- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-386-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22644-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Medžio grindys
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Medžio grindys“, atstovaujama bankroto administratorės Žydrės Judickienės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 6 173,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, jog trečiasis asmuo yra ieškovės skolininkas. Skola susidarė trečiajam asmeniui teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Ieškovė, siekdama nustatyti dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo nevykdo įsipareigojimų, atliko operatyvinį patikrinimą. Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo, atsiskaitydamas su kreditoriais, pažeidė teisės aktuose įvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Ieškovė dėl atsiskaitymo tvarkos su kreditoriais pažeidimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, atsakovą pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – baudą. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi trečiajam asmeniui iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorinį reikalavimą 7 536,81 Eur sumai. Šiuo metu likusi nepadengta mokestinė nepriemoka sudaro 6 173,35 Eur. Trečiojo asmens vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas. Ieškovės nuomone, trečiasis asmuo turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, kadangi minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovui, kaip įmonės vadovui, iš kasos buvo išmokėta 9 112,37 Eur. Atsakovas gautus pinigus panaudojo atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, o ne su ieškove. Kadangi šiuo metu trečiajam asmeniui yra iškelta bankroto byla, turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas trečiasis asmuo neturi, ieškovė teikia tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, ir prašo priteisti iš jo 6 173,35 Eur žalą. Ieškovės nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas trečiojo asmens vadovu, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, t. y. žinodamas apie egzistuojančią mokestinę nepriemoką ieškovei atsiskaitinėjo su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais. Atsakovo kaltė, ieškovės nuomone, yra įrodyta minėtu įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarimu.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog jis buvo trečiojo asmens vadovu laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. Atsakovas pripažino, kad įmonėje esant nepakankamai lėšų nesumokėjo ieškovei privalomų mokesčių. Atsakovas neginčijo ir tos aplinkybės, kad jam vadovaujant įmonei buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Nurodė, kad jis pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą siekdamas tęsti įmonės veiklą, didinti gaunamas pajamas, tačiau jokiu būdu nesiekdamas padaryti žalą ieškovei. Atsakovas, siekdamas tęsti įmonės veiklą, priėmė sprendimą investuoti savo asmenines lėšas. Atsakovas už įmonės pinigus, savo asmenines lėšas pirko kurą automobiliui, medžiagas, kurios reikalingos pagaminti medienos gaminiams, užsakinėjo reklamos paslaugas. Tokiu būdu įmonė galėjo susirastai klientų, vykdyti užsakymus, gauti pajamas ir tęsti veiklą. Nepaisant atsakovo dedamų pastangų išsaugoti verslą, trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Ištikus verslo nesėkmei, atsiskaityti su ieškove nepavyko. Atsakovo nuomone, verslo nesėkmė negali būti vertinama kaip siekis išvengti atsiskaitymo su ieškove ar padaryti jai tiesioginę žalą. Bankroto byloje esantis kreditorių sąrašas patvirtina, jog be ieškovės yra ir kitų kreditorių, pareiškusių reikalavimus trečiajam asmeniui. Ši aplinkybė taip pat paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovo atlikti veiksmai buvo nukreipti padaryti tiesioginę žalą būtent jai. Pažymėjo ir tai, kad, bankrutavus trečiajam asmeniui, buvo pažeisti ir jo paties interesai, nes įmonė jam liko skolinga 12 879,84 Eur. Atsakovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra didžiausias, todėl ir dėl šios priežasties negalima teigti, kad jo veiksmai buvo nukreipti vien į ieškovės teisių pažeidimą.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medžio grindys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikšti tiesioginį ieškinį, kadangi atsakovo veiksmai nebuvo nukreipti padaryti žalą ieškovei. Šiuo atveju nebuvo sumokėti mokesčiai ne tik ieškovei, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovui V. S. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais, t. y., kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, o jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, taip pat tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad trečiojo asmens bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, todėl antroji nurodyta tiesioginio ieškinio pareiškimo galimybė yra neaktuali. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinį nagrinėjo kaip kreditoriaus tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl individualios žalos, kuri galimai atsirado dėl neteisėtų veiksmų nukreiptų specifiškai į ieškovę, atlyginimo.
7. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius.
8. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovo vadovavimo trečiajam asmeniui laikotarpiu buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nepatvirtina fakto, jog atsakovo veiksmai buvo nukreipti padaryti tiesioginę žalą ieškovei. Teismas atkreipė dėmesį, kad operatyvinio patikrinimo metu pati ieškovė nustatė, jog trečiasis asmuo nevykdė pareigos ir nemokėjo mokesčių ne tik ieškovei, bet ir kitam tos pačios eilės kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (toliau – VSDFV), be to, buvo neatsiskaitęs ir su pačiu atsakovu, kuris į trečiojo asmens veiklą investavo savo asmenines lėšas. Teismas pažymėjo, kad UAB „Medžio grindys“ bankroto byloje yra patvirtintas ne tik ieškovės reikalavimas 7 536,81 Eur sumai, bet ir VSDFV reikalavimas 3 585,02 Eur sumai bei 12 879,85 Eur dydžio atsakovo finansinis reikalavimas. Taigi, anot teismo, bylos nagrinėjimo metu nustatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti vertinamas kaip bendras vadovo pareigos bendrovei pažeidimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), bet ne kaip specifiniai (išimtiniai) į individualų kreditorių (šiuo atveju – ieškovę) nukreipti nesąžiningi atsakovo veiksmai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujama Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č., apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-727-752/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. teismas bylos aplinkybes vertino paviršutiniškai, neįžvelgė tikrosios CK 6.9301 straipsnio nuostatų esmės, išskirtinai rėmėsi buvusio įmonės vadovo ir jo atstovės paaiškinimais, nepakankamai atsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-51-668/2018, dėl ko buvo pažeistos materialinės teisės normos, kasacinio teismo praktika, kas galimai lėmė nepagrįsta teismo sprendimo priėmimą;
9.2. atsakovo V. S. veiksmai, t. y. sąmoningas nemokėjimas mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, turėjo būti pripažintini nesąžiningais. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis, kaip UAB „Medžio grindys“ vadovas, siekdamas, jog būtų vykdoma įmonės veikla, pirko kurą automobiliui, medžiagas, kurios reikalingos pagaminti medienos gaminiams, užsakinėjo reklamos paslaugas, nors pagal įstatymą pirmumo teisė buvo mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, atsakovas žinojo, kad pirmiausia turi sumokėti mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, tačiau to nedarė.
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tiesioginis ieškinys dėl žalos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
13. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Medžio grindys“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje teismo patvirtinti finansiniai kreditorių reikalavimai yra: 1) ieškovės (apeliantės) reikalavimas 7 536,81 Eur sumai, 2) VSDFV Kauno skyriaus – 3 585,02 Eur sumai, 3) atsakovo (buvusio įmonės vadovo) reikalavimas – 12 879,85 Eur sumai. Įsiskolinimas apeliantei susidarė trečiajam asmeniui nesumokėjus: 46 Eur mokesčio už aplinkos teršimą bei delspinigių laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 16 d.; 1 841,61 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir delspinigių laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio 15 d.; 3 892,57 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei delspinigių laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. birželio 26 d. Šiuo metu trečiojo asmens skola apeliantei sudaro 6 173,35 Eur sumą. Įsiskolinimas atsakovui susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. trečiajam asmeniui nepilnai atsiskaičius su kreditoriumi už jo lėšomis apmokėtus įmonės mokesčius bei atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir paslaugas.
14. Apeliantė (bankrutuojančio trečiojo asmens kreditorė) pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovui (bankrutuojančio trečiojo asmens buvusiam vadovui) dėl žalos atlyginimo. Savo ieškinį (patirtą žalą) apeliantė grindžia tuo, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais, o ne su ieškove.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, konstatuodamas, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami padaryti išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovę. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti vertinamas kaip bendras vadovo pareigos bendrovei pažeidimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), bet ne kaip specifiniai (išimtiniai) į individualų kreditorių (šiuo atveju – ieškovę) nukreipti nesąžiningi atsakovo veiksmai. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovę, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).
18. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).
19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovu, pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais tvarką, tačiau vien šis faktas nėra pagrindas tenkinti tiesioginį ieškinį atsakovo atžvilgiu. Šiuo atveju būtina įrodyti, kad atsakovas veikė nesąžiningai individualiai apeliantės atžvilgiu, t. y. 1) kad atsakovas, nesilaikydamas atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, siekė išvengti atsiskaitymų būtent su apeliante; 2) kad neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į apeliantę.
20. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-51-668/2018. Apeliantė savo skunde nenurodė, į kokius konkrečiai prejudicinius faktus pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė, todėl šis apeliantės argumentas laikytinas deklaratyviu. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje yra nustatyta, jog atsakovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas (nesilaikė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos), tačiau byloje nebuvo sprendžiamas dėl tokių atsakovo veiksmų galimai atsiradusios žalos atlyginimo klausimas. Atsakovas nei administracinėje byloje, nei šioje civilinėje byloje neneigė, jog nesilaikė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad administracinėje byloje yra nustatyta reikšmingų šiai civilinei bylai faktų.
21. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas jai padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Nustatyta, kas atsakovas, neginčija faktinės aplinkybės, jog pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais tvarką, tačiau jis nurodo, jog tai padarė siekdamas plėtoti įmonės veiklą (įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais), o ne padaryti žalą tiesiogiai apeliantei. Apeliantė nurodo, kad atsakovo veiksmų nesąžiningumas yra tame, jog atsakovas žinojo, kad pirmiausia turi sumokėti mokestines nepriemokas valstybės biudžetui, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovo atlikti veiksmai buvo nesąžiningi ir, kad jie buvo nukreipti konkrečiai apeliantės atžvilgiu. Vien tai, kad atsakovas atliko mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams (3 538,10 Eur sumokėta už kurą; 17,89 Eur sumokėta VĮ „Registrų centras“; 7 177,94 Eur sumokėta kreditoriams už prekes ir paslaugas), o ne apeliantei, nėra pakankamas pagrindas atsakovą pripažinti nesąžiningu apeliantės atžvilgiu. Kaip matyti (tai užfiksuota ir apelianto atlikto operatyvaus patikrinimo pažymoje), atsakovas trečiojo asmens pinigines lėšas, kurias apeliantė laiko nesąžiningais mokėjimais, išleido apmokėdamas einamuosius mokėjimus kreditoriams už suteiktas paslaugas ir prekes bei kuro įsigijimui, kas leidžia spręsti, kad šie mokėjimai buvo atliekami vykdant įmonės ūkinę komercinę veiklą, t. y. esant įmonėje finansiniams sunkumams, atsakovas prioritetą suteikė mokėjimams, nuo kurių priklausė įmonės tęstinumas (veikla), jos išsaugojimas rinkoje. Taigi, nors atsakovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, tačiau tokių atsakovo veiksmų negalima pripažinti nesąžiningais apeliantės atžvilgiu, nes tuo buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų (ne skelbti įmonės bankrotą, o tęsti įmonės veiklą). Kad atsakovas tikrai siekė išsaugoti įmonę, o ne išvengti įsiskolinimo sumokėjimo būtent apeliantei, patvirtina tai, jog atsakovas savo asmeninėmis lėšomis mokėjo įsiskolinimus įmonės kreditoriams, dėl ko trečiasis asmuo (UAB „Medžio grindys“) liko jam skolingas žymiai didesnę pinigų sumą (12 879,85 Eur sumai patvirtintas finansinis reikalavimas), negu apeliantei (6 173,35 Eur).
22. Be to, pažymėtina, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas nepasireiškė specifiškai, tik vieno apelianto, kaip kreditoriaus, atžvilgiu. Nustatyta, kad atsakovas, pažeisdamas atsiskaitymų eiliškumą, nemokėjo mokesčių ne tik apeliantei, bet ir kitam tos pačios eilės kreditoriui VSDFV Kauno skyriui, kas taip pat leidžia spręsti, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas nebuvo nukreiptas konkrečiai į apeliantę.
23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.