Telšių apylinkės teismo nutarimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „Gaudi“ buvęs vadovas V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja, VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus pareiškimą 2024 m. vasario 27 d. iškelta administracinio nusižengimo byla V. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB „Gaudi”, įmonės kodas 300113759, registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. vasario 8 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei nevykdomus finansinius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesant galimybei atsiskaityti su kreditore, privalėjo inicijuoti nemokumo procesą, tačiau šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip kreditorės, teises.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB „Gaudi“ yra VMI skolininkė ir mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. lapkričio 16 d. duomenimis UAB „Gaudi“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 21795,67 Eur. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką mokesčių administratorius priėmė 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. lapkričio 23 d. nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Taip pat buvo priimti 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto. Iš UAB „Gaudi“ nepavyko priverstinai išieškoti 21795,67 Eur mokestinės nepriemokos, susidariusios 2022-2023 metais, iki pareiškimo dėl UAB ,,Gaudi“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos VMI nepavyko išieškoti UAB ,,Gaudi“ mokestinės nepriemokos iš jos banko sąskaitos (sąskaitų) ir turto. Pagal kreditorės VMI pareiškimą Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-183- 650/2024 iškėlė UAB ,,Gaudi“ nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 5 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pelno mokesčio skola sudarė 2093,64 Eur, pridėtinės vertės mokesčio skola sudarė 21803,14 Eur. Vėlesnių nei 2021 m. ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui UAB ,,Gaudi” nėra Juridinių asmenų registrui teikusi, todėl nėra galimybės įvertinti turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykio šiai dienai. Akivaizdu, kad UAB ,,Gaudi” vadovas V. R. galėjo suvokti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis, jog įmonė nemoki, jau VMI 2022 m. balandžio 8 d. priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, todėl jam kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. UAB ,,Gaudi“ vadovas V. R., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Gaudi“, jis neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANI) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. UAB „Gaudi“ 2024 m. sausio 11 d. iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 5 d.), todėl įrodinėti UAB ,,Gaudi“ nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus - VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad UAB ,,Gaudi“ vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus - VMI pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Gaudi“ jau buvo ir anksčiau.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą VMI atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.

V. R. baustinas administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra numatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo (juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo) procesą pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų (nagrinėjamu atveju – JANĮ) reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu V. R. buvo UAB „Gaudi“ vadovu, todėl šiai bendrovei tapus nemokiai, būtent V. R., kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Gaudi“ buvo VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 17 d. duomenimis UAB ,,Gaudi“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 21803,14 Eur . Ginčo, kad bendrovė buvo nemoki byloje nekilo, juolab bendrovės nemokumo faktą įrodo tai, jog pagal kreditorės VMI pareiškimą Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-183-650/2024 iškėlė UAB ,,Gaudi“ nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 5 d.. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio. VMI, siekdama išieškoti bendrovės mokestinę nepriemoką, nuo 2022 m. balandžio 8 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: 2022 m. balandžio 8 d. priėmė nurodymą nurašyti 12175,82 Eur mokestinę nepriemoką, 2022 m. rugsėjo 13 d.- 14344,58 Eur mokestinę nepriemoką, 2022 m. spalio 12 d. – 424,81 mokestinę nepriemoką ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 894,67 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB ,,Gaudi“ turto. 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 10195,58 Eur, iš UAB „ Gaudi“ sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. rugsėjo 14 d. priimtas sprendimas išieškoti 2296,86 Eur iš mokestinės nepriemokos iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. lapkričio 23 d. priimtas nurodymas 1492,34 Eur mokestinės nepriemokos nurašyti iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Iš UAB „ Gaudi“ 2020 m. gruodžio 31 d. sutrumpinto balanso matyti, kad bendrovė deklaravo 117986 Eur vertės turtą ir 223681 Eur mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. 2020 m. pelno nuostolių ataskaitoje matyti, kad 2019 m. bendrovė turėjo 95 060 Eur nuostolių. VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė transporto priemonių neturi. UAB ,,Gaudi“ metinės finansinės ataskaitos už 2022 metus Juridinių asmenų registrui nėra teikusi, todėl nėra galimybės įvertinti turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykio šiai dienai. Byloje duomenų apie UAB „Gaudi“ vykdomą ūkinę komercinę veiklą nėra, 2022 m. balandžio 19 d. duomenimis darbuotojų įmonėje nebuvo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2024 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos teismas patvirtini BUAB „Gaudi“ kreditoriniai reikalavimai, o būtent minėtą 21803,14 Eur skola VMI.

Teismo vertinimu, tokiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai yra UAB ,,Gaudi“ jau ilgą laiką dirbant nuostolingai ir realiai neveikiant bei nevykdant veiklos, neturint piniginių lėšų ir iš esmės kitokio likvidaus turto, vis didėjant įsipareigojimams VMI, bendrovės vadovas V. R. neieškojo sprendimų įmonės mokumui atkurti, o nesant galimybių mokumui atkurti – nevykdė Įmonių bankroto įstatymo numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Taigi, neabejotina, kad V. R. turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, todėl sutiktina su pareiškėja, kad ne vėliau kaip nuo 2022 m. balandžio 8 d. V. R. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bankroto byla UAB „Gaudi“ buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi, minėta V. R. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2024 m. sausio 11 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams

Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdymą. Taigi, byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek UAB „Gaudi“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos V. R. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. R. būdamas UAB ,,Gaudi“ vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą bei didėjančius įsipareigojimus VMI, bendrovei tapus nemokia, turėdamas pareigą kreiptis į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB ,,Gaudi“ ir taip pažeidė VMI, kaip UAB ,,Gaudi“ kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina V. R. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl baustinas administracine nuobauda.

Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Kreditorių teisių pažeidimas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 1400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. R. asmenybę (tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę švelninti V. R. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nenustatyta V. R. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo baustas ne kartą administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta V. R. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus dydžio baudą. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

V. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.