- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- 1-957-270/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01813-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį - 138 MGL (5197,08 Eur) dydžio bauda (dar neįsiteisėjęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2017 m. sausio 12 d., apie 11.13 val., A. Juozapavičiaus g. 11, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,52 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu V. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017-01-12, ryte, apie 10.00 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jo draugas J. S. ir atsinešė alaus. Su šiuo išgėrė alaus ir nusprendė nuvažiuoti iki Vilniaus, kur yra statybų objektas, kad išsiaiškintų dėl neišmokėto atlyginimo. Paskambino savo kitam draugui A. N., kad šis pavežtų, tačiau jis negalėjo nuvežti ir surado kitą žmogų, kurio vardas ir pavardė S. A.. Šis atvažiavo iki jo namų ir automobiliu „Renault Laguna“, jo valstybinio numerio neįsidėmėjo, nuvežė į Vilnių. Atvažiavus į Vilnių, kur tiksliai, gatvės negali pasakyti, vairuotojas ir A. N. nuėjo į Vilniaus apskrities VPK pas policininkus, o jis, sėdėdamas automobilyje kartu su J. S. ir laukdamas vairuotojo, gėrė alų. Automobilio, kuriuo atvažiavo, vairuotojas jį paliko stovėti garažų teritorijoje prie vieno garažo vartų. Praėjus apie 40 min., prie jų priėjo garažo savininkas ir paprašė patraukti automobilį, kadangi jų automobilis paliktas stovėti prie garažo vartų trukdė įvažiuoti. Jis priėjusiam vyrui pasakė, kad šiuo metu vairuotojo nėra ir kai ateis, iš karto patrauks automobilį. Vyras sutiko palaukti, bet po 20 min. grįžo ir pasakė, kad iškvies tralą, jeigu automobilis nebus patrauktas. Jis, matydamas, kad automobilio vairuotojas paliko spynelėje raktelius, pagalvojo pats pavažiuos į kitą vietą ir sustos, kur automobilis netrukdys eismui. Sėdo prie automobilio vairo, užsivedė automobilį ir pavažiavęs keletą metrų atgal, po to į priekį, pradėjus važiuoti ir pravažiavus apie 5 m, išgirdo policijos automobilio garsinių sirenų garsą, iš karto sustabdė vairuojamą automobilį. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus, į tai šiam atsakė, kad vairuotojo teisių neturi, o kur yra automobilio dokumentai, nežinojo, nes ne jo automobilis. Pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu ir, kiek pamena, pripūtė virš dviejų promilių. Jo draugą J. S. policininkai išleido, o jį sulaikė ir nuvežė paimti kraujo, po to į policijos komisariatą. Papildomai paaiškino, kad, teisių vairuoti nėra išsilaikęs. Taip pat nurodė, kad A. N. jam minėjo automobilį „Renault“ nusipirkęs iš kažkokios automobilių aikštelės (b. l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Edgaras Maračinskas parodė, kad patruliuodami kartu su vyr. patruliu Ryčiu Viršila, 2017-01-12, apie 10.45 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 11, kieme, automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važinėja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu prie garažo masyvo, kurio adresas A. Juozapavičiaus g. 11 A, pastebėjo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pajudėjo nuo garažų į kiemo gilumą. Automobilis buvo sustabdytas netoli garažų masyvo. Jam priėjus prie automobilio, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris patikrinimo metu nepateikė jokių automobilio dokumentų (techninės apžiūros talono, draudimo poliso, automobilio registracijos liudijimo), taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. V. V. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, t. y. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Bendraujant su vairuotoju iš šio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus V. V., ar šis vartojo alkoholinių gėrimų, jis atsakė, kad šiandien vartojo alų. Alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui V. V. buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas. Kadangi alkoholio kiekio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės, apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabinetą. Tolimesniam aiškinimuisi vairuotojas buvo perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnams. Automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 16). Analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Viršila (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. N. parodė, kad 2017-01-12, apie 8.00 val., jam paskambino V. V. ir paprašė nuvežti į Vilnių. Tą pačią dieną, apie 9.00 val., pas jį į namus atėjo V. V. su J. K.. Jis prieš savaitę iš savo pažįstamo Giedriaus, pavardės nežino, gyvenančio (duomenys neskelbtini), buvo pirkęs už 150 Eur automobilį „Renault Laguna“, valst. numerio nepamena, ir nutarė šiuo automobiliu nuvažiuoti į Vilnių. Automobilį iki Vilniaus vairavo jo draugas V. M.. Atvažiavus į Vilnių, Juozapavičiaus g., šalia policijos pastato, V. M. priparkavo automobilį prie garažo vartų. Kartu su šiuo jis nuėjo į policijos komisariatą, kur buvo tą dieną, jį su V. M. policininkai sulaikė ir uždarė į areštinę. Automobilyje „Renault Laguna“ liko sėdėti V. V. ir J. K.. Jį išleidžiant iš areštinės, jam policininkai pranešė, kad automobilis „Renault Laguna“ sulaikytas ir uždarytas į saugomą policijos aikštelę, dėl to, kad vairuotojas girtas vairavo automobilį. Šį automobilį jis pirko iš G., tik nebuvo pasirašęs pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. parodė, kad automobilį „Renault Laguna“, valst. numerio neatsimena, buvo nusipirkęs, tačiau nespėjo užregistruoti savo vardu. Minėtu automobiliu važinėjo apie savaitę laiko, iki kol jį sulaikė Švenčionių kriminalinė policija. Kai jį sulaikė automobilį paėmė saugoti kriminalistai. Vėliau sužinojo, kad automobilį iš jo konfiskavo, nes pripažino nusikaltimo įrankiu. Automobilio