Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1987 m. balandžio 16 d., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) 2017 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B., neturėdamas teisėto pagrindo, 2021 m. kovo 4 d. apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 34, panaudojo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 22 d. išduotą R. B. vardu, ją pateikdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-jo būrio vyr. patruliui A. I..

Šiais veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. kovo 4 d. apie 21.55 val. kartu su broliu R. B. ir draugu T. B., automobiliu ,,Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko į Žemuosius Šančius. Automobilį vairavo jis (S. B.), brolis sėdėjo automobilio gale, o šalia brolio – draugas T. B.. A. Š. gatvėje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus. Jis išsigando, kadangi vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, nes ši teisė yra atimta nuo 2019 m. vasario 23 d., todėl pareigūnui padavė savo brolio R. B. asmens tapatybės kortelę (1 t., b. l. 93–94, 97).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. B. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolai, pranešimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 4 d. įvykio jis neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Jis kartais vairuoja automobilį ,,Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl jo dokumentai buvo daiktadėžėje kartu su automobilio dokumentais. Kodėl S. B. pareigūnui pateikė jo asmens tapatybės dokumentą, nežino (1 t., b. l. 37).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 4 d. patruliuodama kartu su kolega A. I., apie 21.55 val., A. Š. g., sustabdė automobilį „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prie sustabdyto automobilio vairuotojo priėjo kolega, o ji nuėjo prie gale sėdinčio keleivio. Ji girdėjo, kaip kolega prašė vairuotojo pateikti asmens tapatybės dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas nurodė, kad jis neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo ir teigė, kad turi tik asmens tapatybės kortelę, kurios ieškojo ilgai, traukė visus dokumentus iš daiktadėžės. Vairuotojas nurodė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones. Suradęs asmens tapatybės kortelę, ją pateikė kolegai. Nuo to laiko kolega į vairuotoją kreipėsi vardu, nurodytu ant dokumento, t. y. Ričardu. Toliau vairuotojas vykdė visus kolegos reikalavimus, o liudytoja paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentą gale sėdėjusio keleivio, kuris paprašė priekyje sėdinčio asmens paduoti piniginę iš daiktadėžės, iš kurios jis liudytojai pateikė R. B. vairuotojo pažymėjimą. Tuomet kilo įtarimas, kad vairuotojas ir gale sėdintis asmuo galėjo pateikti vieno ir to paties asmens dokumentus. Aptarus situaciją su kolega, A. I. priėjo prie vairuotojo ir paprašė jo pateikti tikrus asmens duomenis. Tuomet vairuotojas nurodė, kad jis yra S. B. ir, kad jis neturi teisės vairuoti. Patikrinus duomenų bazę, paaiškėjo, kad vairuotojas S. B. neturi teisės vairuoti, o jo brolis yra R. B., kuris sėdėjo automobilio gale (1 t., b. l. 25–26).

Liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 4 d. dirbo kartu su kolega R. M.. Apie 21.55 val., A. Š. g., sustabdė automobilį „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis priėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo, o kolegė priėjo prie asmens, sėdėjusio automobilio gale už vairuotojo. Vairuotojo paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas teigė, kad jis neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo, bet turi asmens tapatybės kortelę. Minėto dokumento asmuo ieškojo ilgai, kol galiausiai pateikė R. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę iš daiktadėžės. Liudytojui kreipiantis į vairuotoją vardu ir nurodant atlikti reikalavimus, vairuotojas visus nurodymus vykdė, reagavo į šį kreipinį ir nei karto nepasakė, kad jis klysta vadindamas automobilio vairuotoją Ričardu. Kolegei pranešus, kad jai kyla įtarimas dėl vairuotojo ir keleivių tapatybių, liudytojas vairuotojo paprašė pateikti tikrus savo asmens duomenis. Vairuotojas nurodė, kad jis yra S. B., kodėl jis pateikė ne savo asmens dokumentą, neatsakė (1 t., b. l. 31–32).

Iš 2021 m. kovo 5 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. kovo 4 d. apie 21.55 val. policijos pareigūnė R. M. kartu su kolega A. I., Kaune, A. Š. g. prie 34 namo, patikrinimui sustabdė automobilį ,,Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. B.. Paprašius vairuotojo S. B. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis pateikė R. B. asmens tapatybės kortelę, išduotą 2019 m. spalio 22 d. Teisės vairuoti transporto priemonę S. B. neturi. Kadangi S. B. pateikė kito asmens tapatybės kortelę, siekdamas suklaidinti policijos pareigūnus ir išvengti atsakomybės dėl vairavimo neturint teisės, jis buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS, atlikus procesinius veiksmus, S. B. iš policijos įstaigos išleistas (1 t., b. l. 1).

