Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nukentėjusiesiems V. G., P. J. ir R. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2002-04-03 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 225 str. 2 d., 272 str. 2 d. – 2 metams l. a. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

2. 2003-02-12 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d. – 4 m. l. a. su ¼ turto konfiskavimu. Subendrinus su 2002-04-03 nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 43 str. 1, 3 d. galutinė bausmė paskirta 4 m. 3 mėn. l. a su ¼ turto konfiskavimu. 2003-05-22 Šiaulių m. apyl. teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir paskirta 2 m. 9 mėn. l. a. bausmė, subendrinus su 2002-04-03 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 3 metai l. a, panaikintas ¼ turto konfiskavimas;

3. 2003-06-18 Šiaulių m. apyl. teismo pagal LR BK 24 str. 3 d., 180 str. 1 d. – 1 metams l. a. Subendrinus su 2003-02-12 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., galutinė bausmė 3 metai 1 mėnuo l. a.;

4. 2003-10-06 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. – 4 m. l. a.; šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003-02-12 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo.

2004-02-17 nutartimi 2003-10-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 8 d. apėmimo būdu subendrinta su 2003-06-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Paleistas atlikęs bausmę 2006-12-01;

5. 2010-03-31 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 mėn. l. a., BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2011-03-31 Kauno m. apyl. teismo nutartimi atleistas nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, teistumams neišnykus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. N. 2012-07-08 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), aplinkinių žmonių akivaizdoje elgdamasis įžūliai ir iššaukiančiai, tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam P. J. į petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to koja spyrė į P. J. priklausančio automobilio ,,Ford Scorpio“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pradarytas galines dešinės pusės dureles jas sulankstydamas, tuo nukentėjusiajam P. J. padarydamas 200 Lt vertės turtinę žalą bei durelėmis prispaudęs nukentėjusiąją V. G., dėl ko pastaroji nukrito ant grindinio, padarė V. G. kraujosruvą dešinio peties srityje ir nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žalos nukentėjusiems neatlygino, nes jie neina į kalbas, pinigų, kuriuos siūlė už mašiną ir vaistus – neėmė. Neturtinės žalos atlyginti nesiūlė, ją būtų atlyginęs dalimis, tačiau jie nekalba.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. G. nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta, niekada iki įvykio neteko jo matyti. Ji, P. J. (jos dukters vyras) ir dukra I. grįžo iš Palangos, prie nuosavo namo sustojo išsikrauti daiktų. Atsisukusi pamatė iš paskos sustojusią mašiną. Povilas išlipo iš mašinos krauti daiktų, iš anos mašinos taip pat išlipo kažkoks asmuo ir pradėjo aiškinti bei puolė mušti jos žentą – matė, kaip jam spyrė, tačiau ar pataikė – nežino, nematė. Tada ji irgi bandė išlipti, tačiau prie jos priėjo kaltinamasis ir sudavė su durelėmis į jas spirdamas, dėl ko ji lipdama pargriuvo. Bandė keltis, išsigando, pradėjo bėgti. Dukra tuo metu buvo prie vairo, pavažiavo mašina į priekį ir tada ji ir žentas įsėdo į mašiną. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad kaltinamasis pradėjo kabinėtis prie žento, todėl ir ji lipo iš mašinos pasižiūrėti, kas vyksta. Po įvykio kaltinamasis buvo atėjęs atsiprašyti, bet jo neįsileido, nes bijojo kalbėtis. V. G. buvo sutrenktas petys ir blauzda. Gydėsi apie mėnesį laiko.

Nukentėjusysis P. J. paaiškino, jog kaltinamojo nepažįsta, per įvykį matė jį pirmą kartą. Grįžę namo, išlipo iš mašinos paimti daiktų iš bagažinės, tuo metu privažiavo mašina, išlipo N., jis kažką pasakė, maždaug „ką čia veikia jo rajone“, jis šoko muštis, t. y. spyrė į petį, pataikė, bet dėl to pretenzijų jam nereiškia. Tada vėl puolė. Uošvienė (V. G.) atidarė dureles, lipo iš mašinos, tačiau kaltinamasis spyrė į uošvienės pradarytas automobilio dureles ir ji nukrito. Kokiu tikslu kaltinamasis užpuolė – nežino. Vėliau kaltinamasis kalbėjo su juo, prašė atleisti, tačiau jis nesutiko.

Liudytoja I. J. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, matė jį tik per įvykį. Sustojus išsiimti daiktų iš mašinos, jos vyras P. išlipo, nuėjo link galinės mašinos pusės, mama sėdėjo gale. Atsisukusi į mamą, pamatė, kad atvažiuoja automobilis, matė, kaip išlipo jaunuolis, matė, kad kažkas yra negerai, kaltinamasis pradėjo elgtis agresyviai, matėsi, kad jis nori pakelti koją. Mama norėjo išlipti iš automobilio, tačiau kažkas ją stumtelėjo ir ji nukrito. I. J. labai išsigando ir, kadangi buvo neužgesinusi variklio, pavažiavo į priekį. Viskas įvyko iš niekur nieko, be priežasties. Kaltinamojo koja tikrai buvo pakelta, veiksmas buvo atliktas, spyris buvo, jį matė. Kaip bandė suduoti kamščiu, taip pat matė. Automobilį apžiūrėjo, įlenkimas yra nedidelis.