nematė nuo tada, kai jį sulaikė. Pats automobilio „Renault Laguna“ niekam nebuvo pardavęs, nei pagal sutartį, nei be sutarties (b. l. 27-28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį krikšto sūnus I. K. jo paprašė užregistruoti savo vardu automobilį „Renault Laguna“, kurį įsigijo ir nenori registruoti savo vardu dėl didelės draudimo įmokos. Jis su tokiu prašymu sutiko. Pas jį į namus atvažiavo I. K., kuris jam pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri jau buvo užpildyta, jis ant sutarties tik pasirašė. Savo duomenis prieš tai telefonu buvo padiktavęs I. K.. Kas automobilio pardavėjas, negali pasakyti, nepamena. Pas jį I. K. atvažiavo su Renualt Laguna, valstybinio numerio negali pasakyti, sakė, kad tai šis automobilis, kurį nusipirko. Jis klausė I. K., iš ko šis perka automobilį, jam buvo pateikta krūva popierių, kad minėtas automobilis buvo konfiskuotas ir vėliau parduotas, bet, kas pardavėjas, negali pasakyti. Daugiau jis nuo vasaros šio automobilio nematė ir nieko negali pasakyti. Jo I. K. neprašė užregistruoti automobilį VĮ „Regitra“ ir jis pats daugiau nesidomėjo, kur tas automobilis (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį 27-29 dienomis jam buvo reikalingas automobilis. Pasiteiravo kaimyno I., kurio pavardės nežino, ar šis nežino pigaus automobilio ir šis jam pasiūlė už 150 Eur važiuojantį automobilį „Renault Laguna“. Apžiūrėjo pasiūlytą automobilį ir jis jam tiko, turėjo techninę apžiūrą, su juo galėjo važiuoti į darbą. Nutarė pirkti automobilį, bet nenorėjo dėl didelės draudimo įmokos registruoti savo vardu, todėl paprašė savo krikšto tėvo E. R., kad savo vardu užregistruotų šį automobilį. Jam krikšto tėvas padiktavo savo duomenis ir jis užpildė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau nuvežė ir davė šiam pasirašyti. Įsigijus „Renault Laguna“, kurio tikslaus numerio negali pasakyti, nevažinėjo, nes darbe jam pasiūlė tarnybinį automobilį. Po kurio laiko automobiliui pasibaigė techninė apžiūra ir jis nutarė jį parduoti net neįregistravęs VĮ „Regitra“. Pasiūlė V. L. parduoti ir šis po kurio laiko jam pasakė, dar prieš naujuosius metus, kad rado pirkėją. Jis pardavė šį automobilį už 100 Eur, bet jo dokumentų, pirkimo-pardavimo sutarties su nauju pirkėju pasirašyti nespėjo. V. L. pasakė, kad automobilį nusipirko G., bet pavardės nepasakė. Automobilis „Renault Lauguna“, kai jį nupirko iš I., buvo be registracijos liudijimo, jam buvo perduoti dokumentai, kur nurodyta, kad šis automobilis konfiskuotas ir parduotas (b. l. 33-34).
Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų, matyti, jog vidutinė automobilio „Renault Laguna“ RT 2.0 (1994 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 470 Eur (b. l. 61-62).
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. sausio 12 d., 11.13 val. V. V. buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas (b. l. 42).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 441/2017(01) matyti, kad V. V. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 12 d. 12.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 (promilės) etilo alkoholio. Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 59 (b. l. 45, 46).
Iš byloje esančio 2016 m. birželio 20 d. turto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip konfiskuotas turtas buvo perduotas UAB „S“ vadybininkui E. K. (b. l. 55). Iš pažymos-sąskaitos matyti, kad minėtą automobilį 2016 m. liepos 18 d. už 150 Eur nusipirko I. R. (b. l. 54).
2016-07-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. R. įgijo E. R. (b. l. 59).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad nuo 2015-05-14 automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. Z. (b. l. 60).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. V. V. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. V. vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,6 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. V. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė piniginę baudą išdėstyti ir leisti mokėti dalimis per vienerius metus (b. l. 66).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: V. V. teistas, administracine tvarka baustas, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti (b. l. 48-52), į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 47 straipsnyje už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. V. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamasis įstatymas nenumato nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi V. V. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį ir tai, kad V. V. šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas dvylikai mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas privalo įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis BK 68 straipsniu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, maksimaliam įstatymo numatytam terminui.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam V. V., o kitam asmeniui (pagal bylos duomenis, E. R.), nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, dėl ko taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 470 Eur (būtent tokia vertė nurodyta transporto priemonės vidutinės kainos nustatymo akte).
Byloje nukentėjusiųjų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Ikiteisminio tyrimo metu V. V. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (2824,5 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. V. 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvylika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Išieškoti iš V. V. valstybės naudai 470 Eur sumą, atitinkančią automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
Paskirta bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.