- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2-1620/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB bankas“, AB SEB bankas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Panevėžio sk. AB SEB lizingas
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, "Turto bankas" Lamees Trading Limited "Golden capital" Panevėžio socialinio fondo Valdybos Panevėžio skyrius "Kavaska" (administratorius) Bekonas LT TIMBER cube
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kavaska“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-127-278/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kavaska“, uždarajai akcinei bendrovei „Timber cube“, uždarajai akcinei bendrovei „Bekonas LT“ (tretysis asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“) atsakovo turto pardavimo sandoriai buvo panaikinti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB bankas“ prašė teismo pripažinti negaliojančiomis bankrutavusios UAB „Kavaska“ 2011-08-03 sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis UAB „Timber cube“ buvo parduotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „Bekonas Lt“ parduotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir taikyti dvišalę restituciją.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Kavaska“, užtikrindamas UAB „Inrent“ kreditinių įsipareigojimų ieškovui AB „SEB bankas“ vykdymą, įkeitė nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). UAB „Kavaska“ iškėlus bankroto bylą, ieškovas AB „SEB bankas“ raštu prašė bankrutavusios įmonės administratorių UAB „Bankroto lyderiai“ informuoti apie kreditorių komiteto posėdžius, kuriuose bus sprendžiama dėl bankui įkeisto turto pardavimo kainos ir tvarkos bei sudaryti galimybes AB „SEB bankas“ atstovui dalyvauti minėtuose posėdžiuose, tačiau administratorius apie tokius kreditorių komiteto posėdžius ieškovo neinformavo, nesudarydamas galimybės aktyviai veikti bankui įkeisto turto pardavime, siūlyti pirkėjus.
Atsakovo BUAB „Kavaska“ administratorius nesiėmė priemonių parduoti įmonės turtą kuo didesne kaina. Varžytynėse nepardavęs įkeisto turto už nustatytą pradinę 3.158.050 Lt kainą, o vėliau laisvu pardavimu pardavęs šį turtą tik už 66.000 Lt, BUAB „Kavaska“ administratorius pažeidė imperatyvias teisės normas (kreditorių komitetas nepatvirtino turto pardavimo laisvu pardavimu kainos). Nesant varžytynių pagal realią kainą, įkaito turėtojas negalėjo tinkamai realizuoti Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės perimti varžytynėse neparduotą turtą.
BUAB „Kavaska“ administratoriui turėjo būti žinoma, kad ginčo žemės sklypai yra nebe žemės ūkio paskirties (tinkami pramonės ir sandėliavimo objektų statybai), kas didino jų vertę. Administratorius apie pasikeitusią sklypų paskirtį kreditorių neinformavo, neužregistravo sklypų paskirties pakeitimo Nekilnojamojo turto registre ir žemės sklypus pardavė kaip dirvonuojančius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012-06-06 nutartimi ieškinį tenkino:
pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-08-03 BUAB „Kavaska“ ir UAB „Timber cube“ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria bankrutavusi įmonė už 32 000 Lt pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir taikė dvišalę restituciją;
pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-08-03 BUAB „Kavaska“ ir UAB „Bekonas LT“ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria bankrutavusi įmonė už 34 000 Lt pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir taikė dvišalę restituciją;
įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui BUAB „Kavaska“ į ieškovo sąskaitą pervestus 66 000Lt;
priteisė iš atsakovo BUAB „Kavaska“ 1 980 Lt žyminio mokesčio ir 88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas vadovavosi LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtintu Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 4, 32 punktais, pagal kuriuos įkeistas turtas iš varžytynių parduodamas pranešus apie tai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui. Antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas.
Teismas nustatė, kad BUAB „Kavaska“ kreditorių komitetas 2010-12-17 nutarimu Nr. 4 nutarė iš varžytynių parduoti AB „SEB bankas“ įkeistus žemės sklypus, o jų pirmose dviejose varžytynėse nepardavus, žemės sklypus pardavinėti laisvu pardavimu ir pasiūlymų dėl pirkimo laukti vieną mėnesį. Nepardavus nustatyta tvarka žemės sklypų, nutarta sušaukti kreditorių komiteto posėdį ir nustatyti tolesnę turto realizavimo tvarką. Pirmųjų varžytynių kaina buvo nustatyta vadovaujantis kreditavimo sutarties tarp UAB „Inrent“ ir AB „SEB bankas“ specialioje dalyje nustatytomis, atsakovui priklausančių žemės sklypų rinkos vertėmis. Įmonės kreditorių komiteto 2011-04-18 nutarimu buvo nutarta organizuoti trečiąsias ir ketvirtąsias įkeistų žemės sklypų pardavimo varžytynes, nustatyta sklypų pardavimo kainos mažinimo tvarka, o varžytynėse jų nepardavus, nutarta parduoti sklypus laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymų dėl pirkimo laukiant vieną mėnesį.