Liudytojas D. R. nurodė, jog kaltinamąjį N. N. pažįsta. Apie įvykį sužinojo po 3 d. Jo kaimynė V. sakė, kad ji ir jos šeima buvo užpulti D. R. draugų, kad tie draugai buvo atvažiavę ir užpuolė ir spyrė jos dukrai ir dukros draugui. Įvykio dieną tikrai N. N. buvo atvažiavęs pas jį, tačiau nieko nepasakojo. Ar N. N. buvo blaivus nepamena.

Liudytoja R. N. nurodė, jog apie šį įvykį girdėjo iš vyro, kuris jai sakė, kad siūlė atiduoti pinigus nukentėjusiems, bet jie atsisakė.

2012-07-31 asmens parodymo atpažinti metu V. G. iš pateiktų nuotraukų atpažino N. N. kaip asmenį, kuris sumušė ją bei apgadino P. J. automobilį. (1 t., 33-34 b. l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3322/12 nurodyta, kad V. G. nustatyta kraujosruva dešinio peties srityje, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 36 b. l.).

2012-07-09 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas P. J. automobilis ,,Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuoti automobilio apgadinimai (1 t., 9-12 b. l.).

Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog N. N. viešoje vietoje – gatvėje, netoliese namų, be jokios dingsties prikibo prie nukentėjusiojo P. J., įspyrė jam bei spyrė į pradarytas automobilio dureles, pro kurias tuo metu išlipinėjo V. G., dėl ko sužalojo nukentėjusiąją ir apgadino automobilį. Tokie N. N. veiksmai laikytini įžūliais ir vandališkais veiksmais, kuriais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.

Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog N. N. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.

Veika, numatyta LR 140 str.1 d. (įstatymo, galiojusio iki 2013 07 13, redakcija)

N. N. buvo kaltinamas tuo, jog 2012-10-13 apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvą, kairį petį bei kairę nugaros pusę žmonai R. N., tuo padarydamas jai odos nubrozdinimus sprande, poodines kraujosruvas kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje mentėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

N. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad 2012 m. spalio mėn. 13 d. grįžo namo (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs ir susipyko su žmona R. N.. Ją pastūmė, sudavė delnu ar kumščiu, kiek kartų neatsimena. Su N. gyvena kartu, kartu gyveno ir po įvykio, nes iš karto susitaikė. Šiuo metu alkoholio nevartoja, prie šeimos išlaikymo prisideda, iš Darbo biržos gauna išmoką 1000 Lt į mėnesį.

Nukentėjusioji R. N. paaiškino, jog 2012-10-13 su vaiku miegojo namuose (duomenys neskelbtini). N. N., grįžęs namo girtas, pradėjo ją visaip vadinti. R. N. paprieštaravo, paprašė nusiraminti, liepė nešaukti, tada jis dar labiau įsiuto ir jai sudavė. Smūgiai buvo suduoti į galvą iš nugaros pusės. Vyras po šio įvykio nebegeria, stengiasi, rūpinasi. Santuokoje gyvena 7 metus, turi du vaikus – 6 metų berniuką ir 1 m. 6 mėn. mergytę. Savo vyrui šiuo metu pretenzijų neturi, dabar viskas gerai, vyras rūpinasi, nuoširdžiai stengiasi, vaikus myli ir jais rūpinasi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2730/12 nurodyta, kad R. N. konstatuota odos nubrozdinimas sprande, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairiame žaste, kairėje mentėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., 64 b. l.)

2012-10-13 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad policiją (duomenys neskelbtini), kvietė R. N., nes patyrė vyro N. N. smurtą (1 t., 53-55 b. l.).

Šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi LR BK 140 str. redakcija neišskyrė veikos, padarytos artimam giminaičiui ar šeimos nariui, ir numatė, jog už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Bylose, turinčiose privataus kaltinimo bylų pobūdį, yra numatyta galimybė privačiam kaltintojui iki baigiamųjų kalbų atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju (LR BPK 416 str. 1 d.). Nors šiuo atveju kaltinimas palaikomas prokuroro, tai nešalina asmens galimybės pasinaudoti minėtu institutu. Įvertinus tai, jog nukentėjusioji pareiškė, jog N. N. pretenzijų neturi, turi būti taikomos LR BPK 3 str. 1 d. 5 p. nuostatos, kurios įpareigoja teismą nutraukti bylą tuo atveju, jei nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu LR BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Nors šiuo metu galioja nuostata, jog nėra galimybės taikyti LR BPK 416 str. 1 d. nuostatas dėl veikos, padarytos savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, tačiau ši baudžiamojo kodekso nuostata (LR BK 140 str. 2 d. redakcija) įsigaliojo 2013-07-13, t. y. negaliojo veikos padarymo metu, todėl netaikytina, nes tai sunkintų kaltinamo asmens padėtį.

Nustačius Lietuvos Respublikos BPK 3 str. numatytas aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, o pradėtas turi būti nutrauktas, t.y. nukentėjusiajai R. N. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam N. N. susitaikius bei nesant prokuroro reikalavimo pradėti ar tęsti baudžiamąjį procesą, procesas pagal LR BK 140 str. 1 d. nutrauktinas.

Dėl veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., N. N. kaltas ir baustinas. Jis turi tris neišnykusius teistumus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 88-93 b. l.). Tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

LR BK 284 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, jog N. N. nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams, prieš tai buvo teistas tiek realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, tiek paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, tačiau iš to išvadų nepadarė, vadovaujantis LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. įvertinus tai, jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuris yra baigtas, įvertinus kaltinamojo atsakomybę sunkinančią, lengvinančią aplinkybes, atsižvelgiant į LR BK 56 str., kur numatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, šios rūšies bausmė ir skirtina.

Tai, jog N. N. nusikalto neišnykus teistumams, praėjus vos metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, būdamas baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nesumokėjęs, teismas laikosi nuomonės, jog kaltinamasis nedaro išvadų, todėl nėra pagrindo manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai būtų pasiekti jos vykdymą atidedant, t.y. taikant LR BK 75 str.

Atsižvelgiant į tai, jog N. N. kaltę pripažino, gailisi, sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, susijęs šeiminiais ryšiais – gyvena šeimoje, augina du mažamečius vaikus, jam skirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei LR BK 284 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, skiriant ją artimą laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Įvertinus tai, jog nuo 2013 07 13 įsigaliojo LR BK 64¹ str., kuris numato vienu trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę tuo atveju, kai byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, sutiko atlyginti žalą, todėl byla galėjo būt nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau ši galimybė teisiamojo posėdžio metu nebuvo svarstyta. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis LR BK 3 str. 2 d., taikytinas LR BK 64¹ str. ir N. N. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį, prašydama priteisti 50 litų turtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog dėl padaryto sužalojimo ji vartojo skausmą mažinančius ir raminančius vaistus. Įvertinus tai, jog V. G. konstatuotas peties sumušimas ir kojos nubrozdinimas, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, reikalavimas priteisti išlaidas dėl nuskausminamųjų vaistų pirkimo pagrįstas. Duomenų, jog nukentėjusioji vartojo raminamuosius vaistus, teismui nepateikta, todėl jos pareikštas civilinis ieškinys mažintinas, priteisiant nukentėjusiajai 30 litų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis P. J. pareiškė ieškinį nurodydamas, jog patyrė 200 litų turtinę žalą ir prašo ją priteisti iš kalto asmens. Teismui pateiktais duomenimis, nustatyta, jog P. J. automobilio durelės įlenktos (tai akivaizdžiai matyti prie apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose), t. y. įrodyta, jog P. J. padaryta turtinė žala. Nors nukentėjusysis nepateikė duomenų, įrodančių žalos dydį, tačiau jo prašoma priteisti suma pagrįsta protingumo kriterijais, kaltinamasis jos neginčija, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

V. G. ir P. J. pareiškė ieškinius neturtinei žala atlyginti.

V. G. nurodė, jog jai padaryta 1000 litų neturtinė žala dėl to, jog buvo sugadintas vakaras, patyrė skausmą bei šoką, dėl ko vartojo raminamuosius vaistus.

V. G. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių N. N. smurtinių veiksmų, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus dėl patirto kūno sumušimo. Duomenų, jog nukentėjusioji būtų vartojusi raminamuosius vaistus, teismui nepateikta. Įvertinus nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, išgyvenimus, o taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo turtinę padėtį (nors šiuo metu nedirba, tačiau yra jaunas, sveikas ir darbingas), teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 800 litų.

P. J. nurodė, jog jam padaryta 500 litų neturtinė žala. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Teismui nepateikta duomenų, jog P. J. būtų padarytas kūno sužalojimas, tačiau akivaizdu, jog dėl prieš jį pavartoto fizinio smurto sukėlusio jam skausmą, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus. Taip pat nusikaltimo metu buvo sugadintas jo turtas, nusikaltimas padarytas be jokios dingsties, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Duomenų apie nukentėjusiojo patirtus nepatogumus teismui nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 400 litų.

N. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d. 4 d., 305 str., 307 str., 5 d., LR BPK 3 str. 1 d. 5 p.,

nusprendžia:

N. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. N. suėmimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2012 10 13, t.y. 1 (vieną) parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamąjį procesą dėl veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., prieš N. N. nutraukti.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti dalinai ir priteisti iš N. N.:

V. G. 830 (aštuonis šimtus trisdešimt) litų;

P. J. – 600 (šešis šimtus) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.