Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1528-638/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e2S-1528-638/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12812-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“
Atsakovas
K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1528-638/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12812-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 750 Eur, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. šalys sudarė darbo sutartį Nr. SL-6853, kuria sutarė, kad darbuotojas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Atsakovui buvo išduotas vilkikas M. B. ir puspriekabė. Atsakovas reiso metu nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė sudaryto maršruto, nuo jo nuklydo ir jo vairuojamas sąstatas - vilkikas su puspriekabe įvažiavo į gyvenamąją teritoriją ir užklimpo žvyre. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 750 Eur dydžio turtinę žalą, nes gelbėjant transporto priemones teko kviesti evakuatorių ir apmokėti už jo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad iš ieškinio matyti, kad tarp šalių yra kilęs individualus darbo ginčas dėl žalos, padarytos buvusiam darbuotojui vykdant darbo funkcijas, atlyginimo. DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 412 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovė nepateikė duomenų, kad iki ieškinio teismui pateikimo pasinaudojo privaloma įstatyme nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimu iš buvusio darbuotojo priteisti žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, numatytos DK 156 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas dėl neaiškių priežasčių ieškovės nurodomų argumentų dėl teismingumo ginčo nutartyje nepasisakė ir nevertino jų. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje atsakovu yra Ukrainos pilietis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas ir kai kurie kiti tarptautinės sutarties konkurencijos atveju pirmenybę teikia ratifikuotoms tarptautinėms sutartims. Taigi, jeigu tam tikrą santykį vienodai reguliuoja tarptautinė daugiašalė ar dvišalė sutartis, būtina taikyti jos normas, o ne vidaus (nacionalinę) teisę. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ pasirašytoje 1993 m. liepos 7 d. (toliau - Sutartis), įtvirtinta, kad šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose. Š. S. 8 straipsnyje nustatyta, kad valstybė, gavusi teisinės pagalbos prašymą, jį vykdo pagal savo valstybės procesines normas. Teisingumo įstaigomis sutartis įvardija teismus, prokuratūrą, notarines kontoras. Sutartyje minimos ir kitos institucijos, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės, šeimos ir baudžiamosios bylos, kurios patenka į sutarties veikimo sritį, tačiau kalbant apie sprendimų pripažinimą ir vykdymą, Sutarties 42 straipsnyje yra aiškiai minimas būtent teismų sprendimų vykdymas. Pažymėtina, kad nesant konkretaus reglamentavimo tais atvejais, kai viena iš šalių yra užsienio šalių pilietis, ginčo nagrinėjimas pagal bendras taisykles darbo ginčų komisijoje yra betikslis, nes sprendimo įvykdymo užtikrinimui nėra ir negali būti taikomos jokios prievartos priemonės, taigi negalima užtikrinti ir teisingumo įgyvendinimo. Teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad formalus teisės aktų taikymas nėra toleruojamas tais atvejais, kai būtent dėl tokio taikymo neįmanoma pasiekti pačių teisės aktų tikslų. Nors individualiems darbo ginčams Lietuvos Respublikoje nagrinėti yra privalomas ikiteisminis organas - darbo ginčų komisija ir šios komisijos sprendimai pripažįstami vykdomaisiais dokumentais, tačiau minimu atveju, toks dokumentas galią turi tik Lietuvos Respublikoje ir yra neįgyvendinamas aptariamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

8. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019).

10. Nagrinėjamos bylos atveju iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė (darbdavė) savo reikalavimus atsakovui (buvusiam darbuotojui - Ukrainos piliečiui) kildina iš darbo sutarties, reikalaudama priteisti žalą, atsiradusią dėl apgadinto ieškovės vilkiko ir puspriekabės. Tokie ginčai priskiriami individualiems darbo ginčams (DK 213 straipsnis), kuriems privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

11. Ieškovė teigia, jog šiuo atveju teismingumas turėtų būti nustatytas ne pagal CPK, tačiau pagal tarptautines sutartis, o būtent pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad Sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susitariančiųjų šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo 2019 m. spalio 8 d. sudarytos darbo sutarties 9.2 punkte nustatyta, jog visi ginčai, kylantys iš šios darbo sutarties, nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos teisę Lietuvos Respublikos teismuose. Darbo sutarties 9.3. punkte nustatyta, kad šiai darbo sutarčiai ir darbo santykiams, kylantiems iš šios darbo sutarties yra taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.

12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, numatytos DK 156 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip paduotą nesilaikant teisės normomis nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

13. Kartu teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nenumato jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos tuo atveju, jei atsakovo (darbuotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Todėl nepaisant ieškinyje išdėstytų svarstymų apie teisę ieškinį paduoti tiesiogiai teismui, ieškovė turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė