Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei T. P., (T. P.), dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad su atsakove susipažino internetu. Ieškovas, susirašinėdamas su atsakove, ją pamilo. Ieškovas kelis kartus buvo nuvykęs į Ukrainą aplankyti atsakovės. Atsakovė jau pirmo susitikimo metu pasiūlė ieškovui ją vesti bei parsivežti į Lietuvos Respubliką. Ieškovas jausdamas šiltus jausmus atsakovei 2015 m. gegužės 14 d. sudarė su ja santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Po santuokos sudarymo abu gyveno Lietuvoje, atsakovė susitvarkė dokumentus bei gavo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Po poros mėnesių nuo santuokos sudarymo atsakovė ėmė siūlyti atsakovui išvykti iš Lietuvos į Airiją bei užsidirbti pinigų. Ieškovas nenorėjo to daryti, bet sutiko. Išvykus į Airiją atsakovė su juo nebegyveno, ieškovas nežino nei kur ji tiksliai yra nei kuo užsiima. 2017 metais ieškovas atsitiktinai sutiko atsakovę bei, kadangi ilgą laiką kartu negyvena, pasiūlė jai nutraukti santuoką, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė tai daryti. Paaiškino, kad santuokoje jokio turto neįgijo, todėl ginčo dėl jo padalijimo nėra. Taip pat nurodė, kad jis jokių kreditorių neturi apie atsakovės kreditorius jokių duomenų neturi. Dėl išdėstyto prašė santuoką nutraukti, dėl atsakovės kaltės, kadangi ji paliko šeimą ir nesusirūpina ieškovu. Taip pat nurodė, kad sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovei butų palikta santuokinė pavardė.

pagrindais ir motyvais. Taip pat patvirtino, kad ieškovas nereikalauja iš atsakovės priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini)

susituokė (duomenys neskelbtini), be to santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šalys jau kelis metus gyvena atskirai, ieškovas ieškinyje kategoriškai nurodė, kad nepageidauja taikytis. Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjau daugiau kaip tris mėnesiai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

5. Teismas nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji paliko šeimą (atsakovą). CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos LR CK 3.26 - 3.29, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Visos šios pareigos tarpusavyje susijusios ir vienos pareigos pažeidimas reiškia ir kitos pažeidimą. Šių pareigų nevykdymas, jų pažeidimas reiškia šeimos iširimą ir suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas remiantis ankščiau aptartais įrodymais pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes jis pažeidė sutuoktinės pareigas gerbti sutuoktinį taip pat prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ( CK 3.27 str. ).

6. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina pavardė – (duomenys neskelbtini), kaip to ir prašė

ieškovas.

7. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu bendro turto ar skolinių

įsipareigojimų neįgijo.

8. Pagal Civilinio proceso kodekso 385 str. 1 dalį teismas nutraukdamas santuoką privalo

išspręsti pareikštą reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ir jų išlaikymo klausimą. Nustatyta, kad šalys santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė.

9. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šalai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos

bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas nereikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, Teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką sudaryta, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). tarp A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, nutraukti.

Kalta dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovę T. P..

Nustatyti, kad ieškovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė “P.“ atsakovei “P.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.