojančiais.

Ieškovė mano, kad susirinkimų protokolai yra teisėti, jų ir įstatyminiu pagrindu reikalauja priteisti skolą iš atsakovų. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi, kaip nurodo ieškovė, atsakovai priešieškiniu ginčija 2004, 2008, 2010, 2012, 2013 metų protokolus, o prieiškinį padavė 2014-05-09, todėl mano, kad reikalavimai pateikti praleidus 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl yra atmestini.

Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek kiti byloje dalyvavę asmenys patvirtino, kad susirinkimo protokolai buvo surašyti ir pasirašyti 2014-01-21. Ieškovė nurodė, jog protokolų originalai buvo rašyti parkeriu ant sąsiuvinio lapo, todėl surašius tinkamus protokolus, senuosius išmetė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo protokolų originalai ir, kad jie buvo surašyti būtent tuo metu kaip nurodyta teismui pateiktuose (LR CPK 178 str.).

Ieškovė ir jos atstovas taip pat nurodė, jog teisės aktai nereglamentuoja per kiek laiko turi būti surašyti susirinkimų protokolai, todėl jie yra tinkami ir teisėti. Ieškovė ir jos atstovas neneigė, kad protokolai buvo pasirašyti 2014-01-21.

Kaip minėta, atsakovų priešieškiniai byloje pateikti 2014-05-06, t.y. po protokolų surašymo praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams. Ieškovė nurodė, jog atsakovai yra dalyvavę susirinkime, todėl galėjo skųsti iš karto po jo. Tačiau tiek atsakovai V. L. ir A. K., tiek ir kiti byloje dalyvavę asmenys nurodė, jog iki 2012 metų jokių susirinkimų nėra buvę. Būdavo taip, kad susirenka kai kurie namo savininkai, tačiau nei pirmininkaujantis, nei sekretoriaujantis nebuvo renkami, nebuvo balsuojama, sprendimai nebūdavo priimami, tiesiog tardavosi dėl įvairių su namu susijusių klausimų, dėl kurių susiginčijus, jokie sprendimai nebūdavo priimami.

Šiuo atveju, teismui nėra pagrindo abėjoti byloje dalyvajančių asmenų duotais parodymais, juolab, kad ir iekovė teismui negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog buvo susirinkimų metu protokolai rašomi ir pasirašomi susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus būtent tuomet kaip nurodyta, asmenys tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę apie priimtus sprendimus buvo informuojami.

Atsakovai nurodė, jog yra dalyvavę kai kuriuose susirinkime, tačiau nei pirmininkaujantis, nei sekretoriaujantis nebuvo renkami, nebuvo balsuojama, sprendimai nebūdavo priimami, tiesiog tardavosi dėl įvairių su namu susijusių klausimų, dėl kurių susiginčijus, jokie sprendimai nebūdavo priimami. Niekas nelaikė, jog tai buvo susirinkimai dėl kurių kyla prievolės. Ieškovei paprašius, duodavo pinigų išlaidoms.

Ieškovė nurodė, jog daugumai namo savininkų apie priimtus sprendimus buvo žinoma ir jie juos vykdė tinkamai.

Liudytojos L. Š., L. (K.) K. taip pat nurodė, jog jokių susirinkimų nėra buvę. Pirmas tikras susirinkimas įvyko 2012 metais. Trečiasis asmuo G. P. nurodė, kad 2005-2006 metais gyveno name, esančiame Marijampolės sav., (duomenys neskelbiami), tačiau apie jokius susirinkimus tuo laikotarpiu nieko nežino. Liudytoja L. (K.) K.taip pat paliudijo, kad ieškovė nurodė ką reikia įrašyti į protokolus, motyvavo tuo, kad pati ieškovė negali rašyti.

Ieškovės teismui nepateikė parkeriu rašytų protokolų (original), nurodydama, jog juos, surašius naujus protokolus, sunaikino, nes jie, pasak jos, buvo beverčiai. Protokoluose nurodomos sumos skiriasi nuo tų, kurias paliudijo mokėję name, esančiame Marijampolės sav., Šunskų sen., Dielinės k., Mikulių g. 29, gyvenantys asmenys, t.y. tretysis asmuo B. D. nurodė, jog ieškovės iš jos paėmė 70 Lt už žemės lyginimą, kai tuo tarpu iš kitų išvis neėmė. Ieškovė pateikė teismui pažymą, kurioje nurodė, jog B. D. yra visiškai atsiskaičiusi ir nieko neskolinga. Iš ieškovės teismui pateiktų skolos skaičiavimo lenetelių (b.l. 36-38, 1 tomas) (31-33, prijungtos bylos Nr. 2-1236-91/2014) matyti, kad ieškovė iš atsakovų už sklypo tvarkymą reikalaują priteisti 170 Lt iš A. ir R. K. ir 170 Lt iš V. L. ir A. B.. Taip pat 2004-07-15, 2006-04-27, 2008-04-24, 2010-12-01, 2012-11-10, 2013-12-13, pasirašę asmenys kaip susirinkimo pirmininkai, t.y. L. K. (K.) ir G. K. (P.) nurodė, jog susirinkimuose nedalyvavo, o pasirašė tik paprašytos ieškovės. Pasak jų, iekovė pati nesirašė motyvuodama tuo, jog negali. G. K. (P.) nurodė, jog 2012-11-10 buvo Vokietijoje, todėl negalėjo dalyvauti namo savininkų susirinkime ir jam pirmininkauti.

Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jei susirinkimo protokolai bus pripažinti negaliojančiais, atsakovams prievolė pagal ieškinį išlieka pagal teisės aktus, nes visos išlaidos siejamos su privalomais darbais. Ieškovės atstovas citavo LR Aplinkos apsaugos ministro 2002-07-01 įsakymo Nr. 351, Marijampolės savivaldybės tarybos 2004-02-06 patvirtintose taisyklėse Nr. 1-214 įtvirtintas nuostatas dėl dalinės nuosavybės bendraturčiams tenkančios pareigos tvarkyti turtą, jo aplinką, t.y. rūpintis durų ir langų sandarumu, aplinka (žolės šienavimu) ir kt.

Ieškovė iš atsakovų A. B. ir V. L. prašo priteisti 2329 Lt (iš kiekvieno po 1164,5 Lt) skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė iš atsakovų A. K. ir R. K. prašo priteisti 2204 Lt (iš kiekvieno po 1102 Lt) skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teikia teismui iš atsakovų prašomų priteisti skolų skaičiavimo lenteles, iš kurių matyti, kad didžiąją dalį prašomų priteisti sumų sudaro išlaidos už kanalizacijos nuotekų šalinimą ir žolės pjovimą.

Liudytojai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nuotekų šalinimas priklauso nuo iškritusių kritulių kieko, pavasarį ir rudenį nuotekas šainti tenka dažniau, t.y. apytiksliai kas mėnesį, o esant mažesniam kritulių kiekiui ir kas du mėnesius. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų pagrindžiančių prašomas priteisti išlaidas dalyje dėl kanalizacijos nuotekų šalinimo. Atsakovė R. K. nurodė, jog yra davusi ieškovei pinigų už nuotekų šalinimą. Atsakovė negalėjo įrodyti pinigų davimo fakto, nes ieškovė neduodavo jokio dokumento. Iekovė nurodė, jog rašydavosi į sąsiuvinį kiek pinigų kuris savininkas duodavo, tačiau tokio sąsiuvinio teismui kaip rašytinio įrodymo nepateikė. A. V. L. nurodė, kad ieškovė niekada neprašė pinigų už kanalizaciją, bute niekas negyvena, nėra vandentiekio. Šios nurodomos aplinkybės ieškovė neginčijo. Dėl patirtų išlaidų už žolės pjovimą, ieškovė taip pat nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsakovas V. L. teigia davęs ieškovei 25 Lt už žolės pjovimą, atsakovai A. ir R. K. nurodė, jog tris metus pjovė žolę su savo žolepjove ir niekas jų patirtų išlaidų nėra atlyginę. Liudytoja L. Š. paliudijo, kad ieškovė turėjo žolepjovę ir duodavo ja pjauti žolę. Anot ieškovės, žolę pjaudavo samdytas žmogus traktoriuku, o vėliau įsigijo žolepjovę, kuri kainavo 800 Lt, pirkta išsimokėtinai, tačiau įrodymų nei apie pirktas žolės pjovimo paslaugas, nei dėl žolepjovės pirkimo, ieškovė nepateikė. Taip pat iš pateiktos lentelės matyti, jog yra prašoma priteisti 170 Lt už atliekų ir sklypo tvarkymą. Tretysis asmuo B. D. nurodė, jog iš jos už žemės lyginimą paėmė 70 Lt, o iš kitų nieko neėmė. Kai tuo tarpu ieškovė pati į bylą pateikė raštą, kuriame nurodė, jog B. D. yra visiškai atsiskaičiusi ir nėra nieko skolinga. Todėl nėra aišku, kodėl ieškovė iš atsakovų prašo priteisti už sklypo tvarkymą 100 Lt daugiau nei sumokėjo kita buto savininkė. Nors ieškovė nurodė, jog langą laiptinėje pirko ir įstatė dar visai neseniai, tačiau šių patirtų išlaidų patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog nesant įrodymų patvirtinančių apie ieškovės patirtas išlaidas, nėra aišku, kokiu būdu ieškovė apskaičiavo patirtas išlaidas, nėra aišku ar jos paskaičiuotos teisingai, išlaidas paskirstant visiems butų savininkams, todėl reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo yra netenkintinas.

Byloje pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė turėjo 1200 Lt išlaidų už žemės sklypo kadastrinius matavimus (b.l. 74-78, 1 tomas), 191,66 Lt už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus (b.l. 79-83, 1 tomas) ir 1250 Lt už lauko duris ir jų komplektuojančias detales.

LR CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Atsakovams A. ir R. K. nuosavybės teise priklausančio buto plotas su rūsiu yra 51,49 kv. m., todėl atsakovams tenkanti išlaidų dalis už žemės sklypo kadastrinius matavimus yra 139,54 Lt (1200:442,63=2.71*51,49), už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus yra 22,14 Lt (191.66:442.63=0.43*51,49), už lauko duris ir jų komplektuojančias detales ieškovė iš atsakovų priteisti neprašo, nes jie jau yra sumokėją šias išlaidas. Todėl viso iš atsakovų ieškovei priteistina 161,68 Lt.