Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, 2009-10-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį (BK 38 str.), teistas 2012-11-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams, teistas 2012-12-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams ir 16 dienų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. J. 2014 m. gegužės 3 d., apie 19.30 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, patempė nukentėjusiajai L. P. už plaukų, sudavė vieną kartą į veidą bei pastūmė L. P., ko pasekmėje ji griūdama ant žemės susižalojo kairės rankos nykštį, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairės rankos I piršto galinio pirštakaulio skeveldrinį lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės rankos I piršto galinio pirštakaulio skeveldrinio lūžio jos sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamojo E. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

E. J., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, bet sutinka su įtarime minima data, nuvažiavo pas L. P. į jos namus, Pakruojo rajone, V. kaime, ir ten abu gėrė. Po to kartu su L. P. grįžo pas jį namus, į L., (duomenys neskelbtini). Namuose dar gėrė vyno ir begeriant su L. P. susipyko. Kiek tuo metu buvo valandų jis nepamena. Jis L. P. varė lauk iš savo buto ir varydamas galėjo papešti jai už plaukų bei suduoti vieną kartą į veidą. Stumiant lauk L. P. pro duris lauk iš buto jam L. P. nutraukė laikrodį, o jis jai nuo kaklo ir rankos nutraukė grandinėles, bet vėliau jas grąžino, o laikrodį rado koridoriuje. Jis nematė, kad L. P. pastumta pargriūtų, bet jei ji sako, tai taip ir galėjo būti, nes ją išstūmęs pro laukines duris iš karto užsidarė duris, kad ji nebeateitų. Dėl to, kad papešė P. už plaukų, sudavė per veidą ir išstūmus lauk ji pargriuvo ir susižalojus pirštą, jis labai gailisi. L. P. jam draugė, bet bendro ūkio neveda (20 b. l.).

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad su E. J. gyvena atskirai, susitinka kaip draugai. 2014 m. gegužės 3 d., laiko nurodyti negali, nepamena, būnant pas E. J., kuris gyvena Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namuose, vartojo alkoholį ir bevartojant alkoholį abu susikivirčijo. Tada konflikto metu ją stumdamas lauk iš buto, J. patempė už plaukų, vieną kartą sudavė į veidą iš rankos. Kai ją J. pastūmė, ji griuvo ir griūdama užsigavo kairės rankos nykštį. Griuvo lauke ant laiptų. E. J. galėjo nematyti, kad ji pargriuvo, nes jis iš karto užsidarė lauko duris ir užsirakino. Jai E. nykščio nelaužė. Pirmoje apklausoje užrašyta, kad išlaužė, tai tikriausiai ne taip bus supratę pareigūnai. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. E. J. jos atsiprašė, ji jam atleido. Įvykio niekas nematė (18-20 b. l.).

Iš protokolo - pareiškimo matyti, kad L. P. kreipėsi į policijos komisariatą, kad prieš ją vartojo smurtą E. J. (2 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad nukentėjusioji L. P. buvo neblaivi (6 b. l.).

Specialisto išvada Nr.G787/14(04) nustatyta, kad L. P. padarytas kairės rankos I piršto galinio pirštakaulio skeveldrinis lūžis, L. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekmėje, tiek griuviminės traumos metu (12 b. l.).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad valstybinei ligonių kasai už L. P. suteiktas medicinines paslaugas sumokėta 142,19 Lt (14-15 b. l.).

Kaltinamojo E. J. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusiąją L. P..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis E. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį E. J. siūlė nubausti 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, E. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 26 (dvidešimt šešias) paras arešto.

Kaltinamasis E. J. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. J. teistas, teistumas neišnykęs (28-31, 32-34 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka (43-51 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (53 b. l.), vedęs, šeima gyvena užsienyje, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo netinkamo elgesio skundų negavo (55 b. l.), nedirba (56 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (57 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti arešto bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) E. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą paskirti bausmę - 39 (trisdešimt devynių) parų areštą (BK 49 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. J. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 39 (trisdešimt devynių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 26 (dvidešimt šešias) paras arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.