Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-10 · Byla Nr. N1-56-721/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-10
Bylos Nr.
N1-56-721/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Civilinis ieškovas
G. V.
Civilinis atsakovas
M. G.
Kaltinamasis
R. R.
Baudžiamoji byla Nr. N1-56-721/2013Proceso Nr . 1-73-1-00543-2012-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.5; 1.2.4.6.8.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 10 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Nadeždai Kiubienei ,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant prokurorui Ž. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. V., jo atstovui advokatui V. J., civilinio atsakovo M. G. gimnazijos atstovui S. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui J. N., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994-07-27 Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, Mažeikių miesto G. gimnazijos mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. tyčia sužalojo žmogų, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2012 m. birželio 1 d., apie 1.00 val., poilsio namų „Virvytė“, esančio Svirkančių kaime, Mažeikių rajone, 27-ajame kambaryje, po 2012 m. gegužės 31 d. apie 23.00 val. vykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju G. V., tyčia sudavė ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu ir koja lovoje gulinčiam G. V. į veidą, padarydamas jam apatinės lūpos kraujosruvą, apatinio žandikaulio abipusius lūžius, sužalojimai sukėlė nesunkų G. V. sveikatos sutrikdymą.

R. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. gegužės 31 d. apie 14 val. jis atvyko į ,,Virvytės“ stovyklavietę, kurioje su klasiokais turėjo švęsti mokslo metų pabaigą. Prieš vidurnaktį, jis stovykloje su klasiokais vartojo alkoholinius gėrimus. Tada tarp jo ir G. V. kilo žodinis konfliktas. G. klausė ar jis galėtų jį sumušti, atsakė, kad galėtų ir jį sumušti. Muštynių tarp jų tada nebuvo, bet G. klasiokai iš jo jokiesi ir taip pat ragino eiti muštis. Netrukus klasės auklėtoja palydėjo jį iki kambario, kuriame jis turėjo miegoti. Jis nuėjo miegoti. Po kažkurio laiko pabudęs prisiminė G. įžeidinėjimus, tiek prieš tai minėtą stovykloje, tiek ankščiau mokykloje. Būdamas labai piktas nuėjo pas Gedą į šio kambarį, kur šis gulėjo lovoje, nesuprato, ar jis jau miega. Priėjęs prie G. lovos pasižiūrėjo į jo veidą ir įsitikinęs, jog tai tikrai jis, viena ranka jį pakėlė iki sėdimos padėties ir pasakęs „ar nori muštis“ kitos rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą. Po šio smūgio G. pats lovoje atsisėdo ir tuomet jis stovėdamas šalia jo spyrė jam vieną kartą keliu. Kur tiksliai pataikė neįsidėmėjo, bet mano, jog į veidą. Tas smūgis kurį sudavė keliu buvo labai stiprus. Po šio smūgio dar kartą užsimojo kumščiu , kad suduoti G. dar smūgį į veidą, tačiau kažkas iš kambaryje buvusių asmenų, kas tiksliai nežino, bandė jį sulaikyti. Tačiau jis vis tiek spėjo suduoti G.dar tą vieną smūgį taip pat į veidą. D. G. jokių smūgių nebesudavė, nes jį kažkas laikė. G. jam jokių smūgių nesudavė. Prisipažįsta, kad suduomas smūgius į veidą sužalojo G. V., tačiau tikslo pažeisti viešąją tvarką jis neturėjo. Gedą sumušė dėl to, jog buvo ant jo piktas dėl to, kad jis jį nuolat įžeidinėdavo. G. jį įžeidė tą vakarą stovykloje, įžeidinėjo jį ir iki tol mokykloje ne kartą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Dėl ligonių kasai padarytos žalos ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos sutinka, nukentėjusiajam G. V. dalį žalos – 2000,00 Lt yra atlyginęs, tačiau nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl 30000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad tokia suma yra nereali ir niekuo nepagrįsta. Ieškinio klausimą palieka spręsti teismui.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2012 m. gegužės 31 d. apie 16 val. su klasioku J. S. atvyko į „Virvytės“ poilsio namus, esančius Mažeikių rajone, kur buvo susitarę su klasiokais paminėti mokslo metų pabaigą. Vėliau žaidė įvairius žaidimus, bendravo, apie 22 val. vyko diskoteka, kurioje dalyvavo visi asmenys iš G. gimnazijos, buvę poilsiavietėje. Mokytojai pastoviai prižiūrėjo juos, pastoviai auklėtojas ateidavo pas juos į kambarį, būdavo su jais, visą laiką juos kontroliavo. Vakare apie 23.30 val. jam sėdint su kitais mokiniais, tarp kurių buvo ir R. R., prie pastato, šis pradėjo kabinėtis žodžiais prie kitos gimnazijos klasės mokinės B. V., sakė, kad jam nėra svarbu, kad ji mergina, jis vis tiek galėtų ją sumušti. Dėl tokių žodžių jis R. R. sudrausmino. R. pasiūlė tada eiti muštis su juo, bet į tokį pasiūlymą niekas rimtai nereagavo, visi pajuokavo ir tiek. R.klasės auklėtoja nuvedė jį į jo kambarį poilsio namuose. Netrukus ir jis pats nuėjo miegoti. Pabudo apsvaigęs nuo smūgių, jautė, kad jį kažkas daužo, spardo. Jis nukrito prie lovos, ir ten pamatė daug kraujo, jam iš burnos bėgo kraujas. Užsidengė galvą rankomis ir pradėjo šaukti Pasibaigus smūgiams, jis nubėgo į tualetą. Veidrodyje pamatė, kad apatinis žandikaulis yra visai nukritęs, jautė didelį skausmą ir net negalėjo kalbėti, visas buvo kraujuotas. Vėliau, einant iš tualeto R. jam pasakė „tu nedrįsk nieko sakyti policijai“, jam pagrasino. Jis nieko jam neatsakė, nes tikrai buvo sunku kalbėti. Nubėgo iki E. P. bei paprašė, kad ji nuvežtų iki ligoninės. E. nuvežė juo automobiliu į Mažeikių ligoninę. Su juio važiavo dar auklėtojas A. Š., draugas V. D.. Ten jam buvo suleista vaistų ir apie 20 minučių prabuvus, jį nuvežė į Klaipėdos ligoninę. Ten išbuvo apie 6 paras iki birželio 6 d., jam padarė operaciją. Jam apatinis žandikaulis 2 vietose lūžo, 1 dantį išėmė ir 4 apatiniai dantys nebegyvi, išėmė nervus iš 4 dantų ir paliko didelis tarpas apačioje. Dar danties nesidėjo. Po įvykio R. jam nuolat rašinėjo žinutes telefonu ir kompiuteryje, kuriose rašė, jog pats nesupranta, kodėl jį sumušė. Iki šio įvykio su Rimvydu asmeniškai buvo bendravęs tik mokykloje trumpai pasikalbant. Su juo 2012-06-01 yra tik apsižodžiavęs, tačiau jokių rimtų konfliktų tarp jų nėra buvę. Dabar nebeprisimena, ar yra kažką pasakęs jam kažkada nepagarbaus, neįmanoma prisiminti ką su kuo buvo kalbėta kiekvienu momentu. Jo pažeminęs tikrai nebuvo, bet ir R. jam yra daug ką pasakęs, ir jis jam taip pat, bet tai neatrodė labai didelį konfliktai. Jis neteigia, kad nebuvo jokių konfliktų, apsižodžiavimų tarp jų, bet ir labai neatsimena kas būtent buvo ir dėl to, tų dalykų nesureikšmindavo. Jis to įvykio metu nebuvo išgėręs, R. taip pat normaliai atrodė, tikrai buvo koordinuotas ir mano, kad suprato, ką darė, nes pasakė, kad „Nedrįsk sakyti policijai“. Iki to laiko muštynių nėra buvę tarp jų, tai buvo pirmas kartas. Prašo iš kaltinamojo R. R. priteisti 5502,38 Lt turtinės žalos ir 30000,00 Lt neturtinės žalos, nes dėl padaryto sužalojimo ilgai gydėsi, buvo daroma operacija, dėl gydymosi negalėjo tęsti mokslo, įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jo dvasinę pusiausvyrą, patyrė išgyvenimus, patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė jo būseną ir savijautą, šiuos išgyvenimus jaučia iki pat šiol. Ateityje reikės vykti į gydymo įstaigas, nes reikės dėti kabes į dantis, kadangi yra dideli tarpai tarp dantų, negali sukąsti, viena puse tik gali kramtyti, negali pilnai išsižioti.

Civilinio atsakovo M. G. gimnazijos atstovas S. Š. parodė, kad gimnazija niekada nepripažins civilinio ieškinio, ji neturi tokių pinigų iš kur jo dengti. Šioje baudžiamojoje byloje, nėra duomenų, kad gimnazijos mokytojai yra kalti dėl to kas įvyko 2012-06-01 stovyklavietėje ,,Virvytė“. Mokykloje pagal ugdymo planą priklauso 10 dienų pažintinei veiklai, kuri vykdoma kaip mokymo proceso dalis. Mokytojai norėjo mokslo metus užbaigti gražiai, kultūringai, įtikti vaikams, tuo labiau, kad vaikai baigė 11 klasę, yra jau suaugę piliečiai. M. G. gimnazija su šita stovykla bendrauja ne pirmą kartą, ten visada vyksta stacionarinė biologų stovykla, tada yra forminama sutartimi, o šiuo atveju yra vienos nakties stovykla, tai buvo susitarta telefonu. Yra numatyta penkiolikai žmonių vienas lydintis asmuo, kuris turi kursų pažymėjimą, yra vadovas. Yra instrukcija, ką mokytojai privalėjo daryti poilsiavietėje, aišku užtikrinti tvarką. Pagal planą jie tą vakarą buvo užsiplanavę 1 val. viską baigti ir miegoti. Renginys nutrūko anksčiau, nes muzika pasibaigė. Vaikai išsiskirstė stovyklavietėje po kambarius. Mokytojai kartu nemiega, jiems irgi yra poilsis. Šiuo atveju mokytojai nepažeidė savo pareigų, jie padarė viską, kas priklausė, nukentėjusįjį į ligoninę pristatė, ir R. R., kad neįvyktų daugiau incidentų, parvežė namo ir seneliams atidavė. Kai įvyko šitas incidentas, mokytojai buvo stovykloje, jie buvo su vaikais pagal planą. Mokytojai negalėjo užbėgti šitiems įvykiams už akių, viskas įvyko nakties metu. Kad stovyklavietėje buvo girtaujama, jam nėra žinoma, stovyklavietėje alkoholiniais gėrimais neprekiaujama. Niekas nepatvirtino fakto, kad stovykloje buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Visi vaikai yra civiliniu draudimu apdrausti, Lietuvos draudimas padaro prierašą, kad jeigu sužalojamas kažkas dėl fizinių asmenų poveikio, tai yra nedraudiminis įvykis. Šiuo atveju yra konkretus kaltininkas, žala ir turi būti ieškota iš kalto asmens.

