- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- eI3-1578-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03459-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 3-ojo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“.
Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su 2022 m. lapkričio 9 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiška gauti subsidiją (reg. Nr. PAK (19.2) - 7633 (toliau – ir Paraiška). Pažymėjo, jog atsakovė 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“ Nr. Sd(19.2) - (19.2.136 Mr) atmetė pareiškėjos Paraišką, nurodydama, kad neva pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir LR UĮ) 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų, t. y. pasiūlymus dėl paramos darbo vietoms steigti įgyvendinimo gali teikti darbdaviai, „kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“ Teigė, jog kategoriškai nesutinka su ginčijamu 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu. Pabrėžė, kad LR UĮ 35 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas konkretus ir aiškus baigtinis sąrašas sąlygų, kurias turi atitikti darbdaviai, siekdami gauti valstybės subsidiją naujų darbo vietų steigimui. Dėl LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimo pareiškėja nurodė, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog prie paraiškos pateikto dokumento, pažymos apie atitikimą LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams matyti, kad pažyma sudaryta 2022 m. lapkričio 7 d., t. y. tuo metu juridinio asmens vadovas T. I. patvirtina, kad būdama (duomenys neskelbtini), UAB direktore atitinka pažymoje nurodytus reikalavimus. Vertinant pažymoje nurodytą informaciją, atsakovė vadovavosi viešais draudėjų duomenimis, kurie prieinami internetinėje svetainėje www.sodra.lt, ir nustatė, kad pažymos sudarymo (2022 m. lapkričio 7 d.) ir Paraiškos pateikimo dieną (2022 m. lapkričio 8 d.) (duomenys neskelbtini), UAB nedirbo nei vienas darbuotojas, o tai reiškia, kad T. I., kuri nurodo save direktore, nebūdama tinkamu juridinio asmens atstovu, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nesant duomenų, kad pažymos sudarymo ir Paraiškos pateikimo dieną (duomenys neskelbtini), UAB dirbo bent vienas darbuotojas, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, nėra teisinio pagrindo teigti, kad T. I. galėjo patvirtinti pažymoje išvardintų aplinkybių nebuvimą.
Pareiškėjos įsitikinimu, institucijos nurodytos aplinkybės neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo ir faktinės situacijos. Mano, kad LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus privalo atitikti darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo, tačiau įstatymas nenurodo ir nenumato, kad darbdavys turi būti sudaręs darbo sutartį su vadovu, o tik nustato, kad darbdavys privalo turėti paskirtą vadovą, kuris atitinka LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus. Pacitavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jei nenustatyta kitaip.
Pareiškėja skunde akcentavo, jog T. I. 2022 m. lapkričio 4 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo paskirta eiti pareiškėjos vadovo pareigas ir apie tai teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas Juridinių asmenų registras, tačiau nepaisant to, atsakovė visiškai nepagrįstai nurodė, jog T. I. nėra bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB vadovė (direktorė), todėl, pareiškėjos vertinimu, tokia atsakovės išvada aiškiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, skundžiamo sprendimo turinio išvados apie tai, kad su vadovu turi būti sudaryta darbo sutartis ir tik tokiu atveju vadovas laikomas teisėtai paskirtu vadovu – yra akivaizdžiai neteisingos. Pabrėžė, kad T. I. buvo teisėtai išrinkta (paskirta) bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB vadove akcininko sprendimu, bei direktorės pareigas pradėjo eiti nuo 2022 m. lapkričio 5 d., todėl (duomenys neskelbtini), UAB turi teisėtai paskirtą vadovą (direktorių), kuris turi teisę pateikti Paraišką subsidijai naujoms darbo vietoms steigti ir atitinkamai atstovauti bendrovę (duomenys neskelbtini), UAB. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. lapkričio 7 d. su T. I. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią T. I. užėmė vadovės pareigas. Tą patį patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondui pateikta 1-SD forma – pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kurioje buvo nurodyta, kad T. I. nuo 2022 m. lapkričio 7 d. yra priimta į darbą pagal darbo sutartį. Taip pat patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo informaciją, konkrečiai apdraustųjų sąrašą 2022 m. lapkričio 7 d., yra nurodyta, kad T. I. draudimo pradžios data bendrovėje yra 2022 m. lapkričio 7 d., dėl to atsakovės sprendime nurodyti teiginiai apie tai, kad neva Paraiška buvo sudaryta ir pasirašyta asmens (vadovo), su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis, taip pat neatitinka tikrovės.
Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamas sprendimas yra motyvuojamas formaliais pagrindais, t. y. sprendimas grindžiamas kaip yra nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija, kadangi Paraiškos pildymo ir pateikimo dieną bendrovė turėjo vadovą, su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie kurios sudarymą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondui, taip pat minėta sutartis ir dabar yra galiojanti. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas tinkamai neišsiaiškinus ir nenustačius visų aplinkybių, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais reikalavimais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. pareiškėja pateikė Paraišką subsidijai gauti, todėl Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 3-iasis skyrius atliko Paraiškos vertinimą ir skyriaus vedėjos sprendimu, t. y. 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SD(19.2)-10975 „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“ informavo pareiškėją, jog Paraiška atmesta ir toliau nenagrinėjama. Teigė, kad teisinis reglamentavimas nustato imperatyvius reikalavimus Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškos formai ir turiniui, todėl nustačius Paraiškos neatitiktį, Paraiška atmetama ir toliau nebenagrinėjama.
Pabrėžė, kad LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, kad pasiūlymus dėl paramos darbo vietoms steigti įgyvendinimo gali teikti darbdaviai, „kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“ Pastebėjo, jog pareiškėja prie Paraiškos pateikė užpildytą pažymą apie atitikimą LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams, kuri sudaryta 2022 m. lapkričio 7 d. ir kurią pasirašė darbdavio atstovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. I., kuri patvirtina, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė atitinka pažymoje nurodytus reikalavimus. Akcentavo, kad vertinant, ar Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto teikėjas (pareiškėja) atitiko LR UĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, svarbu nustatyti ne tik aplinkybę, ar Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto teikėjas atitinka pažymoje nurodytas sąlygas, bet ir tą aplinkybę, ar apskritai asmuo, kuris deklaruoja pažymoje esančių aplinkybių tikrumą, turi teisę tokius veiksmus atlikti ir yra teisėtas darbdavio atstovas. Priešingu atveju, pažymą galėtų pasirašyti ir pateikti bet koks asmuo, o tai prieštarauja Vietinių užimtumo iniciatyvų priemonę reglamentuojantiems teisės aktams. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčui aktualios ir galiojančios teisės aktų nuostatos numato, jog įmonės vadovui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, yra privaloma pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos teismui pateikto vienintelio akcininko sprendimo, matyti, kad bendrovės direktore nuo 2022 m. lapkričio 5 d. paskirta T. I., tačiau Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nei pažymos sudarymo dieną (2022 m. lapkričio 7 d.), nei Paraiškos pateikimo dieną (2022 m. lapkričio 8 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nei vienas darbuotojas, o tai reiškia, kad T. I., nebūdama tinkamu juridinio asmens atstovu, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. nesant duomenų, kad pažymos sudarymo dieną (2022 m. lapkričio 7 d.) ir Paraiškos pateikimo dieną (2022 m. lapkričio 8 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo bent vienas darbuotojas, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad T. I. galėjo patvirtinti pažymoje išvardintų aplinkybių nebuvimą ir buvo tinkamas darbdavio atstovas. Nors pareiškėja pateikė darbo sutartį ir pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią datuotą 2022 m. lapkričio 7 d., iš kurių matyti, kad 2022 m. lapkričio 7 d. su paminėta direktore sudaryta darbo sutartis ir pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tačiau atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėja klaidina teismą ir elgiasi nesąžiningai tiek atsakovės, tiek teismo atžvilgiu, nes bylos duomenys patvirtina, kad pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui realiai buvo pateiktas tik 2022 m. lapkričio 12 d., dėl ko darbdavys pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytus reikalavimus. Sutiko, kad LR UĮ nenurodo ir nenumato, kad darbdavys turi būti sudaręs darbo sutartį su vadovu, tačiau remiantis visu aktualiu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad darbdavys, norintis gauti valstybės paramą, turi turėti teisėtą atstovą, su kuriuo turi būti sudaroma darbo sutartis. Pažymėjo, jog nagrinėjamam atvejui aktualūs teisės aktai aiškiai ir tiksliai nustato Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškų reikalavimus, todėl jie turi būti taikomi visiems Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškų teikėjams be jokių išimčių, o ne taip, kaip norėtų pareiškėja, be to Vietinių užimtumo iniciatyvų rėmimas yra susijęs su valstybės lėšų skyrimu darbo užimtumui remti ir darbo užimtumo rėmimo priemonėms įgyvendinti, todėl nėra ir negali būti vertinamas kaip neišsenkantis ir gaunamas nepaisant nustatytų sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Šių lėšų skirstymas bei panaudojimas sąlygojamas ne tik ekonominio pagrįstumo, naudingumo, bet tuo pačiu ir skaidrumo principų, todėl kiekvienas Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto teikėjas privalo itin atidžiai vykdyti kandidato gauti subsidiją pareigas, įskaitant ir pareigą pateikti Paraišką, atitinkančią turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Mano, kad atsakovė atmesdama pareiškėjos Paraišką, pagrįstai nurodė, kad ji neatitinka tam tikrų teisės aktų reikalavimų, todėl palankus pareiškėjai atsakovės sprendimas dėl Paraiškos būtų ne kas kita, kaip tiesioginė diskriminacija kitų Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų teikėjų atžvilgiu, kurie paraiškas pateikė pagal visus Vietinių užimtumo iniciatyvų priemonę reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjos argumentas dėl diskriminacijos atmestinas.
Atsakovė neginčijo fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė T. I. buvo paskirta teisėtai, tačiau nesutinka su pareiškėjos interpretacija dėl teisės aktų, kurie reguliuoja pareiškėjos, kaip darbdavio Paraiškos pateikimo sąlygas ir tvarką. Sutiko, kad bendrovę ir jos vadovą gali sieti fiduciariniai santykiai, t. y. bendrovės vadovas gali turėti fiduciarinį statusą, tačiau šiuo konkrečiu ginčo atveju fiduciarinių santykių įrodinėjimas neturi jokios teisinės reikšmės, nes šio ginčo atveju nesprendžiamas nei bendrovės vadovui taikomos atsakomybės rūšies klausimas už bendrovei padarytą žalą, nei kiti klausimai, kurie gali būti tiesiogiai susiję su fiduciarinių santykių buvimu/nebuvimu. Šiuo atveju kilo ginčas dėl reikalavimų, kuriuos turi atitikti darbdavys, teikiantis Vietinių užimtumo iniciatyvų paraišką, ir svarbu įvertinti, ar atsakovė pagrįstai nustatė, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, neatitiko LR UĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, dėl ko Paraiška buvo atmesta. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 3-ojo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SD(19.2)-10975 „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Paaiškintina, kad nors pareiškėja skundo pradžioje nurodo, jog skundžia 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“ Nr. Sd(19.2) - (19.2.136Mr), tačiau iš atsakovės pateikto skundžiamo sprendimo elektroninio dokumento nuorašo metaduomenų ir atsakovės atsiliepimo matyti, kad ginčijamo sprendimo numeris yra SD(19.2)-10975, todėl teismas laiko, kad ginčas byloje kilęs dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 3-ojo skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. SD(19.2)-10975 „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 3-ojo skyrių (toliau – ir Skyrius) su Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiška gauti subsidiją.
Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Skyriaus vedėjos 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SD(19.2)-10975 „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“ pareiškėja buvo informuota, jog Paraiška atmesta ir toliau nenagrinėjama.
Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Skyrius priėmė sprendimą Paraišką atmesti ir jos toliau nenagrinėti dėl to, kad Projekto teikėjas neatitinka LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų, t. y. pasiūlymus dėl paramos darbo vietoms steigti įgyvendinimo gali teikti darbdaviai „kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pasiūlymų pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“. Iš prie Paraiškos pateikto dokumento, pažymos apie atitikimą LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams (toliau – ir Pažyma) matyti, kad Pažyma sudaryta 2022 m. lapkričio 7 d., t. y. tuo metu juridinio asmens vadovas T. I. patvirtina, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore atitinka Pažymoje nurodytus reikalavimus, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi su bendrovės vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis; tokia pati taisyklė numatyta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Skyrius, vadovaudamasis viešais draudėjų duomenimis, kurie prieinami internetinėje svetainėje www.sodra.lt, nustatė, kad nei Pažymos sudarymo dieną (2022 m. lapkričio 7 d.), nei Paraiškos pateikimo dieną (2022 m. lapkričio 8 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nei vienas darbuotojas, o tai reiškia, kad T. I., kuri nurodė save direktore, nebūdama tinkamu juridinio asmens atstovu, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nesant duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo bent vienas darbuotojas su kuriuo sudaryta darbo sutartis, nėra teisinio pagrindo teigti, kad T. I. galėjo patvirtinti Pažymoje išvardytų aplinkybių nebuvimą.
Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar Ginčijamu sprendimu Paraiška pagrįstai ir teisingai atmesta tuo pagrindu, jog pareiškėjos direktorė T. I. neturėjo teisės pateikti Paraišką ir patvirtinti Pažymą apie atitikimą LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams.
Pareiškėja skunde teigia, kad LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus privalo atitikti darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo, tačiau įstatymas nenurodo ir nenumato, kad darbdavys turi būti sudaręs darbo sutartį su vadovu, kaip to reikalauja atsakovė. Nurodo, kad T. I. 2022 m. lapkričio 4 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo paskirta eiti pareiškėjos vadovo pareigas nuo 2022 m. lapkričio 5 d., ši informacija įregistruota Juridinių asmenų registre, o 2022 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta darbo sutartis su T. I., kuri užėmė direktorės pareigas, todėl ji yra tinkama pareiškėjos vadovė ir darbdavio atstovė pateikti Paraišką ir kitus dokumentus.
Atsakovė sutinka, kad LR UĮ nenumato, jog darbdavys turi būti sudaręs darbo sutartį su vadovu, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso teisinį reglamentavimą, vertinant, ar pareiškėja kaip Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto teikėja atitiko LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto sąlygą, svarbu nustatyti ne tik aplinkybę, ar Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto teikėjas atitinka Pažymoje nurodytas sąlygas, bet ir tą aplinkybę, ar apskritai asmuo, kuris deklaruoja Pažymoje esančių aplinkybių tikrumą yra teisėtas darbdavio atstovas.
Teismo vertinimu, pareiškėjos akcentuojama aplinkybė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. I. vadovės statuso teisėtumo nėra esminė šiam ginčui išspręsti ir skunde nurodomos vadovės paskyrimo ir darbo sutarties su ja sudarymo aplinkybės nepaneigia Ginčijamo sprendimo teisėtumo.
Pažymėtina, kad pagal LR UĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą šiame įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos, be kitų asmenų, teikiamos darbdaviams. LR UĮ 35 straipsnio 4 dalis numato, kad pasiūlymus dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai, kurie atitinka visas 35 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytas sąlygas. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 (toliau – ir ADRPP aprašas) 3.1 punktas taip pat numato, kad Paraiškos teikėjas – darbdavys, pateikęs paraišką dėl darbo vietų steigimo subsidijavimo, 3.2 punktas numato, kad Projekto teikėjas – darbdavys, pateikęs vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraišką; 3.3. numato, kad Subsidijos gavėjas – darbdavys, kuriam skiriama subsidija darbo vietai įsteigti/pritaikyti.
Pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tik tuo, kad atsakovė neteisingai traktuoja pareiškėjos vadovo statusą, remiantis darbo sutarties sudarymo su juo aplinkybe, tačiau esminę reikšmę šiam ginčui turi ne pareiškėjos vadovo statusas, o pačios pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimas kaip atitinkančios ar neatitinkančios darbdavio statusą. Vien tai, kad vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraišką pateikęs subjektas atitinka visas LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose nurodytas sąlygas nėra pakankamas pagrindas atsakovei Paraišką tenkinti, nes ją pateikęs subjektas visų pirma turi būti darbdaviu ir tik po to tikrinama, ar darbdavys atitinka visas nurodytas sąlygas. Kaip minėta, remiantis LR UĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 35 straipsnio 4 dalimi ir ADRPP aprašo 3 punktu, pasiūlymus dėl atitinkamų užimtumo priemonių įgyvendinimo gali teikti tik darbdaviai, todėl tik nustačius šią sąlygą, turi būti vertinama, ar darbdavys atitinka kitas minėtuose teisės aktuose jam keliamas sąlygas.
Teismo vertinimu, nors nurodytuose vietinių užimtumo iniciatyvų įgyvendinimo priemones reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra atskirai pateikta darbdavio sąvoka, tačiau ADRPP aprašo 2 punkte nurodyta, kad aprašas parengtas vadovaujantis, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. Atitinkamai ADRPP aprašo 3.7 punkte nurodyta, kad kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. Taigi, ADRPP aprašas įpareigoja vadovautis darbdavio sąvoka, nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio sąvoka, pagal kurią Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Taigi, esminis darbdavio požymis yra tai, kad jam pavaldūs pagal darbo sutartį fiziniai asmenys (asmuo) jo naudai atlieka darbo funkciją. Kitaip tariant, darbdaviu yra tik toks ūkio subjektas, kuris yra sukūręs bent vieną darbo vietą pagal darbo sutartį.
Remiantis Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 (toliau – ir Užimtumo rėmimo aprašas) 58.1.1 punktu, Užimtumo tarnyba Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais įvertina Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškas ir jas atmeta, jeigu Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškos teikėjas neatitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje, 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 46 straipsnio 2 dalyje, Aprašo 4 ir 49 punktuose nustatytų reikalavimų ir Aprašo 50 punkte nustatytų sąlygų. Taigi, Užimtumo tarnyba turi vertinti Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškas tuo aspektu, ar paraiškos teikėjas atitinka LR UĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. visų pirma, ar paraiškos teikėjas yra darbdavys, antra, ar jis atitinka darbdaviui keliamus reikalavimus, numatytus 35 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose.
Pažymėtina, kad remiantis ADRPP aprašo 91 punktu, Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškos atitiktis Užimtumo rėmimo priemonių aprašo reikalavimams nustatoma Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškos pateikimo dienai, o nustačius Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškos neatitiktį vertinant kritinius Aprašo 29 priede numatytus atitikties vertinimo kriterijus, Skyriaus vedėjo sprendimu Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiška atmetama (ADRPP aprašo 91.1. p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Pažyma buvo pateikta 2022 m. lapkričio 7 d., Paraiška - 2022 m. lapkričio 8 d., todėl ginčui reikšmingos tik tos faktinės aplinkybės, kurios egzistavo ir teisines pasekmes buvo sukėlusios būtent 2022 m. lapkričio 7-8 d. Nors pareiškėja teismui pateikė 2022 m. lapkričio 7 d. su direktore T. I. sudarytą darbo sutartį ir tą pačią dieną pateiktą pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. sausio 12 d. rašto Nr. (10.12E) I-365 „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie T. I. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2022 m. lapkričio 7 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė tik 2022 m. lapkričio 12 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasi 2022 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos informacija apie draudėjo viešus duomenis, kurie patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nei 2022 m. lapkričio 7 d., nei 2022 m. lapkričio 8 d. neturėjo nei vieno apdraustojo asmens, t. y. įmonėje nedirbo nei vienas darbuotojas.
Teismas pažymi, kad ginčo dėl darbo sutarties su direktore T. I. sudarymo fakto ir datos nėra. Pareiškėjos pateiktoje 2022 m. lapkričio 7 d. T. I. darbo sutartyje Nr. 002 nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 7 d. Tačiau, kaip aukščiau minėta, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Atitinkamai LR UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, teisėtus darbo teisinius santykius sukuria tik abi nurodytos sąlygos (darbo sutarties sudarymas ir pranešimas apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios), nes bet kurios iš šių sąlygų nesilaikymas teismų praktikoje pripažįstamas nelegaliu darbu.
Kaip jau minėta, bylos duomenys, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. sausio 12 d. raštas Nr. (10.12E) I-365 „Dėl informacijos suteikimo“, patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie T. I. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2022 m. lapkričio 7 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2022 m. lapkričio 12 d., duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti 2022 m. lapkričio 12 d.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ legaliu darbdaviu tapo tik nuo 2022 m. lapkričio 12 d., nes tik nuo šios datos įvykdė visas darbo sutarties sudarymo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, tuo tarpu 2022 m. lapkričio 7 d. T. I. darbas, jeigu jis ir buvo dirbamas, laikytinas nelegaliu darbu pagal LR UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes apie darbo pradžią nebuvo pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jo pradžios. Taip pat konstatuotina, kad 2022 m. lapkričio 7-8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Sodros informacinėje sistemoje nebuvo duomenų, kad pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo bent vieną apdraustąjį, dirbantį pagal darbo sutartį, nes duomenis apie pareiškėjos sudarytą darbo sutartį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba įregistravo tik 2022 m. lapkričio 12 d. Tai reiškia, kad Pažymos sudarymo (2022 m. lapkričio 7 d.) ir Paraiškos pateikimo dienai (2022 m. lapkričio 8 d.) pareiškėja neturėjo nei vieno pagal darbo sutartį legaliai dirbančio darbuotojo ir neatitiko darbdavio statuso pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą darbdavio sąvoką. Todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėja, remiantis LR UĮ 35 straipsnio 4 dalimi, 2022 m. lapkričio 8 d. neturėjo teisės teikti Paraiškos, nes tuo metu nebuvo teisėtu darbdaviu, o joks kitas asmuo nei darbdavys Paraiškos pateikti negali. Atitinkamai visi kiti argumentai dėl to, ar Paraišką pateikęs subjektas, šiuo atveju pareiškėja, atitinka LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 1-5 punkto reikalavimus neturi esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes šiuos reikalavimus turi atitikti darbdavys, kuriuo pareiškėja nei Pažymos sudarymo (2022 m. lapkričio 7 d.), nei Paraiškos pateikimo dieną (2022 m. lapkričio 8 d.) dar nebuvo. Pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 8 d. teikdama Paraišką direktorė atstovavo ne darbdavį, o tik įmonę, neturinčią tokio statuso. Pažymos sudarymo ir Paraiškos pateikimo metu T. I. buvo paskirta (duomenys neskelbtini), UAB direktore, bet minėta įmonė neturėjo nei vieno dirbančio asmens pagal darbo sutartį, t. y. nebuvo darbdaviu.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teismas konstatuoja, kad atsakovė Ginčijamu sprendimu teisėtai nustatė, jog nesant duomenų, kad Pažymos sudarymo (2022 m. lapkričio 7 d.) ir Paraiškos pateikimo dieną (2022 m. lapkričio 8 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo bent vienas darbuotojas, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, T. I. negalėjo patvirtinti Pažymoje išvardytų aplinkybių apie darbdavio vadovo nebuvimą ir pagrįstai bei teisėtai Paraišką atmetė dėl jos neatitikimo LR UĮ 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimui, todėl nėra pagrindo panaikinti Ginčijamą sprendimą, dėl to pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad šalys nurodė ir daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.