Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovui Šiaulių kalėjimui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., 129 str. 1 d., 63 str. 5 d. 2 p., paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę 10 metų 3 mėnesius laisvės atėmimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d., bausmės atlikimo laikas skaičiuojamas nuo 2021 m. liepos 28 d. 2023 m. kovo 30 d. Šiaulių kalėjimo administracija gavo pareiškėjo prašymą Nr. 2G- 795, kuriuo nuteistasis prašė perkelti jį į Kauno kalėjimą tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis BVK redakcijos, aktualios iki 2022 m. gruodžio 31 d., 83 str., pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, laisvės atėmimo bausmę paprastai atlieka kalėjimuose. Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą kriterijus bei tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentuoja Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-31 bei Suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas sąrašo bei arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų paskyrimo sąrašas, patvirtintas LKT direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61. Vadovaujantis Paskyrimo tvarkos aprašo 1.5. p., pilnamečiai vyrai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ar valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kai šie asmenys priskiriami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 str. nurodytoms asmenų kategorijoms ir yra nuteisti už labai sunkių nusikaltimų įvykdymą, buvo skiriami į kalėjimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. - Šiaulių kalėjimas), užtikrinant jų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų. Paskyrimo tvarkos aprašo 1.1 papunktis atitinkamai nustato, jog pilnamečiai vyrai, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę paskiriami į Šiaulių kalėjimą. Pagal BVK redakcijos, įsigaliojusios nuo 2023 m. sausio 1 d., 33 str. 1 d., pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, siunčiami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas. Kadangi pareiškėjas anksčiau yra dirbęs pataisos pareigūnu Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, vadovaujantis minėta teisės norma, jis buvo paskirtas tęsti laisvės atėmimo bausmę kalėjimo sąlygomis į ŠTĮ, ir toliau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastosios grupės sąlygomis Šiaulių kalėjime. Nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas, patvirtintas LKT direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85. Vadovaujantis Perkėlimo aprašo 3 p., nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliami BVK 23 str. 2 d. ir 31 str. 1 d. numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu. BVK 31 str. 1 d. nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą: 1) kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos; 2) siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 3) siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją; 4) siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes; 5) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Šis teisinis reglamentavimas išsamiai ir tinkamai buvo išaiškintas pareiškėjui Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. Rašte Nr. SN-24-362 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atskirai pažymint, kad nei BVK, nei kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, nenustato teisės nuteistiesiems pasirinkti laisvės atėmimo vietos įstaigą.

Atsakovas nurodo, kad iš skunde išdėstytų aplinkybių bei pateiktos dokumentinės medžiagos visiškai nėra aišku, ar apie pareiškėjui išreikštus grasinimus jis buvo informavęs pataisos įstaigos administraciją bei pareigūnus, todėl LKT savo 2023 m. gegužės 9 d. rašte pagrįstai nurodė, jog šiuo metu Šiaulių kalėjimas neturi informacijos apie pareiškėjui kylančias grėsmes, o nežinomo nuteistojo neaišku kada pasakyti žodžiai negali būti laikytini svarbiu perkėlimo į kitą kalėjimą pagrindu. Siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą, LKT taip pat paprašė jo nedelsiant informuoti, jeigu bausmės atlikimo metu Šiaulių kalėjime jam kils reali grėsmė nukentėti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog grėsmė nukentėti nuo kitų Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų buvo reali, o vien tik abstraktūs teiginiai, jog nesutinkama su LKT 2023 m. gegužės 9 d. rašto motyvais, negali būti laikomi nei skundžiamo rašto panaikinimo, nei pareiškėjo perkėlimo į kitą kalėjimą pagrindu. Savo siekį būti perkeltam bausmės atlikimui į Kauno kalėjimą pareiškėjas motyvuoja, be kita ko, tuo, kad Šiaulių kalėjime jam negali būti sudarytos sąlygos dirbti arba užsiimti kūrybine veikla, taip pat ir tuo, kad dėl didelio atstumo nuo jo nuolatinės gyvenamosios vietos iki Šiaulių miesto, į pasimatymus negali atvykti vaikai su anūkais. BVK 51 str. 1 d. reglamentuoja, jog nuteistųjų resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą kitas įstaigas ir organizacijas, ir patikimus savanorius, todėl manytina, kad Šiaulių kalėjimas savo 2023 m. balandžio 6 d. rašte išaiškino pareiškėjui, jog dėl užimtumo bausmės atlikimo metu nuteistasis pirmiausiai turi kreiptis raštu į kalėjimo, kuriame atliekama bausmė, administraciją, o abstraktus pareiškėjo nesutikimas su Šiaulių kalėjimo atsakymu nesudaro pagrindo nesivadovauti galiojančiu teisiniu reguliavimu. BVK nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, atstumas nuo bausmės atlikimo vietos iki nuteistojo arba jo artimųjų nuolatinės gyvenamosios vietos įstatymo nėra priskiriamas prie šių kriterijų, be to, pareiškėjas turi galimybę bendrais pagrindais aktyviai palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais rašydamas laiškus bei bendraujant telefonu ir (arba) vaizdo skambučiais. 2023 m. gegužės 9 d. rašte LKT išaiškino pareiškėjui, jog Kauno kalėjime nėra sąlygų nuteistuosius, kurių kategorijai priklauso pareiškėjas, laikyti kamerose, todėl, kol pareiškėjas atlieka bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, jį perkelti į Kauno kalėjimą nėra nei teisinio pagrindo, nei praktinių galimybių. Pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpis viršija 10 metų, o jo nusikalstama veika nebuvo padaryta laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl jis neatitiko paskyrimo į Kauno kalėjimą kriterijų, be to, ginčo laikotarpiu aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys nuteistųjų paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą bei perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą tvarką, nenumato nuteistiesiems teisės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą savo nuožiūra. Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. rašte pareiškėjui buvo išaiškinti perkėlimo į kitas pataisos įstaigas kriterijai, atskirai pažymint, kad jo perkėlimas iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą gali būti svarstomas tik po 2024 m. gruodžio 28 d. (tai yra, suėjus vienam trečdaliui paskirtos bausmės).

Atsakovas nurodo, kad tiek Šiaulių kalėjimo 2023 m. balandžio 6 d. spendimas, tiek LKT 2023 m. gegužės 9 d. sprendimas buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, raštuose yra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, raštai yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo. Pareiškėjo skundžiamas LKT 2023 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 2S-1083 apskritai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikiamas Šiaulių kalėjimo administracijos ir pareigūnų veiksmų įvertinimas, išaiškinamos BVK ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios nuteistojo paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą bei perkėlimo į kitą įstaigą tvarka, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai nuteistajam V. A. nėra, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui raštas nesukelia. Nagrinėjamu atveju skundžiamame rašte nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Teismas sprendžia ginčus dėl teisės (ABTĮ 4 str.), o nagrinėjamu atveju skundžiamas raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, pastarajam yra suteikiama informacija ir nurodoma, kokiais teisės aktais vadovavosi Šiaulių kalėjimo administracija aukščiau aprašytose situacijose. Atsakovo manymu, toks raštas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Be to, ABTĮ 17 str. 1 d. pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į nustatytą sąrašą nepatenka reikalavimas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo.