- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- II-1-953/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00344-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Martynas Galvičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. P.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 21.8.3Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas (ANK 623 str.)
- 21.8.6Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovams D. M., D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020-03-13 nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1731-2020.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. 2020-03-12 Šiaulių apskrities VPK nutarimu Nr. 40-ANR_N-1731-2020 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. dėl to, kad 2019-09-28, 02.00 val. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – amfetamino, metamfetamino, kokaino ir ekstazi, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 14 punktą ir jam paskirta 800 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.
2020-04-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas K. P. 2020-03-12 skundas „Dėl 2020 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1731-2020“, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1731-2020 ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Institucijos 2020 m. kovo 12 d. nutarimas neatitinka ANK 618 str. 2 d. reikalavimų nutarimo turiniui, tuo pačiu nutarimas neatitinka nustatytos formos, nes priešingai, nei įtvirtinta ANK 618 str., skundžiamame 2020 m. kovo 12 d. nutarime nėra jokio bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, nėra jokių motyvų, tiesiog nurodyta pažeidimo esmė ir tai netiksliai. ANK 422 str. 5 d. numato atsakomybę vairuotojams, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, narkotinės, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos nėra tas pats, pvz., kaip matyti iš Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, būtent: kokainas yra narkotinė medžiaga, amfetaminas ir metamfetaminas yra psichotropinės medžiagos, tokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kaip ekstazi, nurodytuose sąrašuose nėra. K. P. šlapimo ir kraujo tyrimuose nurodytos skirtingų pavadinimų medžiagos, iš akte nurodytos išvados seka, jog apsvaigimas konstatuotas dėl vartoto amfetamino, kokaino, ekstazi, metamfetamino, t. y. dėl šlapimo tyrimu nustatytų medžiagų, bet ne dėl kraujo tyrimu nustatytų medžiagų, todėl kyla pagrįsta abejonė ar šlapime, o ne kraujyje esančios medžiagos sukėlė apsvaigimą, draudžiantį vairuoti automobilį, juolab kad 2019 m. rugsėjo 28 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 355 nėra nurodyti rasti medžiagų kiekiai. Tokių medžiagų pėdsakai gali išlikti kelias paras ir tai leidžia spręsti tik apie tai, kad jos buvo vartotos, bet ne tai, kad žmogus yra jų veikiamas tiek, kad negalėtų vairuoti ir daryti išvadą apie apsvaigimą. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) (toliau - Metodika), 9.7 p. nustato, kad kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntimu (t.y. policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu), ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymiu, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusiu subjektu raštiškam nurodymui, kiti šios metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai (t. y. kraujo ir šlapimo paėmimas ir tyrimas), neatliekami. K. P. medicininės apžiūros metu tyrimui buvo paimtas kraujas ir šlapimas, kas patvirtina, jog asmens būklės vertinimo metu nebuvo nustatyta apsvaigimo požymių, priešingu atveju pagal Metodikos 9.1 p. kraujo ir šlapimo paėmimas bei tyrimas nebūtu buvę atliekami. K. P. 2019 m. rugsėjo 28 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 355 visi aprašyti požymiai iš esmės atitinka normą, todėl nėra pagrindo konstatuoti K. P. apsvaigimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į tiriamojo susijaudinimą dėl patirto streso jį sulaikant policijos pareigūnams, ir nuovargį, įvertinant tai, kad apžiūra vyko nakties metu, K. P. tą naktį nemiegojus (5.07 val.). Dėl rankų tremoro paminėtina ir tai, kad K. P. rankos dreba nuolat nuo gimimo, tas pats yra ir jo dėdei, mamos broliui, vyzdžiai išsiplėtę gali būti dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir kraujospūdžio problemas, esant kai kuriomis trumparegiškumo formomis, ir pan., tai, kad K. P. susvyravo stovint ant vienos kojos nėra apsvaigimo patvirtinimas, nes pusiausvyros laikymo problemos gali būti susijusios net su vidinės ausies infekcija ar kitomis priežastimis, nieko bendra neturinčiomis su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Pažymėtina ir tai, kad jokių K. P. apsvaigimo požymių nėra nurodyta ir Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime, kur nurodyta, kad sustabdžius K. P. vairuojamą automobilį ir bendraujant su vairuotoju jis pradėjo įtartinai elgtis, t. y. vengė akių kontakto, be aiškių tikslų ir motyvų sukinėjosi, muistėsi (taip apibūdinti visi keturi automobiliu važiavę asmenys), bet tai paaiškinama susijaudinimu, o ne apsvaigimu, pareigūnas nenurodė, kad pagal K. P. vairavimą buvo galima spręsti apie jo apsvaigimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, duodančias pagrindą abejoti, jog. K. P. 2019 m. rugsėjo 28 d. 2.00 val. buvo apsvaigęs ir dėl to negalėjo vairuoti transporto priemonę, Institucijos nutarimas naikintinas.
Pareiškėjas K. P. teisme parodė, kad jis palaiko skundą visa apimtimi, viskas jame atsispindi, tik yra pasakyta, kad jo rankos dreba, bet jos jam dreba nuo pat gimimo. Įvykis įvyko 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 2 val., kai jis buvo dar su trimis asmenimis. Jis vairavo automobilį ir buvo sankryžoje sustabdytas policijos pareigūnų prie (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini). Pas vieną kartu važiavusių vaikiną buvo rastos narkotinės medžiagos, o pas jį jų rado nuvežus jį į policiją. Į komisariatą juos visus nuvežė dėl pas bendrakeleivį rastų medžiagų, o be to, jos buvo rastos jo automobilyje. Tą naktį jis dar buvo vežamas į medicinos įstaigą, nes ir pas jį rado narkotinių medžiagų. Medicinos įstaigoje žiūrėjo, ar jis yra apsvaigęs, t. y. buvo prašoma skaičiuoti nuo 100 iki 0, eiti tiesia linija, ranka paliesti nosį ir t. t. Buvo imami kraujo ir šlapimo tyrimai, bet atsakymai nebuvo gauti tą pačią naktį. Testus atliko gerai, o draugams nelabai sekėsi. Nors pats to nematė, tačiau taip pasakė policijos pareigūnai. Jis nežino, kodėl jiems sekėsi negerai. Jis buvo vartojęs tik kokainą, o daugiau medžiagų jo organizme buvo rasta turbūt dėl to, kad kokainas buvo su priemaišomis. Kokainą buvo vartojęs prieš dvi savaites iki įvykio. Rastas narkotines medžiagas turėjo savo reikmėms ir jas nevartojo tas dvi savaites, nes to nedaro studijuodamas.
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė atsiliepimą į K. P. skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su K. P. skundu, nes mano, kad skundo reikalavimas - panaikinti Šiaulių aps. VPK KPT AVEĮTS 2020 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-1731-2020 nėra pagrįstas. Teigia, kad Šiaulių aps. VPK KPT AVEĮTS pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą. Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Atsižvelgiant į išdėstytą prašo palikti 2020 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-1731-2020 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.
Liudytoja E. M. teisme parodė, kad K. P. buvo apžiūrėtas, buvo nustatyta, kad jis apsvaigęs. Apsvaigimas yra nustatomas iš klinikinių simptomų: tachikardija – padidėjęs širdies susitraukimų dažnis arba pulsas, hipertenzija – padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, pusiausvyros sutrikimai, kai ant vienos kojos pacientas stovėjo svyruodamas, išsiplėtę ir simetriški vyzdžiai, pakili nuotaika, nerimastingos emocijos. Visi šie klinikiniai simptomai leidžia patvirtinti apsvaigimo faktą, ką patvirtina ir kraujo tyrimas. Šlapimo tyrimas to nepatvirtino. Apsvaigimo faktas pagal šią ekspertizę vertinamas tada, kada yra paprašoma policijos, nes pareigūnai atveža pacientą su prašymu, ką reikia padaryti ir ko jie nori. Kartais policijos pareigūnai prašo šlapimo tyrimo ir ekspertizėje nurodyti, ar pacientas yra vartojęs ar nevartojęs medžiagų, o kitais atvejais akte yra prašymas atlikti ir šlapimo, ir kraujo tyrimą bei įvertinti ar pacientas yra vartojęs medžiagų, apsvaigęs, neapsvaigęs, blaivus, neblaivus. Policija sužymi reikiamus punktus ir pagal tai jie daro išvadą – jie papildomai savo nuožiūra nieko nevertina. Neprisimena, kaip buvo šiuo atveju. Jei B. išvadoje nurodyta, jog asmuo neblaivus ir vartojęs narkotines medžiagas, tai reiškia, kad policijai turbūt nebuvo aktualus apsvaigimo aktas – reikia pažiūrėti į policijos prašymą, kad matytų, ko jie norėjo. Jie papildomai nieko nerašo, ko pareigūnai neprašo, o atsako tiksliai į užduotus klausimus. Užduotyje dėl P. nurodyta, kad reikia paimti kraują ir šlapimą bei vertinti apsvaigimą ir neapsvaigimą, todėl ir buvo atitinkamas atsakymas. Šlapimo tyrimas rodo, ar asmuo yra vartojęs ar nevartojęs medžiagų tam tikrame laikotarpyje priklausomai nuo medžiagos, nes vieni narkotikai laikosi ilgiau, o kiti trumpiau, bet tai nereiškia, kad pacientas duotuoju momentu yra pavartojęs. Ar pacientas duotuoju momentu pavartojęs, rodo klinikiniai požymiai ir kraujo tyrimas. Kiek laiko asmuo narkotikus vartojo iki kraujo paėmimo priklauso nuo medžiagos, pvz., amfetaminų grupės narkotikai kraujyje lieka iki 48 val. kartu su metabolitais, o kokaino metabolitai būna aktyvūs iki 48 val. Tokiam laikotarpyje šios narkotinės medžiagos yra nustatomos kraujyje, o tai reiškia, kad jos veikia. Sunku pasakyti, ar visą tą laiką, kol narkotines medžiagas galima aptikti asmens kraujyje, yra laikoma, kad jis yra apsvaigęs - kol medžiaga yra kraujyje, tol ji veikia organizmą. Jei medžiagos koncentracija yra didelė, tai ji veikia stipriau, sukelia ryškesnius klinikinius tyrimus, o jei koncentracija laiko eigoje mažėja, tai simptomai yra silpnesni, mažiau išreikšti, tačiau medžiaga yra ir ji veikia žmogaus organizmą. Asmuo patikros metu buvo apsvaigęs. Apsvaigimas yra vertinamas iš klinikinių simptomų. Kai yra klinikiniai simptomai, tai žmogus yra apsvaigęs, o kai jų nėra, tai tada žmogus yra neapsvaigęs ir tada jie mato, ar jis yra vartojęs ar nevartojęs medžiagos. Šiuo atveju kraujo spaudimas buvo padidėjęs virš normos, buvo išsiplėtę vyzdžiai, kuriems turi įtakos narkotikų vartojimas. Tai yra stimuliantų grupės narkotinės medžiagos, todėl sukelia nurodytus požymius. Jei nebūtų to poveikio, tai nebūtų klinikinių simptomų, o kadangi jie yra, tai tas poveikis yra. Negali pasakyti, ar kiti veiksniai kaip sulaikymas, stresas, nemiegojimas visą naktį galėjo turėti įtakos apžiūroje įvardintiems asmens požymiams. Jei tuo metu, kai matė asmenį, jį taip vertino, kad visi simptomai sukelia apsvaigimą, tai taip ir buvo. Teoriškai stresas sulaikymo metu, nemiegojimas gali turėti įtakos pulso ar spaudimo padidėjimui. Vyzdžių išsiplėtimui negali turėti įtakos tai, kad jis visą naktį nemiegojęs. Vyzdžių išsiplėtimui įtakos gali turėti narkotinės medžiagos arba neurologinės ligos. Nėra taip, kad vienas simptomas patvirtina, jog asmuo yra apsvaigęs, o kitas paneigia, nes paciento būsena yra vertinama kompleksiškai - negalima remtis vienu atskiru simptomu ar vienu testu. Jei tuo metu darė išvadą iš esamos situacijos, kad pacientas yra apsvaigęs, tai reikia ta medicinine dokumentacija tikėti, o dabar daryti prielaidų ji negali. Narkotikų nustatymų testai turi slenkstines ribas: tiek kraujo, tiek šlapimo. Kraujyje turi būti bent minimali koncentracija tos narkotinės medžiagos, kurią užfiksuotų tas testas, ir tada automatiškai atsiranda pliusas, kad pacientas yra vartojęs. Pavartotos medžiagos koncentracija kraujyje priklauso nuo daugelio faktorių, bet visų pirma nuo narkotinės medžiagos ir jos farmacinės formos, t. y. ar tai inhaliuojama medžiaga, ar tabletė, ar švirkščiama medžiaga, priklauso nuo pavalgyto maisto, nuo gretutinių narkotinių medžiagų vartojimo, jų sąveikų. Nežino tokios metodikos, kuri patvirtintų, kada žmogus tą narkotinę medžiagą vartojo, nes tai priklauso nuo labai daug išorinių ir vidinių faktorių. Ne jos kompetencijoje yra spręsti, kada asmuo pavartojęs narkotinių medžiagų gali vairuoti, o kada negali, tačiau narkotinės medžiagos bet kokiu atveju yra nelegalios ir vartojamos ne medicininiais tikslais. Nėra nustatyta, kokia turi būti koncentracija kraujyje tam tikrų narkotinių medžiagų, kada žmogus gali vairuoti, o kada negali. Nežino, kas tą dalyką galėtų nustatyti.
Iš 2019-11-19 Valstybinės teismo medicinės tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialist išvados Nr. T-N 2653/2019(01) matyti, kad K. P. kraujas paimtas 2019-09-28 06.00 val. Bei atlikus tyrimą nustatyta, kad K. P. kraujyje rasta metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfetamino (MDMA), ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino. Kraujyje benzodiazepinų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta (b.l. 30-31)
Iš 2021 m. kovo 10 d. – balandžio 7 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-67/2021 matyti, kad K. P. 2019 m. rugsėjo 28 d. 2.00 val. vairuodamas transporto priemonę nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje.2019 m. rugsėjo 28 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui akte Nr. 355 nėra jokių duomenų apie psichikos sutrikimą, tuo tarpu duomenų apie K. P. apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų analizė nėra teismo psichiatro ir teismo psichologo kompetencijoje. (b.l. 70-72)
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Asmens tiek neblaivumo, tiek apsvaigimo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 9 punkto, reglamentuojančio psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) nustatymo tvarką, 9.1 papunktyje nurodyta, jog apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo. 9.7 papunktyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų (t. y. policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir kitų nurodytų subjektų) siuntimu ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui, kiti šios metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. Pagal Metodikos 10 punktą, kuriame reglamentuojamas išvados formulavimas, jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, gydytojas užpildo medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. 9.7 papunktyje nurodytais atvejais išvada pildoma iš karto (10.1 papunktis); skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o 9.7 papunktyje nurodytais atvejais – greitų tyrimo priemonių (testų) rezultatai (10.2 papunktis); skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus (neblaivus), apsvaigęs (neapsvaigęs) (jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), vartojęs (nevartojęs). Jei išvadoje teigiama, kad vartojęs, nurodoma, kokių medžiagų (10.3 papunktis). Taigi Metodikos nuostatos rodo, kad apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas gali būti vykdomas dviem formomis, t. y. medikui atliekant asmens būklės vertinimą ir greitas tyrimo priemones (testus) arba atliekant asmens būklės vertinimą bei kraujo ir būtinai šlapimo tyrimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020-03-12 nutarimu K. P. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, nes tiriant K. P. šlapime ir kraujyje buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų. 2019-09-28 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 355 pažymėta, kad apžiūros metu (2019-09-28, 05.07 val.) K. P. elgesys ramus, adekvatus, nuotaika pakili, emocijos kiek nerimastingos, sąmoningas, teisingai orientuojasi laike, vietoje ir savyje, atminties sutrikimų nestebima, kvėpavimas 16 k/min, pulsas 112 k/min, ritmiškas, arterinis kraujospūdis 142/94, eina tiesiai nesvyruodamas, eina pėda po pėdos nesvyruodamas, ant vienos kojos stovi svyruodamas, paprastoje ir sudėtingoje Rombergo pozoje stabilus, pataiko tiksliai į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs, stebimas plaštakų tremoras, vyzdžiai simetriški, išsiplėtę, konvergencija, akomodacija nesutrikusi, nistagmas nestebimas, nusiskundimų neturi, neigia vartojęs psichoaktyvias medžiagas, elgesys ramus, adekvatus, nuotaika pakili, emocijos kiek nerimastingos, sąmoningas, teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, dėmesio koncentracija pakankama, mąstymas vidutinio tempo, nuoseklus, skaičių atminties veiksmus atlieka teisingai. Kalba vidutiniu tempu, kalba rišli, gerai artikuliuoja, gestikuliavimo nėra, alkoholis neužuodžiamas. Pagal Laboratorinės diagnostikos skyriaus šlapimo tyrimo Nr. 00946479 atsakymą teigiamas rezultatas amfetaminui, kokainui, ekstazi, metamfetaminui. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 2653/2019(01), kodas R82.5, R78.3, R78.3, K. P. kraujyje rasta metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfetamino (MDMA), ekgonino metilo esterio, bezoilekgonino. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus gydytoja E. M. išvadoje nurodė – apsvaigęs, vartojęs amfetaminą, kokainą, ekstazi, metamfetaminą (pagal TLK-10-AM). Tačiau prie grafos „Gali/negali vairuoti“ nėra nieko pažymėta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2020-02-04 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius raštu Nr. 40-S-2147-(1.19E) prašė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos patikslinti minėtą aktą, nurodant ar K. P., atsižvelgiant į akte užfiksuotus apžiūros bei tyrimų duomenis, galėjo/negalėjo vairuoti transporto priemones. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika 2020-02-10 pateikė raštą (atsakymą) Nr. S-827 (1.16), kuriame nurodė, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), negalėjo vairuoti transporto priemones, nes buvo apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų. Be to, liudytoja E. M. teisme patvirtino 2019-09-28 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 355 bei paaiškino, kad apsvaigimas yra nustatomas iš klinikinių simptomų: tachikardija – padidėjęs širdies susitraukimų dažnis arba pulsas, hipertenzija – padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, pusiausvyros sutrikimai, kai ant vienos kojos pacientas stovėjo svyruodamas, išsiplėtę ir simetriški vyzdžiai, pakili nuotaika, nerimastingos emocijos. Visi šie klinikiniai simptomai leidžia patvirtinti apsvaigimo faktą, ką patvirtina ir kraujo tyrimas. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, o nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą) reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2014, 2AT-18-942/2015).
Teismas, įvertinęs visus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, jog jų visumos visiškai pakanka konstatuoti, kad K. P. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti medicinos apžiūros akte, protokole užfiksuotais duomenimis bei liudytojos E. M. parodymais.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad K. P. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d., kitų įrodymų, sudarančių pagrindą panaikinti 2020-03-12 nutarimą Nr. 40-ANR_N-1731-2020 byloje nėra, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti K. P. skundo dėl Šiaulių apskrities VPK 2020 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-1731-2020 panaikinimo ir 2020 m. kovo 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. priimtą nutarimą Nr. 40-ANR_N-1731-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.