Liudytojas A. Š. parodė, kad yra G. gimnazijos mokytojas, nukentėjusiojo G. V. auklėtojas ir mokytojas, ir taip pat nusikalstama veika įtariamo R. R. mokytojas. Apibudindamas R. R. elgesį stovykloje nurodė, kad jis stengėsi save sureikšminti, bandė įsivaizduoti, kad jis yra tarsi namuose kaip šeimininkas, bet nepastebėjo, kad R. R. būtų konfliktavęs su juo auklėtiniais, jokių nesutarimų nebuvo. Stebimas buvo visą laiką, ne tik jis, bet ir visi mokiniai. Nepastebėjo, kad R. atrodytų neadekvatus, jo judesiai buvo koordinuoti, jokio alkoholio kvapo nesijautė. Visi reikalingi tokiai išvykai su vaikais dokumentai buvo sutvarkyti, visi instruktažai pravesti buvo. Stovyklos saugumas abejonių nekėlė, anksčiau į stovyklą važiuodavo gimnazijos mokiniai, stovykla turi licenciją. Tėvai taip pat buvo informuoti nustatyta tvarka, raštu buvo pranešta apie išvyką, kaip ir numato taisyklės. Visa išvykos eiga vyko pagal darbotvarkę: mokiniai buvo apgyvendinti, dvi klasės buvo apgyvendintos vienoje laiptinėje, jis su savo mokiniais buvo apgyvendintas kitoje laiptinėje. Mergaitėms buvo paskirta atskira patalpa, viskas buvo išaiškinta, susitarta dėl raktų, buvo paskirti atsakingi. Stovyklavietės veikla vyko pagal programą: buvo sportinės varžybos, laisvalaikis, mokiniai nuolat buvo stebimi, mokytojai visą laiką buvo su mokiniais, ar tai būtų stadionas, ar tai būtų prie kepsninių, užeidavo į kambarius, visą laiką buvo vietoje, niekur nuo mokinių nepasitraukė. Apie tai, kad tarp R. R. ir G. V. buvo kilęs kažkoks žodinis konfliktas jis sužinojo tik po įvykio ir tai rodo, jog konfliktas buvo toks mažareikšmis, kad matyt, ar paprasčiausia kiti asmenys nespėjo jo informuoti, ar nebuvo tokio būtinumo apie tai nerukus pasakyti. G. V. ir J. S., kurie turėjo anksčiau iš ryto išvažiuoti nuėjo anksčiau miegoti. Taip pat ir G. J. jį informavo, kad jis irgi eina miegoti. Kitų klasių mokytojos nusivedė savo auklėtinius į jiems skirtus kambarius. Dar nebuvo vėlus metas, pagal darbotvarkę dar iki 1.00 val. viskas galėjo tęstis, bet kadangi diskoteka nepavyko, aparatūra sugedo, viskas anksčiau ir pasibaigė. Kai visi buvo savo kambariuose, jis staiga išgirdo didelį triukšmą. Išbėgęs į koridorių, pamatė laiptinėje su stovyklautojais neatvykusį V. D.. Jis yra gimnazijos mokinys. Berniukų kambario durys buvo atidarytos, šviesa jau uždegta, ant grindų buvo kraujo lašai. Iš J. S. ir G. J. sužinojo, kad buvo užpultas G. V. ir tai galimai padarė R. R. su nepažįstamais jaunuoliais. Išbėgęs prie laiptinės, sutiko R. R., kuris atrodė išsigandęs, bet visiškai adekvatus, kalbėjo trumpai. Jis pasakė „Aš nieko nedariau“. Su G. V. susitiko prie jo mašinos, kartu buvo klasės seniūnė E. P.. E. turėjo vairuotojo pažymėjimą, Gedas aišku pats vairuoti negalėjo, jis nebuvo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo. Sėdo į mašina keturiese: jis, G. V., E. P. ir V. D.. Pranešė G. V. tėvams apie tai, kas atsitiko. G. V. užpuolimas buvo netikėtas, R. R. jo klasės skirtuose kambariuose neturėjo būti. G. V. jį patikino, kad nieko rimto tarp jo ir R. R. nebuvo. Kiek žino, nesiskundė R. R. auklėtojai, kad G. V. būtų su juo anksčiau konfliktavęs, kaip nors įžeidinėjęs. Išvyką dėl šio įvykio buvo nutraukta.

