Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-16 · Administracinė byla Nr. eI1-6879-394/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-16
Bylos Nr.
eI1-6879-394/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01207-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Šiaulių kalėjimui
Trečiasis asmuo
Lietuvos kalėjimų tarnyba
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-6879-394/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01207-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A., atstovaujamo advokato Vilmanto Poškaus, skundą atsakovui Šiaulių kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SN-24-362 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 2S-1083 ir įpareigoti Šiaulių kalėjimą iš naujo išnagrinėti nuteistojo V. A. prašymą (registracijos Nr. 2G-795), taip pat priteisti iš atsakovo valstybės naudai pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių kalėjimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkintas jo prašymas (registracijos Nr. 2G-795) perkelti jį į Kauno kalėjimą tęsti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Nesutikdamas su sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą jo skundą dėl Šiaulių kalėjimo 2023-04-06 sprendimo panaikinimo atmesti. Pareiškėjas bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, t. y. Šiaulių kalėjime, paprastoje grupėje. Kameroje yra kalinamas vienas, kadangi yra dirbęs pataisos įstaigos pareigūnu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, jo šeima ir giminės gyvena Vilniaus regiono krašte. Pareiškėjas 2023 m. kovo 30 d. pateikė Šiaulių kalėjimo Viršininkui prašymą (registracijos Nr. 2G-795) perkelti jį į Kauno kalėjimą tęsti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendime Nr. SN-24-362 nurodoma, kad V. A. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu nuteisė 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliami Bausmių vykdymo kodekso 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 31 straipsniu, nuteistųjų perkėlimas iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą galimas, kai švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, siekiant apriboti nuleistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, siekiant pašalinti jo saugumui kylančias grėsmes, vykdant nuteistojo perdavimą į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, arba kitais nustatytais atvejais. Nuteistiesiems taikomų bausmės sąlygų keitimą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnis. Kadangi nuteistasis V. A. bausmę atlieką uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastos grupės sąlygomis, tai jo perkėlimas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą bus sprendžiamas po 2024 m. gruodžio 28 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Sprendime Nr. 2S-1083 nurodoma, kad Šiaulių kalėjimo atsakymas yra išsamus, pagristas bei motyvuotas. Sprendime papildant Šiaulių kalėjimo atsakymą, nurodoma, kad Kauno kalėjime nėra sąlygų V. A. kategorijos nuteistuosius laikyti kamerose, todėl, kol bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, perkėlimui į Kauno kalėjimą nėra nei teisinio pagrindo, nei praktinių galimybių. Sprendime atsakydami į pareiškėjo skundo motyvus, kad perkėlus V. A. į Kauno kalėjimą bus mažiau suvaržyti socialiniai ryšiai, nurodoma, kad atstumas tarp Šiaulių ir kitų miestų nėra laikytinas neįveikiamu, ir net neturėdami asmeninio transporto lankytojai turi sąlygas atvykti į pasimatymus įvairiu viešuoju transportu. Be to, socialinius ryšius galima aktyviai palaikyti rašant laiškus, skambinant telefonu. Dėl pareiškėjo užimtumo bausmės atlikimo metu nurodoma, kad pirmiausiai pasirašytu raštu jis turėtų kreiptis į kalėjimo, kuriame atlieka bausmę, viršininką, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatytu subsidiarumo principu (šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu), pateiks motyvuotą atsakymą. Jei bausmės atlikimo metu Šiaulių kalėjime pareiškėjui kils reali grėsmė nukentėti nuo kitų nuteistųjų, prašoma apie tai nedelsiant informuoti. Šiuo metu Šiaulių kalėjimas neturi informacijos apie pareiškėjui kylančias grėsmes.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodė, kad su priimtais sprendimais nesutinka. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą Santykius, susijusius su nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių taikymu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir jo numatytais atvejais valstybės institucijos priimti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 1, 2 straipsniai). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 32 straipsnį, nuteistieji laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose.

