Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-135/2009 Teisėjas Daiva Valčiukienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4; 2.1.4.5.5;

2009 m. birželio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. advokato Vido Peikštenio ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nuosprendžio.

Nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis LR BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-21 Kelmės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. ir A. A. nuteisti už tai, kad 2007 m. gruodžio 10-11 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, Kelmės r., (duomenys neskelbtini), išdauždami lango stiklą įsibrovė į V. A. priklausančią lauko virtuvę, iš kurios pagrobė svetimą turtą, t.y. maisto produktus ir elektrinį grąžtą, tuo padarydami V. A. 85,5 Lt turtinę žalą.

N. V. A. advokatas Vidas Peikštenis skundžia 2009-04-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nurodo, kad teismo nuosprendis dalyje, kurioje pripažintas kaltu V. A. pagal LR BK 178 str. 2 d. neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinantis V. A. nuosprendis, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Advokatas teigia, kad teismas įrodymus vertino neišnagrinėjęs išsamiai ir nešališkai visų bylos aplinkybių, kadangi jo ginamasis nuo pat pirmos apklausos neigė savo kaltę, tvirtino, kad brolis A. A. jį šmeižia bendrininkavus svetimo turto pagrobime, nes jis policijos pareigūnams atidavė pavogtą grąžtą. Tą patvirtina tai, kad A. A. nebuvo nuoseklus ikiteisminio tyrimo metu, keitė parodymus, vienu metu taip pat teigė, kad V. A. nedalyvavo vagystėje, nukentėjusiojo abejonės dėl to, kad pro langą galėjo įlįsti tik vaikas, Z. A. parodymai, kad batų pėdsakai buvo vienodi, kurie nuvedė prie V. B. namų, V. M. tik teisme duoti parodymai, kad A. A. jam pasakė, kad apsivogė su broliu. Advokatas teigia, kad esant šioms pagrįstoms abejonėms, teismas vienareikšmiškai nusprendė, kad V. A. kaltė įrodyta, o jo parodymus vertimo kaip siekimą išvengti atsakomybės. Skunde taip pat nurodo, kad teismas iškreipė teisiamajame posėdyje duotus V. A. parodymus apie tai, kada ir iš kokios vietos jo brolis parsinešė grąžtą į namus. Be to teismas, remdamasis tik A. A. parodymais, pripažino esant įrodyta sunkinančią aplinkybę, kad V. A. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o neatsižvelgė į tai, kad V. A. padėjo policijai išsiaiškinti nusikaltimą, nes jis parodė paieškomą daiktą ir paaiškino jo atsiradimo aplinkybes, todėl pažeidė bendrus bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir paskyrė per griežtą bausmę, nepakankamai atsižvelgdamas į tai, kad pagrobto turto vertė nesiekia 1 MGL ir jei nebūtų veiką kvalifikuojančio požymio, tai kaltam asmeniui iškiltų tik administracinė atsakomybė.

Nuteistasis A. A. skundžia 2009-04-10 nuosprendį ir nurodo, kad LR BK 97 str. 6 dalies prasme yra laikomas neteistu, o LR BK 55 str. nurodo, kad asmenims, teisiamiems pirmą kartą skiriama bausmė, nesurišta su laisvės atėmimu, todėl teismas turėjo spręsti dėl šio straipsnio jam taikymo. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis skundu prašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kadangi jam paskirta bausmė yra per griežta, taip pat prašo atsižvelgti į jo padarytą nusikaltimą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį, kadangi pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį abiejų nuteistųjų atžvilgiu ir skyrė pagrįstas bausmes. Nuteistojo A. A. advokatė prašė jos ginamojo skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, nuteistojo V. A. gynėjas V.Peikštenis palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

D. V. A. kaltės ir jam paskirtos bausmės.

V. A. padaryta nusikalstama veika įrodyta nuteistojo A. A. pirminiais parodymais ir parodymais, duotais teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusiojo V. A. parodymais, liudytojų V. M., Ž. A. parodymais, nuteistųjų akistatos protokole užfiksuotais parodymais.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 10-11 d., naktį, nuteistasis A. A. kartu su V. A. įsibrovė į V. A. lauko virtuvę, iš kurios pagrobė svetimą turtą. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo V. A. advokato skundo teiginiu, kad pirmos instancijos teismas įrodymus vertino neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių. Pirminiuose savo parodymuose A. A. nurodė, kad apvogti kaimyną sugalvojo jo brolis V. A. ir jie kartu tą vagystę įvykdė (I t. b.l.33), pirmoje akistatoje A. A. nei paneigė, nei patvirtino, kad vogti ėjo kartu su broliu, ir parodymus prieš brolį atsisakė duoti, po to A. A. pakeitė parodymus ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų neigė brolio V. A. dalyvavimą vagystėje (I t. b.l.36), tačiau teismo posėdyje parodė, kad vagiant dalyvavo ir V. A. (I t. b.l.173), ką patvirtino vėliau apklausiamas pareigūnų (II t. 59 b.l.), 2008-08-27 antroje akistatoje su V. A. (II t. b.l.66), teismo posėdyje (II t. b.l. 150-151). Teismas sutinka su advokato V.Peikštenio skundo teiginiu, kad A. A. nebuvo nuoseklius duodamas parodymus, tačiau jo parodymus dėl V. A. dalyvavimo vagystėje patvirtino kitų liudytojų parodymai. Liudytojas V. M. parodė, kad A. A., būdamas pas jį, papasakojo, kad apsivogė su broliu Vytautu (II t. b.l.153), liudytojas policijos pareigūnas, buvęs įvykio vietoje, parodė, kad A. A. nuo pat pradžiu teigė V. A. apvogęs kartu su broliu V. (II t. b.l.154). Nukentėjusysis teismui parodė, kad V. A. dažnai pas jį ateidavo pasiskolinti pinigų ir maisto, todėl jis žinojo, kad lauko virtuvėje nukentėjusysis laiko dešras ir lašinius (I t. b.l.173). Tai patvirtina A. A. parodymus, kad V. pro langą įsibrovė į virtuvę, kadangi jis žinojo, kur dedamas maistas, o tai, kad buvo rasti tik vieno asmens pėdsakai prie išdaužto langą taip pat patvirtina tai, kad prie pastato laukė A. A. (jo avalynės pėdsakai aptikti), kai tuo metu V. A. buvo lauko virtuvės viduje. Pareigūnas teismui parodė, kad pro išdaužtą langą galėjo įlįsti ir suaugęs asmuo (II t. b.l.154).

Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas įvykio aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino V. A. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2.

Dėl skunde nurodytų aplinkybių, kad pirmos instancijos teismas priimtame nuosprendyje vertino neteisingai teismo posėdyje nugirstus ir užrašytus V. A. parodymus apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi LR BPK 261 str. 6 d. numato, kad per 3 dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Tokios pastabos šioje byloje įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pareikštos.

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo paskirta už padarytą nusikaltimą vienerių metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, kadangi už BK 178 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų. Teismas, skirdamas bausmę laikėsi BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų – V. A. anksčiau teistas 8 kartus, padarė apysunkį nusikaltimą, žalos neatlygino, o advokato skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis padėjo policijai išsiaiškinti nusikaltimą negali būti pripažįstama kaip lengvinanti aplinkybė, kadangi teismas nustatė, kad V. A. dalyvavo vykdant nusikalstamą veiką, kai tuo tarpu pats nuteistasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu neigė. Skiriant bausmę svarbu, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. nuteistas 9 kartą, galima daryti išvadą, kad jis nelinkęs keistis ir laikytis visuomenėje priimtų moralės ir teisės normų, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė jam nėra per griežta.

Dėl A. A. paskirtos bausmės.

Pirmos instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. A. už įvykdytą nusikaltimą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė normas, reglamentuojančios bausmės skyrimą. A. A. skunde nurodė, kad teismas, skirdamas bausmę, turėjo jam taikyti LR BK 55 str., kuris numato, kad asmeniui, teisiamam pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas savo sprendimą privalo motyvuoti. Tai būna išskirtiniais atvejais, dažniausiai, kai teismas nustato, kad be laisvės atėmimo bausmės nebus pasiekti LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis.

Skunde nurodytas nuteistojo A. A. motyvas, kad jam pirmos instancijos teismas turėjo taikyti BK 55 str., atmetamas. Kaip nurodyta LR BK 55 str., teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. A. anksčiau teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2008-01-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą ir remiantis BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas susitaikius su nukentėjusiuoju, dabar nuteistasis pripažintas padaręs apysunkį nusikaltimą, jam pripažinta viena sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybė, nukentėjusiajam žalos neatlygino. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, todėl pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus, todėl keisti šio nuosprendžio apeliantų skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. A. advokato Vido Peikštenio ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus atmesti.