Liudytoja I. J. parodė, kad 2012 m. gegužės 31 d. 14 val. jos 3c klasės 15 vaikų išvyko į stovyklą „Virvytė“. Atvykę įsikūrė stovykloje kartu su B klasės mokiniais, vaikams dar sykį buvo papasakota, kaip drausmingai elgtis stovykloje, kaip nešiukšlinti, neteršti. Vyko varžybos, visi žaidė tarpklasines rungtynes. Vėliau buvo užkurtas laužas, jos auklėtinai kepė šašlykus, kitos klasės dešreles, vaikai bendravo prie laužo. Dar vėliau prasidėjo diskoteka. Visi buvo salėje, ten irgi buvo užkurtas židinys, prie to židinio vaikai buvo stalus pasiruošę, maisto buvo daug, vaikai šoko, mokytojai pastoviai stebėjo juos. R. R. ilgai bendravo su 3 D klasės seniūne. Kažkokiu momentu ji išėjo į lauką ir jai pasirodė, kad keli jaunuoliai yra išsigandę. Paklausus kas atsitiko, atsakė, kad nieko rimto. Ji R. tada pasakė „Tai tu eik miegoti, aš einu kitų vaikų parvesti iš tos stovyklos, kad jau sugedo ta muzika, eisim miegoti visi“. Apie 24.00 val. sugedo aparatūra mums ir visi nuėjo miegoti. Buvo visiškai ramu. Neužilgo pasigirdo didelis triukšmas ir visi vaikai iš laiptinės į aikštelę išbėgo. Ji šalia pamatė R. R. ir paklausė jo kas nutiko?. Tada pastebėjo kolegą A. Š., kuris išvežė Gedą, o visi pradėjo sakyti ,,čia R. R., čia R. R.“. Ji paklausė „Rimvydai, iš kur tu čia, ką tu čia padarei?“. R. atsakė jai „Aš nieko nepadariau“. Ji išgirdo kalbas, kad kažkas atvažiavo, primušė beisbolo lazdom. Tada ji liepė R. surinkti daiktus ir eiti į jos mašiną. Jis greitai susikrovė savo daiktus ir įsėdo į mašiną. Važiuojant jis sakė „Auklėtoja, nei aš girtas, nei ką, aš noriu būti toj stovykloj, kodėl Jūs mane vežate?“. Sakė, kad nieko nedarė, bet džiaugtųsi, kad būtų kiti taip padarę, nes G. V. iš jo tyčiojosi mokykloj. Kai jį parvežė, stebėjo, kad jis parėjo į namus, uždegė šviesą Meškėnų 8A ir tik tada nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje jau laukė policininkas ir jau ten buvo atvykę V. G. tėvai. Ji jam pasakė, kad stovykla įtaria R., jį ką tik parvežė namo. Ir ką R. šnekėjo automobilyje, perpasakojo policininkui. Ji nežino, kada R. galėjo išgerti, ji nematė nė vieno vaiko stovykloje, kad būtų išgėręs, su visais vaikais mes bendravo. Ji nesuprato, kad R. .tą vakarą buvo išgėręs, apie tai išgirdo jau vėliau.

Liudytoja D. G. parodė, kad į stovyklą „Virvytė“ jau treti metai važiuoja su vaikais, ten jokių problemų neiškildavo. Ir šį kartą visi dokumentai buvo tvarkoj, buvo pasirašę vaikai, tėvai, supažindinti su visom sąlygom, tėvai turėjo pasirašyti, kad išleidžia vaikus. Vaikai kepė šašlykus, žaidėm futbolą, tinklinį, tarp klasių lenktyniavo. Visą laiką mokytojai, vaikščiojo tarp vaikų. Viskas buvo normalu, jokių nesusipratimų. Kai prasidėjo diskoteka, ji kartu su mokytoja I. J. išėjo, išgirdo , kad kažkas barėsi, mokytoja J. pasakė „Rimvydai, einame kartu su manim“. P. R. ir ji jį nusivedė, ji nuėjo iš paskos. P. R. R. jį matė, kai mes visi grįžo į kambarius, ji savo klasę nuėjo pasižiūrėjo, grįžtant į savo laiptinę, sutiko R. išbėgantį lauk. Auklėtoja sakė „Staigiai man į viršų, eini į savo kambarį ir niekur nebėgioji“. Abi grįžo į savo kambarį pirmame aukšte, atsidarė duris, kad geriau girdėtu, kad vaikai nelakstytų į lauką, ir neužilgo išgirdo lyg kažkas mušasi. Išėjusi į lauką pamatė, kad mokytojas A. Š. įsodina vaikiną į automobilį, suprato, kad išvažiavo į ligoninę, o visi pradėjo šaukti „R. R. primušė“. R. stovėjo už nugaros joms su mokytoja J., kuri jam pasakė, kad staigiai susidėtų daiktus ir keliautų į namus. R. staigiai pasiėmęs daiktus parbėgo ir įsėdo į mašiną. M. J. jį išvežė, o ji paliko su visom 3 klasėm, perėjo per kambarius, visur vaikai buvo išsigandę, pasimetę, visi savo kambariuose buvo. Laukė, kol atvažiuos policija. Apie tai, kad tarp vaikinų buvo konfliktas dėl merginos, išgirdo jau po to įvykio. Ji girdėjo tik, kad vaikinai tarpusavyje kažką aiškinosi. Tada mokytoja nusivedė R.. Jos vaikų ten nebuvo nė vieno, buvo tik G., iš G. klasės buvo kažkas. Kad ten buvo kažkokia konfliktinė situacija sprendžiu iš to, kad mokytoja nusivedė R.. Tai buvo jau po diskotekos, kai sugedo muzika, tada visi jau ruošėsi skirstytis.

Liudytojas A. J. parodė, kad turi individualią įmonę, užsiiminėju vasaros stovyklos organizavimu, nuomoja patalpas ir tuo pačiu užsiima su vaikais. viena iš auklėtojų pasiskambino. Jau keli metai jie į stovykla atvažiuoja su klase G. gimnazijos mokytojai. Auklėtoja pasiskambino, susitarė, kad 2012 m. gegužės 31 d. atvažiuos kelios klasės. 2012-06-01 anksti ryte paskambino auklėtoja ir pasakė, kad jau išvažiuoja. Ji ir papasakojo apie tai, kas atsitiko stovyklavietėje. Jis jokių įsipareigojimų neprisiima, mokiniai atvažiuoja su mokytojais ir jie organizuoja jaunimo poilsį.