Pareiškėjas nurodė, kad jam atvykus atlikti bausmę į Šiaulių kalėjimą, tikslios datos nepamena, grįžtant iš pasivaikščiojimo, jam prasilenkiant laiptinėje su kitais nuteistaisiais, vienas iš nuteistųjų pasakė, kad „tu mente vienas nevaikščiok“. Pareiškėjas šį kito nuteistojo pasakymą suprato kaip tiesioginį įspėjimą su juo susidoroti dėl to, kad jis ankščiau dirbo pataisos įstaigos pareigūnu, todėl šiuo metu į pasivaikščiojimą išeina tik 1 - 2 kartus per savaitę, bendruose užsiėmimuose, programose, darbinėje veikloje nedalyvauja. Pareiškėjui šiuo metu Šiaulių kalėjime jau yra kilusi grėsmė fiziškai nukentėti nuo kitų nuteistųjų, nes kitiems nuteistiesiems jau yra žinoma, kad jis dirbo pataisos įstaigos pareigūnu, todėl nesutinka su sprendimo Nr. 2S-1083 motyvu, kad jei bausmės atlikimo metu Šiaulių kalėjime jam kils grėsmė nukentėti nuo kitų nuteistųjų, prašoma apie tai nedelsiant informuoti. Pareiškėjas yra darbingas ir norėtų dirbti ar užsiimti kūrybine veikla, tačiau jis supranta, kad Šiaulių kalėjimo teritorijoje, siekiant išvengti konfliktų su kitais nuteistaisiais, šalia jo turėtų būti priežiūros pareigūnas. Pareiškėjas supranta, kad tokių sąlygų dėl įdarbinimo ir/ar užimtumo Šiaulių kalėjime jam sudaryta nebus, ši sudėtinga situacija dėl jo įdarbinimo ir/ar užimtumo Šiaulių kalėjime, kalėjimo administracijai yra žinoma, todėl nesutinka su sprendimo Nr. 2S-1083 motyvu, kad jis dėl užimtumo bausmės atlikimo metu pirmiausiai raštu turėtu kreiptis į Šiaulių kalėjimo viršininką. Pareiškėjas palaiko ryšius su savo šeima. Atstumai tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų nėra laikytini neįveikiamais, kaip nurodoma sprendime, tačiau reikia įvertinti tai, kad į pasimatymus Šiaulių kalėjime atvyksta tik jo žmona, kadangi jo vaikų su anūkais dėl didelio atstumo atvykimo į Šiaulius galimybės yra ribotos, nes anūkai yra tik kelių metų ir į ilgas keliones nevežami, siekiant išvengti fizinio pervargimo. Pareiškėjo žiniomis, buvę pareigūnai bausmę atlieka Kauno kalėjime. Pareiškėjui suprantama, kad jei Kauno kalėjime nėra praktinių galimybių jam atlikti bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, jis sutinka būti perkeltas j kitą kalėjimą, kuriame jam būtų sudarytos sąlygos dirbti ir/ar užsiimti kūrybine veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaikyti glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais.

Pareiškėjui ir jo atstovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovui Šiaulių kalėjimui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., 129 str. 1 d., 63 str. 5 d. 2 p., paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę 10 metų 3 mėnesius laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d., bausmės atlikimo laikas skaičiuojamas nuo 2021 m. liepos 28 d. 2023 m. kovo 30 d. Šiaulių kalėjimo administracija gavo pareiškėjo prašymą Nr. 2G- 795, kuriuo nuteistasis prašė perkelti jį į Kauno kalėjimą tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis BVK redakcijos, aktualios iki 2022 m. gruodžio 31 d., 83 str., pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, laisvės atėmimo bausmę paprastai atlieka kalėjimuose. Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą kriterijus bei tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentuoja Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-31 bei Suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas sąrašo bei arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų paskyrimo sąrašas, patvirtintas LKT direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61. Vadovaujantis Paskyrimo tvarkos aprašo 1.5. p., pilnamečiai vyrai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ar valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kai šie asmenys priskiriami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 str. nurodytoms asmenų kategorijoms ir yra nuteisti už labai sunkių nusikaltimų įvykdymą, buvo skiriami į kalėjimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. - Šiaulių kalėjimas), užtikrinant jų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų. Paskyrimo tvarkos aprašo 1.1 papunktis atitinkamai nustato, jog pilnamečiai vyrai, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę paskiriami į Šiaulių kalėjimą. Pagal BVK redakcijos, įsigaliojusios nuo 2023 m. sausio 1 d., 33 str. 1 d., pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, siunčiami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas. Kadangi pareiškėjas anksčiau yra dirbęs pataisos pareigūnu Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, vadovaujantis minėta teisės norma, jis buvo paskirtas tęsti laisvės atėmimo bausmę kalėjimo sąlygomis į ŠTĮ, ir toliau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastosios grupės sąlygomis Šiaulių kalėjime. Nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas, patvirtintas LKT direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85. Vadovaujantis Perkėlimo aprašo 3 p., nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliami BVK 23 str. 2 d. ir 31 str. 1 d. numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu. BVK 31 str. 1 d. nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Šis teisinis reglamentavimas išsamiai ir tinkamai buvo išaiškintas pareiškėjui Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. Rašte Nr. SN-24-362 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atskirai pažymint, kad nei BVK, nei kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, nenustato teisės nuteistiesiems pasirinkti laisvės atėmimo vietos įstaigą.