Iš 2021 m. kovo 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 2021 m. kovo 4 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta ir paimta asmens tapatybės kortelė – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2019 m. spalio 22 d., R. B. vardu (1 t., b. l. 43–44).

Iš 2021 m. kovo 17 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų ,,Body“ kameros. Vaizdo įrašas užfiksuotas 2021 m. kovo 4 d. nuo 21.53 val. Įraše matyti, kaip policijos pareigūnė stovi prie sustabdyto automobilio kairės pusės pradarytų galinių durelių ir bendrauja su gale sėdinčiu vyru, policijos pareigūnas bendrauja su vairuotoju, į kurį kreipiasi (duomenys neskelbtini)o vardu. Vairuotojas vykdo policijos pareigūnų reikalavimus, po to abu policijos pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes ir asmenų tapatybes (1 t., b. l. 52–53).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis S. B., neturėdamas teisėto pagrindo, policijos pareigūnui pateikė, t. y. panaudojo, svetimą asmens tapatybės kortelę, išduotą R. B. vardu.

Kaltinamasis pripažino, jog jis 2021 m. kovo 4 d. apie 21.55 val., vairavo transporto priemonę ,,Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kadangi jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, policijos pareigūnams pateikė brolio R. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Tai, kad kaltinamasis panaudojo ne savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę patvirtina ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Liudytojai patvirtino, kad sustabdžius transporto priemonę ,,Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurioje buvo trys asmenys, vairuotojas pateikė R. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Kadangi keleivis pateikė taip pat R. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kilo įtarimų, kad vairuotojas pateikė ne savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tikslinant asmenų tapatybes, kaltinamasis pristatė S. B. vardu. Šios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo medžiagoje iš policijos pareigūno ,,Body“ kameros, kurios apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole. Iš daiktų apžiūros protokolo taip pat matyti, kad S. B. pateikė svetimą asmens dokumentą –asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota R. B. vardu.

Kaltinamojo elgesys – panaudojo kito fizinio asmens dokumentą, t. y. prisistatė kitu asmens vardu bei pavarde ir pateikė kito asmens vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, rodo, kad jis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suprato ir žinojo, kad policijos pareigūnui paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pateikė ne savo, o kitam asmeniui priklausančią asmens tapatybės kortelę, be to, policijos pareigūnui kreipiantis kito asmens vardu, nieko nesakė ir vykdė policijos pareigūno reikalavimus, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kito fizinio asmens dokumento panaudojimo požymiai, todėl S. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, jog S. B. inkriminuotas ne tik asmens tapatybės kortelės panaudojimas, bet ir įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei laikymas. Pažymėtina, kad dokumento įgijimas ir laikymas yra alternatyvios BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos. Šioje baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kito fizinio asmens dokumento, t. y. asmens tapatybės kortelės, neteisėtą įgijimą ir laikymą, nesurinkta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų bent vieną kaltinime nurodytą neteisėto įgijimo ir laikymo aplinkybę. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šioje byloje neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais kaltinamasis įgijo ir laikė kaltinime nurodytą asmens tapatybės kortelę, ar tai buvo neteisėta veika, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė dėl neteisėto asmens tapatybės kortelės įgijimo ir laikymo.

Pašalinus du iš inkriminuotų neteisėtų veiksmų – įgijimą ir laikymą, nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl asmens tapatybės kortelės panaudojimo nesikeičia, nes, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis įvykdė alternatyvią nusikalstamą veiką – neteisėta, panaudojo kito asmens vardu išduotą asmens tapatybės kortelę.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 106–107).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad S. B. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 62–68), Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 86), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 85), todėl abejoti S. B. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Asmuo dirbantis, t. y. turi stabilias pajamas.

Kaltinamasis nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu. Jis vykdo individualią veiką, kas rodo, kad turi realią galimybę šią bausmę įvykdyti. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 100–101).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad S. B. nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo ir nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. kovo 4 d. su savimi laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. B. vardu.

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, tai yra 2 550 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. B. 34 MGL, tai yra 1 700 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio baudą.

Įpareigoti S. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.