L. R. V. parodė, kad 2012 m. gegužės 31 d. jo sūnus G. V. išvažiavo su klasės draugais į turistinį žygį mokslo metų pabaigimo proga į „Virvytės“ stovyklą. 2012 m. birželio 1 d. apie 2.00 val. nakties jo žmonai telefonu paskambino G. klasiokė P. E., kuri pasakė, kad kažkas G. blogai, kad jis yra sumuštas. Ligoninėje pamatęs sūnų pastebėjo, kad jo visas veidas iškreiptas, žandikaulis kažkoks sukrypęs, atrodė, kad apatinių dantų išviso nebėra, jo lūpos atrodė sutinusi, iškreipta, tarsi persipynusios. Pamatęs tokį sužalotą sūnų labai išsigando, sūnui buvo šokas, jis labai drebėjo. Dėl sužalojimo G. labai sunkiai kalbėjo, tačiau vis tiek spėjo pasakyti, jog jį sumušė. Iš Mažeikių ligoninės G. buvo greitosios pagalbos automobiliu išvežtas į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę, kur gydėsi iki birželio 6 d. G.jam pasakė, jog jį sumušė R. R.. R. buvo atėjęs ir pas juos į namus, tačiau jis nenorėjo su juo kalbėti, dėl ko liepė jam eiti lauk iš kiemo.

L. S. R. parodė, kad 2012 metų gegužės 31 d. ji išvyko į Škotiją dviem su puse savaičių laiko. Tuo laikotarpiu Rimvydą paliko savo tėvams prižiūrėti. Prieš išvykstant R. jai pasakė, jog vyks su klase į „Virvytės“ stovyklavietę, tiksliai adreso nepasakė. Birželio 1 d. apie 2.30 val. jai būnant Škotijoje, telefonu paskambino jos jog R. yra sulaikytas dviem parom už padarytą nusikaltimą. Tik vėliau sužinojo, jog R. yra įtariamas kažkokio vaikino sumušimu. Kai paskambino R. ir paklausė, kas ten atsitiko, sūnus jai pasakė, kad tikrai tą vaikiną mušė. R. minėjo, kad ankščiau, maždaug du metus laiko, tas vaikinas nuolat iš jo tyčiojosi. Paklaustas ar buvo girtas, sūnus jai pasakė kad tikrai buvo girtas. Dar sūnus jai pasakė , kad kažkokiu momentu nuėjo pas nukentėjusįjį ir jį sumušė. R. jai pasakė, kad nežino kodėl taip pasielgė, sakė „ nežinau, kas man užėjo“.

Proceso dalyviams neprieštaraujant įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpintai.

Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau prieš įvykį terasoje R. pradėjo žodžiais įžeidinėti B. V., jis, G. V. ir J. S. pradėjo jį raminti. R. tada jau kvietė Gedą muštis, šnekėjo visokias nesąmones, dėl ko visi ten buvę asmenys iš tokio R. nuskalbėjimo juokėsi. Po vidurnakčio pusvalandis ar valanda, tiksliai nepamena, jis nuėjo į savo kambarį klotis lovos, kaimyniame kambaryje, kur miegojo G. su Jokūbu buvo tamsu. Netrukus išgirdo G. kambaryje triukšmą nuėjo į jų kambarį, kur pamatė pažįstamą Valdą bei dar keturis nepažįstamus vaikinus. Pamatė, jog G. sėdi ant savo lovos, o jam iš burnos bėga kraujas.Tuo tarpu šalia stovėjęs R.stovėjo užsimojęs prieš Gedą kumščiu, tačiau smūgio nebesudavė, nes jis iškarto puolė prie R. ir jį atitraukė atgal. Tuomet išgirdo kaip R. pagrasino G., kad šis nemėgintų skųstis policijai. Kiti ten buvę asmenys kažkur išėjo. Tuo metu kai įėjo į kambarį, prie sužaloto G.matė stovintį tik R., kiti asmenys stovėjo šiek tiek atokiau ( t. 1. B .l. 51-53).

Liudytojas J. S. ( t. 1, b. l. 54, 55), liudytoja B. V. (t. 1, b .l. 76, 77), liudytojas R. K. ( t. 1, b. l. 72,73) davė analogiškus parodymus.

L. V. D. parodė, kad 2012 m. gegužės 31 d. apie 23.55 val. jam telefonu paskambino draugas M. K., kuris pasiūlė nuvykti į stovyklavietę „Virvytė“. Martynas pasakė, jog toje stovykloje kažkas kabinėjasi prie „gabijiečių“ tai yra prie gimnazijos mokinių. Ten jie išvažiavo šešiese. Išlipus iš automobilio prie jų atėjo R. R.. R. ėjo priekyje, jie visi iš paskos. Nuėjo į vieną iš stovykloje esančių bendrabučių, tiksliau į jo trečią aukštą. Įėjęs į tą kambarį pamatė, kaip R. R. muša G. K. R. mušė Gedą, šis gulėjo ant kambaryje buvusios lovos. Kai pamatė tai, R. mušė Gedą kumščiais ir visus smūgius jam sudavė tik į veidą. Jam matant R. sudavė kumščiu G. ne mažiau penkių smūgių. Iškarto kai tik pamatė, kaip R.kumščiu daužo Gedą prasibrovė per visus ten stovėjusius asmenis ir perlipęs per lovą stojo tarp R. ir G.. K. R. daugiau nemuštų G., jis R. nustūmė į šoną. G. iš burnos bėgo kraujas. Jis liko su G. tame kambaryje, ovėliau išvažiavo kartu į ligoninę. G. tėvams jis pasakė, jog pats matė kaip G. sumušė R. (t. 1, b. l. 56-58).

Liudytojas E. Š. (t. 1, b. l. 78, 79), liudytojas M. K. (t. 1, b.l. 60,61) davė analogiškus parodymus.

Liudytoja E. P. parodė, kad nematė muštynių. Gedą pamatė jau sužalotą ir jis jai pasakė, jog jį sumušė ,,Rimvis“. Ji G. jo automobiliu nuvežė į ligoninę. Iš klasiokų girdėjo, jog kažkokiu momentu stovykloje R. kabinėjosi prie vienos merginos, o G. ją apgynė, tačiau dėl to tarp jų jokio rimto konflikto nebuvo ir apie jokias muštynes niekas nekalbėjo. Grįžusi į stovyklą iš ligoninės, iš kitų klasiokų sužinojo, jog klasiokui Romanui skambino R. ir grasino, kad šis nieko policijai nepasakotų ( t. 1, b. l. 67, 68 ).

2012-06-01 užregistruotas informacinis pranešimas Nr.0112000290632, apie tai, kad 1.52 val. į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyrių atvyko G. V., gim. 1994 m., kuriam diagnuozuota: išmušti dantys, apatinio žandikaulio lūžimas. Aplinkybės: sumuštas Balsių stovykloje ( t. 1, b. l. 11).

Iš 2012-06-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas buvo Mažeikių rajone, Svirkančių kaime, poilsiavietėje „Virvytė“ esantis kambarys Nr. 27. Kambarys yra trečiame aukšte, kambario durys neišlaužtos. Įėjus į vidų kairėje pusėje yra kambarys, kuriame stovi dvi lovos ir staliukas. Einant toliau tiesiai yra kitas kambarys, kurio kairėje ir dešinėje pusėje yra po dvi lovas. Kairėje pusėje ant pirmos lovos matosi kraujo žymes. Toliau apžiūrint kambarį prie antros lovos dešinėje pusėje matosi kraujo dėmės ( t. 1, b. l. 13-18 ).

Iš 2012-06-01 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė rūbus, kurias vilkėjo įvykio metu: pilkos spalvos kelnes ir megztinį (t. 1, b. l. 20).

Iš R. R. pateiktų rūbų: kelnių ir megztinio 2012-08-01 apžiūros protokolo matyti, jog ant kelnių kairės klešnės priekyje nuo užtrauktuko už 12,5 cm ir nuo juosmens už 16 cm matyti 0,3x0,2 cm dydžio rudos spalvos dėmė. Nuo užtrauktuko apačios į apačią už 14 cm ir nuo vidinės kairės klešnės siūlės už 6,5 cm ant tos pačios kelnių klešnės matyti taško formos rudos spalvos dėmė, nuo jos į dešinę už 3 cm ir į apačią už 3 cm ant tos pačios klešnės matyti kita taško formos rudos spalvos dėmė. Ant dešinės klešnės už 49 cm į apačią ir už 8,5 cm nuo dešinės siūlės priekyje matyti taško formos rudos spalvos dėmė ( t. 1, b. l. 21-26 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisngumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012-08-23 specialisto išvados Nr. G 1373/12(04) matyti, kad G. V. nustatyta apatinės lūpos kraujosruva, apatinio žandikaulio abipusiai lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (ais) ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 41).

Iš neblaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu Lion alkometer 500 testo Nr.3014, matyti, kad 2012-06-01 04 val. 17 min. kaltinamajam R. R. nustatytas 1,12 promilių girtumas (t. 1, b. l. 130).

