Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. O. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal LR BK 290 str. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1,2,4 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1,4,9 d. pagrindu ši bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-18 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013-03-08 d. nuosprendžiu, paskirta dviejų metu devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams.

Į šią bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013-02-14 d. iki 2013-02-15 d., bei visa bausmė, atlikta pagal 2012-12-18 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 4-5 d. naktį, nenustatytu laiku Biržų (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje, vagystės tikslu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlauždamas durų užraktą, pro duris įsibrovė į patalpą – A. S. rūsio sandėliuką, iš kur slaptai pagrobė svetimą – A. S. priklausantį turtą – žoliapjovę-krūmapjovę OLEO-MAC su priedėliais 1500 Lt vertės, tris meškeres 150 Lt bendros vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 1500 Lt turtinę žalą.

Taip pat M. O. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-02-13 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), šalia alaus baro, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, rodydamas nepadorius gestus ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo savo pareigas einančią (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėją V. K., jai sudrausminus M. O., grasindamas panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu, necenzūriniais žodžiais vadindamas pareigūnę, apnuogindamas ir demonstruodamas savo lytinį organą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įžeidė savo pareigas einantį statutinį valstybės tarnautoją - Panevėžio (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėją V. K..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Dėl dvigubo nubaudimo (non bis in idem principo taikymo)

M. O. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jis neteisingai ir neteisėtai pagal BK 284 str. 1 d. ir 290 str. nubaustas antrą kartą, nes jam to paties teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje dėl tų pačių veiksmų jau yra paskirta administracinė nuobauda, bei kad šioje dalyje priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį teismas nesiėmė priemonių panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vienas iš svarbiausių baudžiamosios teisės principų non bis in idem (du kartus už tą pačią veiką nebaudžiama) įtvirtintas BK 2 str. 6 d.

2013 m. vasario 28 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, t.y., kad 2013 m. vasario 13 d. 15³⁰ val. (duomenys neskelbtini), prie alaus baro, būdamas neblaivus nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei įžūliais gestais žemino pareigūnę V. K. M. O. pagal LR ATPK 187 str. 2 d. nubaustas dvidešimties parų administraciniu areštu. Nuobauda nėra įvykdyta.

Skundžiamu nuosprendžiu M. O. pagal BK 284 str. 1 d. ir 290 str. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-02-13 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), šalia alaus baro, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, rodydamas nepadorius gestus ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo savo pareigas einančią (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėją V. K., jai sudrausminus M. O., grasindamas panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu, necenzūriniais žodžiais vadindamas pareigūnę, apnuogindamas ir demonstruodamas savo lytinį organą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įžeidė savo pareigas einantį statutinį valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) poskyrio tyrėją V. K..

Taigi, akivaizdu, kad vienas esminių administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos, už ką M. O. nubaustas, sudėties požymių – veika kaip priešingas teisei pavojingas sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys – yra tas pats. Dėl to kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu kad, pritaikius apeliantui kartu administracinę ir baudžiamąją atsakomybę dėl iš esmės to paties veikimo, pažeidžiamas dvigubo nubaudimo negalimumo (non bis in idem) principas, tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir jį priėmęs teismas.

Tačiau skundžiamame nuosprendyje taip pat visiškai pagrįstai, remiantis suformuota tiek Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT), tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, konstatuota, nuteisimas už nusikalstamą veiką po to, kai už tą pačią veiką asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka, nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą ir, jeigu dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo.

Pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Konstituciniai teisinės valstybės principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios įvykio aplinkybės ir teisingai kvalifikuota padaryta veika.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šioje dalyje įstatymai kas liečia atsakomybės už įžeidimą požymius, suformuluoti analogiškai. Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai tokiais atvejais vadovaujasi ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas. BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą, saugoti jų garbę, orumą, policijos autoritetą žmonių akyse jiems atliekant tarnybos funkcijas( kasacinės nutartys Nr. 2K-375-2011, 2K–70/2012). Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu neginčijamai nustatyta nagrinėjamo įvykio metu M. O. padarytų veiksmų apimtis, pobūdis ir jų padarymo laikas, vieta, tai, policijos pareigūnę įžeidė pašalinių žmonių akivaizdoje tuo siekdamas ją sumenkinti ir pažeminti kitų žmonių akyse, duoda pagrindą šios veikos pavojingumą vertinti kaip aiškiai peržengiantį administracinio teisės pažeidimo ribas, todėl teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į šio nusikaltimo ryšį su kitu nuteistojo tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais padarytu nusikaltimu – viešosios tvarkos pažeidimu, M. O. skundžiamu nuosprendžiu pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir jo veika kvalifikuota pagal BK 290 straipsnį visiškai pagrįstai.

Tuo tarpu M. O. 2013-02-28 Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo rėmuose administracine tvarka buvo nubaustas tik už dalį nagrinėjamo įvykio metu jo atliktų veiksmų, kurie buvo vertinant juos atsietai nuo nuteistojo atliktų veiksmų viseto, nenurodžius visų veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko neteisingai buvo įvertintas veiksmų pavojingumo laipsnis.

Taigi, skundžiamu teismo nuosprendžiu visiškai pagrįstai pripažinta, kad M. O. veiksmuose valstybės tarnautojos įžeidimo dalyje yra ne administracinio teisės pažeidimo, bet nusikalstamos veikos požymiai ir apeliantui dėl to paskirta administracinė nuobauda yra neteisėta, neatitinka jo padarytos veikos, be to, dėl jos galiojimo pažeidžiamas non bis in idem principas, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl minimos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23² skirsnyje nustatyta tvarka ir pažeidimas turėtų būti taisomas administracinio teisės pažeidimo byloje, o apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmės

Skundžiamu nuosprendžiu M. O. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo - kvalifikuotos svetimo turto vagystės, už ką įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų bei pagal BK 284 str. 1 d. ir 290 str. dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų – viešosios tvarkos pažeidimo bei valstybės tarnautojo įžeidimą, padarytų esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, t.y. tais pačiais veiksmais, padarymą. Už pastaruosius nusikaltimus numatytos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Šias veikas apeliantas padarė po to, kai 2012-12-18 nuosprendžiu jau buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už tyčinius nusikaltimus – pagal BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 2 d., tačiau šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti. Be to, M. O. dar anksčiau – 2011-09-15 nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už analogiškas veikas, bet bausmės vykdymas buvo atidėtas. Taigi, M. O. tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas teistumus už anksčiau padarytus taip pat tyčinius nusikaltimus, t.y., sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostata, būdamas recidyvistu, todėl skundžiamu nuosprendžiu už padarytas atskiras veikas jam laisvės atėmimo bausmių paskyrimas visiškai atitinka BK 56 str. 1 d. reikalavimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju nesilaikyti šio įstatymo reikalavimo nėra jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog M. O. atžvilgiu bausmės paskirtis jokia kita, švelnesne nei laisvės atėmimo bausme, negali būti realizuota. Vadinasi, apylinkės teismas šiam nuteistajam už atskiras veikas skirdamas griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį pasielgė teisingai ir teisėtai.

Už atsiras nusikalstamas veikas M. O. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos žymiai mažesnės nei sankcijų vidurkiai bausmės ir jos, atsižvelgiant į visas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., tame tarpe ir aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde – veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, veikų stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, akivaizdžiai nėra per griežtos.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iki nusikaltimų, už kuriuos M. O. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jo atžvilgiu jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs ir kuriuo M. O. yra paskirta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios revizuoti šį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi teisės, o skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus su šia bausme, paskirta subendrinta 3 metų ir 2 mėnesių bausmė. Vadinasi, iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 8 mėnesių bausmės prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės M. O. realiai buvo pridėta tik penkių mėnesių bausmė – net mažiau nei trečdalis nuosprendžiu paskirtosios. Todėl ir M. O. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Taigi, keisti ar naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. O. apeliacinį skundą atmesti.