Atsakovas nurodo, kad iš skunde išdėstytų aplinkybių bei pateiktos dokumentinės medžiagos visiškai nėra aišku, ar apie pareiškėjui išreikštus grasinimus jis buvo informavęs pataisos įstaigos administraciją bei pareigūnus, todėl LKT savo 2023 m. gegužės 9 d. rašte pagrįstai nurodė, jog šiuo metu Šiaulių kalėjimas neturi informacijos apie pareiškėjui kylančias grėsmes, o nežinomo nuteistojo neaišku kada pasakyti žodžiai negali būti laikytini svarbiu perkėlimo į kitą kalėjimą pagrindu. Siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą, LKT taip pat paprašė jo nedelsiant informuoti, jeigu bausmės atlikimo metu Šiaulių kalėjime jam kils reali grėsmė nukentėti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog grėsmė nukentėti nuo kitų Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų buvo reali, o vien tik abstraktūs teiginiai, jog nesutinkama su LKT 2023 m. gegužės 9 d. rašto motyvais, negali būti laikomi nei skundžiamo rašto panaikinimo, nei pareiškėjo perkėlimo į kitą kalėjimą pagrindu. Savo siekį būti perkeltam bausmės atlikimui į Kauno kalėjimą pareiškėjas motyvuoja, be kita ko, tuo, kad Šiaulių kalėjime jam negali būti sudarytos sąlygos dirbti arba užsiimti kūrybine veikla, taip pat ir tuo, kad dėl didelio atstumo nuo jo nuolatinės gyvenamosios vietos iki Šiaulių miesto, į pasimatymus negali atvykti vaikai su anūkais. BVK 51 str. 1 d. reglamentuoja, jog nuteistųjų resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą kitas įstaigas ir organizacijas, ir patikimus savanorius, todėl manytina, kad Šiaulių kalėjimas savo 2023 m. balandžio 6 d. rašte išaiškino pareiškėjui, jog dėl užimtumo bausmės atlikimo metu nuteistasis pirmiausiai turi kreiptis raštu į kalėjimo, kuriame atliekama bausmė, administraciją, o abstraktus pareiškėjo nesutikimas su Šiaulių kalėjimo atsakymu nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojančiu teisiniu reguliavimu. BVK nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, atstumas nuo bausmės atlikimo vietos iki nuteistojo arba jo artimųjų nuolatinės gyvenamosios vietos įstatymo nėra priskiriamas prie šių kriterijų, be to, pareiškėjas turi galimybę bendrais pagrindais aktyviai palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais rašydamas laiškus bei bendraujant telefonu ir (arba) vaizdo skambučiais. 2023 m. gegužės 9 d. rašte LKT išaiškino pareiškėjui, jog Kauno kalėjime nėra sąlygų nuteistuosius, kurių kategorijai priklauso pareiškėjas, laikyti kamerose, todėl, kol pareiškėjas atlieka bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, jį perkelti į Kauno kalėjimą nėra nei teisinio pagrindo, nei praktinių galimybių. Pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpis viršija 10 metų, o jo nusikalstama veika nebuvo padaryta laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl jis neatitiko paskyrimo į Kauno kalėjimą kriterijų, be to, ginčo laikotarpiu aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys nuteistųjų paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą bei perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą tvarką, nenumato nuteistiesiems teisės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą savo nuožiūra. Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. rašte pareiškėjui buvo išaiškinti perkėlimo į kitas pataisos įstaigas kriterijai, atskirai pažymint, kad jo perkėlimas iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą gali būti svarstomas tik po 2024 m. gruodžio 28 d. (tai yra, suėjus vienam trečdaliui paskirtos bausmės).

Atsakovas nurodo, kad tiek Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. spendimas, tiek LKT 2023 m. gegužės 9 d. sprendimas buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, raštuose yra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, raštai yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo. Pareiškėjo skundžiamas LKT 2023 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 2S-1083 apskritai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikiamas Šiaulių kalėjimo administracijos ir pareigūnų veiksmų įvertinimas, išaiškinamos BVK ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios nuteistojo paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą bei perkėlimo į kitą įstaigą tvarka, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai nuteistajam V. A. nėra, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui raštas nesukelia. Nagrinėjamu atveju skundžiamame rašte nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Teismas sprendžia ginčus dėl teisės (ABTĮ 4 str.), o nagrinėjamu atveju skundžiamas raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, pastarajam yra suteikiama informacija ir nurodoma, kokiais teisės aktais vadovavosi Šiaulių kalėjimo administracija aukščiau aprašytose situacijose. Atsakovo manymu, toks raštas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Be to, ABTĮ 17 str. 1 d. pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į nustatytą sąrašą nepatenka reikalavimas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. rašto Nr. SN-24-362 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 2S-1083 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 30 d. Šiaulių kalėjimui pateikė prašymą (registracijos Nr. 2G-795) perkelti jį į Kauno kalėjimą tęsti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Atsakydamas į šį prašymą Šiaulių kalėjimo saugumo valdymo skyriaus viršininkas, atliekantis kalėjimo viršininko funkcijas, P. B. 2023 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SN-24-362 (skundžiamas aktas) informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 straipsniu ir Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašo 1.5 punktu, pareiškėjas nuo 2022-12-01 buvo paskirtas tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Šiaulių kalėjime, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršijo 10 metų. Pažymėjo, kad nei BVK, nei kiti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais nenustato teisės nuteistiesiems pasirinkti laisvės atėmimo vietos atlikimo įstaigos. Nurodė, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliami BVK 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu, nuteistųjų perkėlimas galimas, kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmė atlikimo sąlygos, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes, vykdant nuteistojo perdavimą į užsienio valstybę arba kitais kodekse numatytais atvejais. Taip pat informavo, kad uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, kai atitinka BVK 37 straipsnyje numatytas sąlygas: yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius, neturi drausminių nuobaudų, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus. Nurodė, jog pareiškėjas bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, todėl jo perkėlimas iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą bus svarstomas po 2024-12-28.

Nesutikdamas su šiuo atsakymu pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 2S-1083 (skundžiamas aktas) nustatė, kad įstaigos administracija pareiškėjui pateikė išsamų, pagrįstą bei motyvuotą atsakymą. Papildomai nurodė, kad Kauno kalėjime nėra sąlygų pareiškėjo kategorijos nuteistuosius laikyti kamerose, todėl, kol pareiškėjas atlieka bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, jo perkėlimui į Kauno kalėjimą nėra nei teisinio pagrindo, nei praktinių galimybių. Dėl socialinių ryšių suvaržymo nurodė, kad atstumas tarp Šiaulių ir kitų miestų nėra laikytinas neįveikiamu ir net neturint asmeninio transporto lankytojai turi sąlygas atvykti į pasimatymus įvairiu viešuoju transportu, be to, socialinius ryšius pareiškėjas gali palaikyti rašydamas laiškus, skambindamas telefonu. Dėl užimtumo bausmės atlikimo metu raštu turėtų kreiptis į kalėjimo viršininką, o jeigu kils reali grėsmė nukentėti nuo kitų nuteistųjų, prašo nedelsiant apie tai informuoti, o šiuo metu Šiaulių kalėjimas neturi informacijos apie jam kylančias grėsmes, nežinomo nuteistojo neaišku kada pasakyti žodžiai negali būti laikytini pareiškėjo perkėlimo į kitą kalėjimą pagrindu.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023-01-01) 31 straipsnis bei Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas (toliau - Perkėlimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85.

Pagal BVK 31 straipsnio 1 dalį nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras.

Perkėlimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo (toliau kartu – kalėjimas) į kitą perkeliami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Tvarkos aprašo 1 priedas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam šiuo metu Šiaulių kalėjime yra kilusi reali grėsmė fiziškai nukentėti nuo kitų nuteistųjų, nes jiems yra žinoma, kad jis dirbo pataisos įstaigų pareigūnu. Šį savo teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad jam atvykus atlikti bausmę į Šiaulių kalėjimą, grįžtant iš pasivaikščiojimo ir laiptinėje prasilenkiant su kitais nuteistaisiais, vienas iš jų pasakė „tu, mente, vienas nevaikščiok“. Be to, Šiaulių kalėjime jam nebus sudarytos įdarbinimo ir užimtumo sąlygos, taip pat Šiaulių kalėjime ribotos galimybės palaikyti ryšius su šeima (anūkais) dėl didelio atstumo.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistieji, siekiant palengvinti jų resocializaciją, taip pat pašalinti jų saugumui kylančias grėsmes gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą. Tačiau, kaip galima suprasti iš skundžiamų rašto bei sprendimo turinio, pareiškėjas nei Šiaulių kalėjimui, nei Kalėjimų tarnybai, nei teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų apie jam Šiaulių kalėjime kilusią grėsmę, ir tai buvo įvertinta skundžiamuose aktuose. Pareiškėjas, išgirdęs grasinimą jo atžvilgiu, į Šiaulių kalėjimo administraciją nesikreipė, neprašė imtis priemonių jo saugumui užtikrinti, jo teiginys dėl išgirsto grasinimo abstraktus, vertinti tokį pareiškėjo teiginį kaip realią grėsmę nėra pagrindo. Pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytų įdarbinimo ir užimtumo sąlygų bei netinkamos resocializacijos Šiaulių kalėjime taip pat nekonkretūs, pareiškėjas nenurodo, kad jis kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam sąlygas dirbti, dalyvauti užimtumo programose, renginiuose ir pan., o Šiaulių kalėjimo administracija atsisakė tai padaryti, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasimatyti su artimaisiais, kad jis negali gauti laiškų, skambinti ar kitais būdais palaikyti ryšius su šeima.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso 32 straipsnis numato, kad nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Pagal BVK 33 straipsnio 1 dalį, į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 1 dalį, uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės; 2) vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones; 3) jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams; 4) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius; 5) neturi drausminių nuobaudų; 6) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuteistas 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y., jam paskirta bausmė viršija 10 metų, todėl bausmę jis turi atlikti uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Atsakovas nurodo, kad bausmės atlikimo laikas pareiškėjui skaičiuojamas nuo 2021 m. liepos 28 d., taigi trečdalio bausmės pareiškėjas dar nėra atlikęs ir jo atžvilgiu BVK 37 straipsnio 1 dalies nuostatos jam dar negali būti taikomos. Ši aplinkybė pareiškėjui buvo nurodyta skundžiamame Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. rašte, kur pažymėta, kad jo perkėlimas iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą bus svarstomas po 2024-12-28. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 9 d. rašte papildomai nurodyta, kad Kauno kalėjime pareiškėjo kategorijos nuteistuosius laikyti kamerose nėra sąlygų. Teisės aktai nenumato nuteistiesiems galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas LKT 2023 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 2S-1083 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikiamas Šiaulių kalėjimo administracijos ir pareigūnų veiksmų įvertinimas, išaiškinamos BVK ir kitų teisės aktų nuostatos, jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai pareiškėjui nėra, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui raštas nesukelia.

Šie atsakovo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti, nes 2023 m. gegužės 9 d. sprendimas priimtas privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Šiaulių kalėjimo sprendimo netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Kauno kalėjimą, reikalavimas panaikinti šį sprendimą yra išvestinis, todėl kartu su reikalavimu panaikinti Šiaulių kalėjimo 2023- m. balandžio 6 d. sprendimą gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina, jog administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Šiaulių kalėjimo administracija, 2023 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SN-24-362 atsakydama į pareiškėjo prašymą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos atsakymas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Šiame rašte yra nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai, sprendimo apskundimo tvarka, sprendimą priėmusio asmens duomenys, todėl nėra pagrindo laikyti jį netinkamu. Šias aplinkybes įvertino ir Kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens sprendimas taip pat laikytinas tinkamu ir pagrįstu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. raštas Nr. SN-24-362 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nesant pagrindo naikinti Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. raštą, netenkintas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 2S-1083 bei reikalavimas įpareigoti Šiaulių kalėjimą iš naujo išnagrinėti nuteistojo V. A. prašymą (registracijos Nr. 2G-795). Atmetus skundą, advokato prašymas priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėŽanas KubeckasArvydas Martinavičius