Taigi išdėstytos aplinkybės neginčijamai įrodo, kad tarp kaltinamojo R. R. veiksmų ir nukentėjusiojo G. V. nesunkaus kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kad kaltinamasis R. R. panaudodamas fizinį smurtą sudavė smūgius rankomis ir spyrė koja į veidą bei padarė G. V. apatinės lūpos kraujosruvą, apatinio žandikaulio abipusius lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis teisme nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė tik tris smūgius į veidą- du ranka ir spyrė koja, todėl be pagrindo yra kaltinamas sudavęs nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių. Pastebėtina, kad baudžiamosiose bylose asmeniui padaryto sužalojimo mastas nustatomas remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis. Šioje byloje specialisto išvadoje Nr. G 1373/12 (04) (1 t., b. l. 41) nustatyta, kad G. V. padaryti tokie sužalojimai – apatinės lūpos kraujosruva, apatinio žandikaulio abipusiai lūžiai. G. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Specialisto išvadoje neakcentuojam kiek trauminiu poveikiu buvo padarant sužalojimus, bet byloje apklaustas liudytojas V. D. parodė, kad jo akivaizdoje nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau penkių smūgių į veidą, kas nurodo, kad kaltinamasis neteisingai aiškina apie suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimo dalis, jog kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų. Šią išvadą daryti duoda pagrindą šios aplinkybės. Byloje nustatyta ir tą patvirtina kaltinamojo R. R., nukentėjusiojo G. V., liudytojų G. J., J. S., B. V., I. J. parodymai, netiesioginiai D. G., V. D. parodymai jog įvykio dieną buvo kilęs žodinis konfliktas tarp R. R. ir G. V.. Konfliktas kilo 10-15 žmonių akivaizdoje ir visi juokėsi iš R. R. užmojų susimušti su fiziškai žymiai stipresniu sportuojančiu G. V.. J. S. parodė, kad iš R. R. gimnazijoje kartais pasišaipo bendramoksliai, nes šis yra keisto būdo, dažnai kalba visokias nesąmones ( t. 1, b. l. 55). K. R. R. tvirtina, kad jo siekis buvo atkeršyti G. V. už užgauliojimus, pažeminimą, o ne smurtauti be priežasties. Byloje nustatyta, kad R. R. smurtavo prieš nukentėjusįjį po to, kai tarp jų įvyko žodinis konfliktas praėjus trumpam laiko tarpui nuo valandos iki pusantros valandos. Realu, įtikinama ir įrodyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo asmeninis konfliktas. Nustatyta, kad įvykio metu R. R. buvo neblaivus. Teismas nesutinka su motyvais, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilęs žodinis konfliktas, esant nustatytoms aplinkybėms- bendramoksliai akivaizdžiai juokėsi iš R. R., tebuvo mažareikšmė dingstis R. R. naudoti fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį. Teismo nuomone, šiuo atveju kaltinamojo tyčia buvo akcentuota ne į viešosios tvarkos pažeidimą be jokios priežasties nukentėjusiajam suduodant smūgius į veidą, o į kūno sužalojimą. R. R. veika dėl G. V. sužalojimo turi būti vertinama kaip pagrindinė nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, numatyta BK 138 str. 1 d., be veiką kvalifikuojančių požymių – chuliganiškų paskatų. Įvertinus kaltinamojo R. R. elgesio motyvus, nulėmusius jo pasiryžimą padaryti nusikaltimą, darytina išvada, jog jis G. V. sveikatą nesunkiai sutrikdė ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų, todėl jo padaryta veika iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į BK 138 str. 1 d.

K. R. R. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis, baigtas.

Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ir sukeltų padarinių, iš esmės kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, davė parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir taip padėjo tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Kaltinamais savanoriškai atlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 2000 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Tačiau teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi atlyginta žala sudaro tik nedidelę dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

K. R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos paradymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina patikrinimo alkotesteriu, nors ir praėjus 3 val. po įvykio, rezultatai (t. 1, b. l. 130) bei jo paties parodymai, kad iki įvykio jis girtavo. O apie apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui teismas sprendžia atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – brutalus smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas. Tokio normalios psichikos kaltinamojo elgesio priežastimi, teismo nuomone, buvo būtent kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio.

R. R. neteistas (t. 1, b. l. 114 ), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t. 1 , b. l. 115 ), UAB ,,Mažeikių psichinės sveikatos centre“ nesilankė (t. 1, b. l. 120 ). Mokymosi įstaigos- M. G. gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 126). Byloje nėra neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-06-01 išduotoje pažymoje nurodyta, kad negauta pranešimų iš policijos, mokyklos, gyventojų apie netinkamą nepilnamečio R. R. elgesį (t. 1, b. l. 123).

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą įvertinama ta aplinkybė, kad R. R. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, byloje nėra kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Jis yra jauno amžiaus, mokosi, nėra padaręs teisės pažeidimų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamojo R. R. prašymas perduoti jį laiduotojo B. V. atsakomybėn su užstatu ar be užstato.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato teismui galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymui perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą : 1) kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prašymą kaltinamąjį R. R. perduoti pagal laidavimą su užstatu ar be užstato jo atsakomybėn pareiškė B. V.. Jis nurodė, kad kaltinamasis yra jo vaikaitis, juo visiškai pasitiki. Kaltinamasis jos charakterizuojamas kaip doras, sąžiningas, pareigingas, neteistas. Ji jau ne kartą kalbėjo su anūku apie jo padarytą veiką, aiškino šios veikos pavojingumo pobūdį, tokios veikos neteisėtą poveikį jo tolimesniam gyvenimui. Jis taip pat įsipareigojo (prisiėmė atsakomybę) tokią įtaką R. R. daryti ir ateityje. Jis kaip laiduotojas, turės galimybę daryti teigiamą įtaką R. R., kuris gyvena kartu, klauso jo patarimų, imsis priemonių, kad R. R. daugiau nepadarytų jokių teisės pažeidimų.

Ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina esant visas įstatyme numatytas sąlygas atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis), visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, gailisi padaręs nusikaltimą, savikritiškai, neigiamai vertina buvusį elgesį, kremtasi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, stengiasi sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, atlygino nukentėjusiajam dalį žalos. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Pagal teismų praktiką Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio apmokėjimas nelaikomas žalos atlyginimu. Be to, teismo nuomone, didelę reikšmę R. R. turėjo įspėjamosios, prevencinės teisinės priemonės (ikiteisminio tyrimo eiga, įtarimo pareiškimas, teisminis nagrinėjimas ir kriminalinės bausmės grėsmė), ką rodo jo nuoširdus galėjimasis, pergyvenimas.

Vertinant laiduotojo B. V. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra kaltinamojo senelis, kartu su juo gyvena. Iš jo parodymų teismui matyti, kad jis pasirengęs padėti vaikaičiui R. R.. B. V. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad B. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. R. išdėstyti argumentai dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytini pakankamai pagrįstais, todėl prašymas tenkintinas.

