- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- A-1999-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00075-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė
- Advokatai
- Simona Jašmontaitė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu, U. A. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu, U. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu, U. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti asmenį, prisistatantį (duomenys neskelbtini) piliečiu, U. A. (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2026 m. gegužės 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).
2. Centras Teikime nurodė, kad:
2.1. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bei tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai, t. y. neteisėtai atvyko į ES valstybę, teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, Užsienietis slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, todėl tokį elgesį vertino kaip nebendradarbiavimą su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, nes jis nepateikė pareigūnams jokio galiojančio kelionės dokumento ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų.
2.2. 2025 m. rugsėjo 15 d. VSAT priėmė sprendimą Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 24 mėnesius nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 24 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
2.3. 2025 m. rugsėjo 23 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti asmenį į užsienio valstybę.
2.4. 2026 m. sausio 29 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 26S27910, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Užsienietis su minėtu sprendimu nesutiko ir apskundė jį Regionų administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2026 m. vasario 18 d. sprendimu pratęsė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą, taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2.6. Užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu savavališkai pasišalino iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, tuo pažeidė apgyvendinimo vietos tvarką ir jam teismo sprendimu paskirtos teisinės priemonės sąlygas, todėl, kol bus nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė ir jo teisinė padėtis Lietuvoje bei pasiruošta jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga Užsienietį sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu sprendimų.
II.
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. vasario 26 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį iki 2026 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
4. Teismas nurodė, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė nenustatyta, galutinis sprendimas asmens prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, ir sprendžiant dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę. Užsienietis, teismo sprendimu apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką ir savavališkai pasišalino iš Priėmimo ir integracijos agentūros (toliau – ir PIIA) Pabradės priėmimo centro. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Amsterdamą, tačiau 2026 m. vasario 25 d. 15:00 val. sulaikytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės posto pareigūnų.
5. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir įvertinęs faktines aplinkybes, konstatavo, kad šiuo atveju buvo pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, neišnyko sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 1, 2–4, 6, 7, 10, 11 ir 12 punktuose. Teismo vertinimu, mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymų tikslų pasiekti nebus galima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, pakartotinai bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas, Centro Teikimą tenkino ir nustatė dviejų mėnesių sulaikymo terminą, kurio pradžią skaičiavo nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 25 d.
III.
6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 26 d. sprendimą, ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismas jo sulaikymo pagrindą grindė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 5 dalies 2-4 punktais, 12 punktu, tačiau nei vienas iš nurodytų pagrindų Užsieniečio atžvilgiu negalėjo būti taikomas, nes prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 1, 6-11 punktuose nustatytais atvejais;
7.2. Užsieniečio judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. liepos 12 d., t. y., jau daugiau nei 8 mėnesius, byloje VSAT nepateikė jokių duomenų, kad institucijos ėmėsi konkrečių veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl toliau grįsti asmens sulaikymą siekiu išsiaiškinti asmens tapatybę, to institucijoms nepadarius per 8 mėnesius, negali būti laikoma pagrįsta;
7.3. byloje nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.
7.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant užsieniečių sulaikymo klausimus pabrėžiama, kad sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir turi būti taikoma griežtai laikantis įstatymo nuostatų, reguliuojančių sulaikymą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3854-662/2019; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4928-525/2016);
7.5. Užsienietis pažeidė PIIA išvykimo tvarką, tačiau dėl pažeidimo gailisi, už nurodytą klaidą sulaikyme praleido beveik mėnesį. Užsieniečio vertinimu, nesant duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu ar apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai/valstybės saugumui, jam esant prieglobsčio prašytojui, mano, kad proporcinga priemonė šiuo atveju būtų ne sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).
Atsiliepimas
8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Užsienietis savo veiksmais rodo, kad tyčia, suplanuotai ir tikslingai, t. y. neteisėtai atvykęs į ES, teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi. Asmuo slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, o tai rodo kaip nebendradarbiavimą su institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus;
9.2. Užsienietis piktnaudžiauja savo kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis, yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos ir ES migracinių įstatymų ir tvarkos, ir tokie jo veiksmai trukdo Lietuvos kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje;
9.3. Asmens tapatybė nėra galutinai nustatyta, Užsienietis nėra pateikęs jokio asmens dokumento originalo;
9.4. Švelnesnė kontrolės priemonė Užsieniečiui nėra pakankama, kadangi asmens elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Be to, nebus užtikrintas išvykimo pavojus į kitas ES valstybes, o tai pagrindžia faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas ir jis per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu, prieglobsčio prašymą pateikė neiškart atvykęs, o po dviejų mėnesių nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką;
9.5. Užsienietis nenori būti grąžintas į kilmės valstybę, todėl gali bandyti išvengti išsiuntimo procedūros vykdymo, bei prioritetą teiks savo asmeniniams interesams nepaisydamas, kad ir toliau pažeis įstatymais nustatytą tvarką, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų nepakankamas, nes yra rizika, jog Užsienietis turėdamas judėjimo laisvę, bandys pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietis sulaikytas iki 2026 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas ES valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.
12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
14. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausiai pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
15. Nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, byloje taikyta Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024, 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-575/2025).
17. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).
18. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nenustatyta, jis į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau šiuo metu nagrinėjamas Užsieniečio prieglobsčio suteikimo klausimas, be to Užsieniečio sulaikymas tęsiasi ilgiau nei keturis mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl realios ir akivaizdžios Užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarka ar žmonių sveikatai, ir kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
19. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sulaikymą Užsieniečiui, kuris yra objektyviai nereikalingas ir neproporcingas siekiant Įstatyme nustatytų tikslų.
20. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Asmens, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu, U. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir skirti asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu, U. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Nutartis neskundžiama.