Byloje neįrodyta, kad ieškovas butų informuotas apie kreditorių komiteto posėdžius, kuriuose bus sprendžiamas klausimas dėl įkeisto turto pardavimo, tačiau apie žemės sklypų pardavimą iš varžytynių ieškovas buvo informuotas, o neįvykus ketvirtoms varžytynėms 2011-06-27, kreditoriui AB „SEB bankas“ 2011-06-28 raštu buvo pateiktas pasiūlymas perimti įkeistą turtą už bendrą 3 158 050 Lt sumą. Pageidavimo perimti įkeistą turtą iki ginčijamų sandorių sudarymo kreditorius neišreiškė, neinformavo BUAB „Kavaska“ apie surastą sklypų pirkėją UAB „Litectus“, tačiau terminas pranešti apie savo ketinimus dėl sklypų perėmimo kreditoriui nebuvo nustatytas.
Teismas nustatė, kad tiek tvirtinant ieškovui įkeistų žemės sklypų pardavimo kainas 2010-12-17 kreditorių komiteto susirinkime, tiek vykstant 2011-04-18 kreditorių komiteto posėdžiui, reali sklypų vertė nebuvo nustatyta (nustatyta tik 2011-04-26), o vadovautasi sklypų kainomis sudarant 2008-06-25 kreditavimo sutartį.
Iki bankroto bylos UAB „Kavaska“ iškėlimo Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-31 įsakymu Nr. Ž-3958 atsakovui nuosavybės teise priklausančių ginčo žemės sklypų paskirtis buvo pakeista ir nustatyta, kad buvusių žemės ūkio paskirties sklypų naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Minėtu įsakymu patvirtinta ir ginčo sklypų nominali neindeksuota vertė - 158 021 Lt ir 214 007 Lt. Pakeitus sklypų paskirtį, jų vertė pasikeitė. Bankroto proceso metu turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Nesant ginčo sklypų įvertinimo ir juos pardavus atsakovėms UAB „Timber cube“ bei UAB „Bekonas LT“ už kainą, kuri galimai neatitiko žemės sklypų rinkos vertės, tuo buvo pažeisti tiek ieškovo kaip įkeisto turto turėtojo, tiek ir kitų įmonės kreditorių interesai. Kadangi parduodant ginčo žemės sklypus buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, 2011-08-03 sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai pripažintini negaliojančiais bei taikytina restitucija (CK 1.80 str., 6.145 str.).
Nors nekilnojamojo turto registre tikslinė žemės naudojimo paskirtis nebuvo pakeista, neįrodyta, kad BUAB „Kavaska“ bankroto administratoriui neperduoti sklypų paskirties pakeitimo dokumentai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Skundu BUAB „Kavaska“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012-06-06 nutartį ir ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas. Teismas ginčą iš esmės turėjo išspręsti sprendimu, o ne nutartimi, kurios apskundimo tvarka skiriasi.
2. Ieškovas nėra „BUAB „Kavaska“ kreditorius. Atsakovas BUAB „Kavaska“ savo turtą - ginčijamus žemės sklypus buvo įkeitęs ieškovui už UAB „Inrent“ įsipareigojimus ieškovui, todėl prieš ieškovą atsakė tik įkeistu savo turtu (CK 4.195 str. 1 d.). Ieškovui įkeisti žemės sklypai yra parduoti, taigi, atsakovas BUAB „Kavaska“ yra patenkinęs ieškovo kreditorinį reikalavimą ir todėl ieškovas negali ginčyti atsakovo BUAB „Kavaska“ sudarytų sandorių.
3. BUAB „Kavaska“ ieškovui įkeistą turtą pardavinėjo kreditorių nustatyta tvarka (2010-12-17 ir 2011-04-18 kreditorių komiteto nutarimai). Nepardavus ginčijamo turto iš varžytynių, hipotekos kreditoriui buvo siūloma jį perimti, o hipotekos kreditoriui nesutikus perimti, ginčo turtas buvo parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. BUAB „Kavaska“ administratorius nepažeidė nei bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų, nei BUAB „Kavaska“ kreditorių komiteto nutarimų.
4. Skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 2011-04-18 atsakovo BUAB „Kavaska“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimą.
5. Aplinkybė, kad BUAB „Kavaska“ administratorius, siūlydamas ieškovui (hipotekos kreditoriui) perimti neparduotą ginčo turtą, nenustatė termino sutikimui pareikšti, nereikšminga. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja tokį terminą nustatyti.
6. Teisės aktai nenumato privalomojo turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines turto pardavimo iš varžytinių kainas, todėl privalomai įvertinti turtą nebuvo būtina.
7. Kreditoriai buvo nutarę ginčo turtą, nepardavus jo iš varžytynių, parduoti už didžiausią kainą, taigi tokiu būdu BUAB „Kavaska“ kreditoriai nustatė ginčo turto pardavimo kainą – didžiausia.
8. Teismas rėmėsi viso labo prielaidomis, kad reali ginčo turto kaina gali būti didesnė nei ta, už kurią turtas parduotas. Turto pardavimo reali kaina ir yra ta, už kurią jį pavyksta parduoti.
9. Įrodymas apie ginčo sklypų rinkos ir likvidacinę vertę - vertintojo V. J. įmonės atlikta turto vertinimo išvada, dėl kurios teismas nepasisakė.
10. Panevėžio apskrities viršininko įsakymas, kuriame yra nustatyta didesnė sklypų vertė, nei ginčijamų sandorių suma, neatspindi realios ginčijamo turto rinkos vertės. Šis Panevėžio apskrities viršininko įsakymas yra nerealizuotas (žemės sklypų paskirtis nepakeista), todėl pagal oficialius registrų duomenis iki šiol ginčijamų žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio. Administratoriui nebuvo žinoma apie šį apskrities viršininko įsakymą.
11. Ši civilinė byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo sujungta su kita civiline byla pagal ieškovo skundą dėl turto pardavimo procedūrų pažeidimo. Ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais ir ginčijamų sandorių sudarymo procedūros teisėtumas yra tarpusavyje susiję reikalavimai ir jų išskirti negalima, todėl tai, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo pripažinti ginčijamo turto pardavimo procedūras neteisėtomis, yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Teismas 2011-12-14 nutartyje, kuria buvo atmestas ieškovo skundas dėl ginčijamo turto pardavimo procedūrų pažeidimo ir Įmonių bankroto valdymo departamentas 2011-11-05 raštu konstatavo, kad nebuvo pažeista ginčijamo turto pardavimo tvarka. Jeigu ginčijamas turtas buvo parduotas nepažeidus turto pardavimo procedūrų, tai ir patys ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais tuo pagrindu.
12. Teismo pritaikyta abišalė restitucija negalima, nes ieškovas nebėra BUAB „Kavaska” kreditorius. Skundžiama nutartis neatitinka BUAB „Kavaska” interesų, nes prireikus turtą pakartotinai parduoti užsitęs bankroto procesas (BUAB „Kavaska” bankroto procedūros turi būti užbaigtos iki 2012-08-23), padidės administravimo kaštai ir nėra garantijų, kad ginčo turtas bus parduotas brangiau.
Atsiliepimas
UAB „Bekonas LT” atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011-09-02 ir 2011-11-07 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad yra sąžiningas ginčo turto įgijėjas, tinkamai įvykdė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dėl turto arešto negali jo naudoti ir pretenduoti į Europos Sąjungos paramos lėšas, patiria išlaidas bei nuostolius. Nepagrįsti apelianto argumentai apie galimybę ginčo turtą parduoti brangiau. Turtas parduotas realia rinkos kaina. Jeigu turtas netinkamai parduotas – tai BUAB „Kavaska” administratoriaus atsakomybės klausimas.
UAB „TIMBER cube” atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamus sandorius panaikino kaip sudarytus pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, tačiau nenurodė jokios pažeistos imperatyvios teisės normos. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo sklypų vertė būtų didesnė nei pardavimo kaina. Be to, 2009-12-31 sprendimas dėl sklypo vertės pakeitimo nebuvo įgyvendintas. UAB „TIMBER cube” yra sąžiningas įgijėjas, kuris turėjo teisėtus lūkesčius naudotis įsigytu turtu.
VĮ „Turto bankas” atsiliepimu prašo bylą išspręsti teismo nuožiūra.
Ieškovas AB „SEB bankas“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. CPK nedraudžia nagrinėjamą bylą išspręsti nutartimi (CPK 290 str. 1 d.), be to, ginčas buvo nagrinėjamas vadovaujantis specialiomis ĮBĮ nuostatomis.
2. AB „SEB bankas“ yra BUAB „Kavaska” kreditorius, kurio 108.000 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1412/2011. Ieškovo kaip kreditoriaus statusas patvirtintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-435/2012. Ieškinį byloje atsakovams BUAB „Kavaska“, UAB „Timber cube“ ir UAB „Bekonas LT“ ieškovas pareiškė dėl to, kad buvo pažeistos jo kaip kreditoriaus ir kaip įkaito turėtojo teisės. Hipotekos turėtojo (kreditoriaus) interesai būtų užtikrinti tokiu atveju, jeigu kreditoriui būtų buvę pasiūlyta perimti įkeistą turtą už realią planuojamą turto perleidimo kainą.
3. Parduodant turtą laisvu pardavimu, administratorius neturi teisės savo nuožiūra parduoti turto už kainą, kurios nepatvirtino kreditorių susirinkimas. Be to, kreditorių komitetas, spręsdamas dėl turto pardavimo, neturėjo informacijos apie ginčo sklypų naudojimo būdo pakeitimą ir apie vertintojo J. J. atliktą vertinimą.
4. Apie planuojamą žemės sklypų pardavimą už gerokai mažesnę nei varžytynių metu nustatytą kainą ieškovui buvo pranešta tik po sandorių sudarymo ir jų visiško įvykdymo.
5. AB „SEB bankas“ reikalavimų, susijusių su turto pardavimo procedūrų pripažinimu neteisėtomis, nebuvo pareiškęs, todėl skundžiama nutartimi pasisakyta dėl visų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas argumentus, apeliacijos dalyką sudaro bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nustatyti varžytynėse neparduoto hipoteka apsunkinto bankrutavusios įmonės turto tolesnio pardavimo ir sudarytų sandorių teisėtumas ir pagrįstumas. Šie klausimai nagrinėjami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
BUAB ,,Kavaska“ kreditorių komiteto 2011-04-18 posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu „BUAB ,,Kvaska“ priklausančių įkeistų žemės sklypų pardavimo kainų bei realizavimo tvarkos nustatymas“ priėmė nutarimą organizuoti dar dvejas (trečiąsias ir ketvirtąsias) BUAB ,,Kavaska“ priklausančių įkeistų žemės sklypų pardavimo varžytines. Trečiosiose varžytynėse nustatyta 50 proc. mažesnes kainas nei buvo nustatytos 2010-12-17 kreditorių komiteto. Ketvirtosiose varžytynėse nustatyta dar 30 proc. mažesnės kainos nei nustatyta trečiosiomis varžytynėmis. Kiekvienas žemės sklypas gali būti parduodamas atskirai. Varžytynėse nustatyti 1 proc. kainos didinimo intervalą. 150.00 LTL mokestį varžytinių žiūrovams bei 10 dienų pertrauką tarp pirmųjų ir antrųjų varžytinių. Nepavykus parduoti visų žemės sklypų per dvejas varžytines, pardavinėti žemės sklypus laisvu pardavimu ir pasiūlymų dėl pirkimo laukti vieną mėnesį. Praėjus šiam laikotarpiui, parduoti žemės sklypus už didžiausią pasiūlytą kainą. Jeigu nustatyta tvarka nepavyks parduoti visų žemės sklypų, siūloma sušaukti kreditorių komiteto posėdį ir nustatyti tolimesnę šio turto realizavimo tvarką.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo, pareikštu ieškiniu ginčijamas ieškovui AB „SEB bankas“ įkeisto BUAB ,,Kvaska“ priklausančio turto pardavimas. Ieškovas teigė, kad žemės sklypai buvo parduoti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, t. y. parduoti nesilaikant tvarkos (būdo), nustatyto kreditorių komiteto nutarime, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-03 nutarime Nr. 831 ,,Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau Aprašas) nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas nutartį pripažinti sandorius negaliojančiais motyvavo tuo, jog ieškovui apie 2011-04-18 kreditorių komiteto posėdį nebuvo pranešta, o šio posėdžio nutarimas jam nebuvo išsiųstas.
ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Ieškovas, reikalaudamas sandorius pripažinti negaliojančiais, nenurodė, kuo buvo pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo ar kreditorių komiteto sušaukimo tvarka. Įstatymas nenustato, kad į kreditorių komiteto posėdžius turi būti kviečiami kiti kreditoriai, kurie nėra kreditorių komiteto nariai. Kreditorių komitetas nutarimus priima paprasta balsų dauguma. Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius (ĮBĮ 25 str. 4 d.). Kad informacijos apie kreditorių komiteto posėdžiuose priimtus nutarimus iš šio komiteto negavo, ieškovas neįrodinėjo, todėl teigti, kad neinformuojant apie kreditorių komiteto posėdį bei priimtą nutarimą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, nėra pagrindo.
Teismas ieškovo teisių pažeidimu laike tai, kad neįvykus 2011-06-27 varžytinėms ir ieškovui pasiūlius perimti įkeistą turtą, nebuvo nustatytas terminas, per kurį ieškovas turi išreikšti sutikimą ar nesutikimą perimti ginčo sklypus.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto išdėstytais argumentais, kad ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarka nenustato bankrutavusiai įmonei pareigos nustatyti įkaito turėtojui terminą, per kurį jis gali perimti įkeistą turtą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytinių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytinėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytinėse nustatytą pradinę pardavimo kainą. Taigi teismo išvada, kad tuo buvo pažeistos ieškovo teisės, nepagrįsta.
Atskirajame skunde BUAB ,,Kavaska“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nepardavus turto ketvirtose varžytinėse, administratorius neturėjo teisės savo nuožiūra parduoti turtą už kainą, kurios nepatvirtino kreditorių susirinkimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo 33 punkte nustatyta, jog, kaip panaudoti varžytinėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas. Kreditorių komiteto 2011-04-18 posėdyje 2 darbotvarkės klausimu ,,Dėl BUAB ,,Kvaska“ priklausančių įkeistų žemės sklypų kainų bei realizavimo tvarkos“ nutarta – nepavykus parduoti visų žemės sklypų per dvejas varžytines, pardavinėti žemės sklypus laisvu pardavimu ir pasiūlymų dėl pirkimo laukti vieną mėnesį. Praėjus šiam laikotarpiui, parduoti žemės sklypus už didžiausią pasiūlytą kainą. Jeigu nustatyta tvarka nepavyks parduoti visų žemės sklypų, siūloma sušaukti kreditorių komiteto posėdį ir nustatyti tolimesnę šio turto realizavimo tvarką. Taigi kreditorių komitetas detaliai nusprendė, kaip realizuoti turtą nepavykus jo parduoti varžytinėse – parduoti be varžytinių (laisvu pardavimu), pasiūlymų dėl pirkimo laukti vieną mėnesį (kreditorių komiteto nustatyta tvarka), už didžiausią pasiūlytą kainą (patvirtintomis parduodamo turto kainomis). Tokia turto pardavimo tvarka leidžiama Aprašo 34.2 punktu. Teisėjų kolegija sutinka su BUAB ,,Kavaska“ atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad didžiausia pasiūlyta kaina yra turto kainos nustatymas. AB „SEB bankas“, nesutikdamas su kreditorių komiteto nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina, nepateikė teismui duomenų apie šio turto rinkos vertę ir nepagrindė savo argumentų, kad kreditorių komiteto nustatyta pardavimo kaina yra neprotingai maža ir yra potencialių pirkėjų nupirkti turtą už ženkliai didesnę kainą. Ieškovo nurodytas pirkėjas UAB ,,Litectus“ pasiūlymo įsigyti ginčo sklypus nepateikė. Taigi nėra pagrindo teigti, kad parduodant žemės sklypus buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos.
Ieškovo pateiktas Panevėžio apskrities viršininko 2009-12-31 įsakymas dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo bei jų vertės nustatymo nėra realizuotas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis – žemės ūkio, todėl atsižvelgiant į tai, kad sklypų paskirties pakeitimas negarantuoja turto vertės padidėjimo, minėtas įsakymas negali būti argumentu, kad parduodant sklypus buvo pažeisti ieškovo interesai ir imperatyvios teisės normos.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais išnagrinėjo iš esmės, todėl byloje remiantis CPK 259 straipsniu turėjo būti priimtas sprendimas, tačiau teismas priėmė nutartį ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, tačiau tai nėra absoliutus sutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.).
Skundas pagrįstas, kadangi teismas pažeidė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
Kiti skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „SEB bankas“ (j. a. k. 112021238) atsakovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kavaska“ (j. a. k.1485 01381) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AB „SEB bankas“ (j. a. k. 112021238) valstybei 32,04 bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.