Atsižvelgiant į laiduotojo ir kaltinamojo asmenines savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui. Baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Vertinant aukščiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad iš nusikalstamos veikos turtinės naudos neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonė jam neskirtina (BK 67 str.). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad R. R. dėl tokio teismo sprendimo nepatirs jokių suvaržymų ir individualizuoto auklėjamojo poveikio. Asmuo, kuriam šis BK straipsnis pritaikytas, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamoje byloje yra turtinė ir / ar neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. O neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes.

Nagrinėjamoje byloje civiliniais ieškovais byloje buvo pripažinti nukentėjusysis G. V. ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nukentėjusysis G. V. pareiškė 4418,53 Lt civilinį ieškinį turtinės ir 30000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, o Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 3579,12 Lt civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 89).

Anksčiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis aptariamo įvykio metu dėl R. R. veiksmų patyrė sužalojimą, jam teko gydytis ligoninėje, lankytis pas medikus, pirkti medikamentus. Atsižvelgiant į tai, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti ir juos turi atlyginti kaltas asmuo.

Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad šiame kontekste pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis kiek įmanoma labiau turėtų būti gražintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo. Tai, kad nukentėjusiajam G. V., dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta sveikata, ir dėl to jis turėjo gydytis bei turėjo kitų išlaidų, teismui jokių abejonių nekyla, nukentėjusysis pateikė teismui dokumentus, įrodančius 4418,53 Lt turtinės žalos buvimo faktą ir jos dydį, todėl civiliniam ieškovui G. V. priteistinas 4418,53 Lt turtinės žalos atlyginimas už jo patirtas išlaidas dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos.

Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. R. tyčinių nusikalstamų veiksmų nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo G. V. sveikata, t. y. jam lūžo žandikaulis, jam buvo atlikta žandikaulio operacija, žandikaulio lūžių dalyje pašalinta dantys, dėl to jis negalėjo normaliai valgyti, o tai jam neabejotinai sukėlė nepatogumus. Neabejotina, kad dėl šių aplinkybių nukentėjusysis G. V. patyrė stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises. Pažymėtina taip pat, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta. Atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas laiko, kad ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti patenkintas iš dalies, jo dydį sumažinant iki 1000 Lt ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam G. V. VšĮ Mažeikių ligoninė, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškė civilinį ieškinį dėl 3579,12 litų (1 t., b. l. 83-84) atlyginimo. Bylos duomenys liudija, kad prašomos suma pagrįsta, todėl 3579,12 Lt priteistina ieškovei.

Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Minėta, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Į bylą civiliniu atsakovu buvo patraukta už nepilnametį atsakinga M. G. gimnazija, nes nepilnametis R. R. nusikalto būdamas šios mokymo įstaigos priežiūroje. Šioje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. R. gimnazijos organizuotos stovyklos teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, sudavė smūgius G. V. į veidą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Būtent dėl R. R. padarytos nusikalstamos veikos G. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir tarp R. R. padarytos nusikalstamos veikos ir G. V. sveikatos sutrikdymo mąsto yra priežastinis ryšys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 straipsniais, M. G. gimnazijos civilinė atsakomybė kyla nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų bei kaltę. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog neteisėti veiksmai – tai įstatymų ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ir sutartis draudžia, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad iš tiesu įvykio metu nukentėjusysis buvo nepilnamečio R. R. buvo sužalotas poilsio stovyklos teritorijoje naktį, po to, kai visi auklėtinai mokytojų buvo palydėti į savo kambarius. Po diskotekos buvo pastebėtas žodinis konfliktas tarp gimnazijos mokinių ir gimnazijos mokytojai, įgyvendindami teisės aktų jiems nustatytas pareigas, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, neatliko visus objektyviai įmanomus veiksmus šio konflikto priežastis išsiaiškinti ir imtis priemonių užkirsti kelia tolimesniems neteisėtiems kaltinamojo veiksmams.

Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu. Pareiga atlyginti atsakovo R. R. padarytą žalą yra pasibaigusi, nes šis jau yra pilnametis. Esant tokioms aplinkybėms, kai mokymo įstaigos pareiga atlyginti žalą objektyviai nebeegzistuoja, teismas daugiau neanalizuoja mokymo įstaigos darbuotojų veiksmų, o nustačius žalą padariusio asmens kaltę, turtinę ir neturtinę nukentėjusiajam G. V. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą priteistina iš kaltinamojo R. R..

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad teisme nukentėjusiojo interesams atstovavusiam advokatui V. J. už paslaugas nukentėjusysis G. V. apmokėjo 2800 Lt (t. 2, b. l. 60, 61), todėl ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo R. R. ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. R. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti rūbai: pilkos spalvos kelnės, pilkos spalvos megztinis, saugomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK saugykloje (t.1, b.1.28 ), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. R..

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. R. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297, 298 , 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto), atleisti pagal laidavimą be užstato (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį Meškėnų g.8A, Mažeikiai, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. R. R., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui B. V., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Kardomąją priemonę R. R. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš R. R. nukentėjusiajam G. V. 3418,53 Lt ( tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika litų 53 ct) turtinei žalai atlyginti, 9000,00 Lt (devynis tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 2800,00 Lt ( du tūkstančius aštuonis šimtus litų 00 ct) proceso išlaidų.

Priteisti iš R. R. 3579,12 Lt ( tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis litus 12 ct) už nukentėjusiajam G. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai (įmonės kodas 191351679, Europos a. 1, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB , banko kodas 73000).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. R. pateiktus rūbus: kelnes ir megztinį gražinti savininkui ( 2012-08-03 Kvitas B Serija BBB Nr. 050563).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė