- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-264-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Valentinas Janonis, Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Nuteistasis
- V. A.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskiriant 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.
Iš V. A. nukentėjusiajam G. R. priteista 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 916,81 Lt turtinės žalos atlyginimui, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, priteista 104,81 Lt nukentėjusiojo G. R. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. nuteistas už tai, kad 2008-09-21, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Klaipėdos m., viešoje vietoje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, o būtent vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užblokavo važiuojamosios kelio dalies antrąją juostą, kuria automobiliu RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo G. R., kurio vairuojamam automobiliui sustojus, V. A. išlipo iš savo automobilio RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie G. R. automobilio, tyčia kumščiu išdaužė automobilio RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 515,24 Lt, taip stiklo šukėmis sugadindamas G. R. medžiaginę juodos spalvos 100 Lt vertės striukę, smogė sėdinčiam automobilyje G. R. ne mažiau kaip tris kartus į veidą, padarydamas pjautines žaizdeles kairiame skruoste, kairės akies junginėje, viršutinės lūpos minkštųjų audinių paburkimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką bei sugadino G. R. priklausančio turto už 615,24 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-25 nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę, sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo už išdaužtą automobilio stiklą ir automobilio salono valymą. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, padarant esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų. Apeliantas teigia, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. BK 284 str. 1 d. nustatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba bauda, tačiau teismas, svarstydamas bausmės skyrimo pagrindus, netinkamai pritaikė įstatymus, nes atsižvelgė į įstatymo nenumatytas aplinkybes. Nuteistasis teigia, kad kaip neigiamos aplinkybės nurodomos, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė tiesiogine tyčia, nors šio nusikaltimo kitokia tyčios forma ir negalima įvykdyti, ir tai, kad jis neatlygino turtinės žalos, nors įstatymas numato, kad ją atlyginus tai galėtų būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet nenumato galimybės pripažinti tai kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Be to, apeliantas pažymi, kad, skirdamas bausmę, teismas visai neatsižvelgė į tai, kad anksčiau jis nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, kad šiuos veiksmus atliko praradęs savitvardą dėl aiškiai chuliganiškų nukentėjusiojo veiksmų, ne vieną kartą bandžiusio užkišti savo vairuojamą automobilį priešais jo automobilį, sukeliant avarines situacijas. Todėl apeliantas mano, kad teismas turėjo skirti bausmę, neviršijančią bausmės vidurkio, t. y. ne daugiau kaip 50 MGL. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas ir buvo šališkas.
Nuteistasis V. A. taip pat nurodo, kad teismo sprendimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neteisingai pritaikytos BPK 109 str., 113 str. 2 d., CK 6.250 str. 2 d. nuostatos, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą ir nustatant neturtinės žalos dydį. Nors teismas kai kurias aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui, nustatė teisingai, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę ir įtaką ieškinio klausimui išspręsti, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose.
Pagal Civilinį kodeksą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Taigi teismo pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, buvo atsižvelgta tik į jam nepalankias bylos aplinkybes (kaltę, nusikaltimo padarymo būdą), tačiau neįvertintos aplinkybės, kurios turi įtakos žalos sumažinimui ir tai, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, todėl priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl to yra mažintinas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 515,24 Lt turtinės žalos dėl stiklo pakeitimo, kadangi byloje pateiktas tik tokios sumos UAB „Sostena“ serviso pasiūlymas, o realiai nuketėjusysis šioje bendrovėje stiklo nekeitė ir tokių išlaidų neturėjo. Jokių kitų įrodymų dėl šio stiklo pakeitimo nukentėjusysis nepateikė, tik apklausos teisme metu nurodė, kad stiklą, kurį nupirko už 100 Lt, pakeitė giminaitis. Be to, visai nepagrįstai teismas priteisė nukentėjusiajam 250 Lt už automobilio salono cheminį valymą, kadangi tiek kainuoja viso salono cheminis valymas, tačiau šio įvykio metu krauju buvo aptaškyta tik priekinė vairuotojo sėdynė, o stikliukams iššluoti iš salono cheminis valymas nebuvo reikalingas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą bei svetimo turto sugadinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. pribėgo prie sustojusio G. R. automobilio, kumščiu išdaužė vairuotojo durelių stiklą, kelis kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą. Tokie nuteistojo veiksmai yra įžūlūs, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodo visišką jų nepaisymą, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą; dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nukentėjo įvykio kaltininkui visai nepažįstamas G. R.. Nors V. A. ir teigia, kad savitvardą prarado dėl nukentėjusiojo chuliganiško vairavimo, sukeliamų avarinių situacijų, tačiau po to sekę nuteistojo veiksmai šiuo atveju yra visiškai neadekvatūs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, iš kelių alternatyvų nuteistajam paskyrė vieną švelnesnių bausmių rūšių – baudą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis, priešingai nei jis teigia apeliaciniame skunde, buvo ne kartą baustas administracine tvarka ir netgi yra nesumokėjęs vienos iš paskirtų nuobaudų (b. l. 67–71). Skirdamas V. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumu, todėl laikyti už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Keisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl atlygintinos turtinės bei neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo. Apeliantas ginčija už automobilio stiklo keitimą bei automobilio salono cheminį valymą G. R. priteistas sumas, nurodydamas, kad nukentėjusysis byloje pateikė tik serviso pasiūlymą dėl stiklo pakeitimo, o viso salono cheminis valymas nebuvo reikalingas.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Akivaizdu, kad nuteistajam išdaužus nukentėjusiojo automobilio stiklą, G. R. patyrė turtinės žalos, kurios dydį pagrindė atitinkamais dokumentais. G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad už stiklą, kurį pakeitė dėdė, pats jis dar nemokėjo (b. l. 120–122), bet iš byloje esančio UAB „Sostena“ serviso pasiūlymo (b. l. 25) matyti, kad stiklas bei jo pakeitimas kainuoja 515,24 Lt. Be to, nukentėjusysis taip pat parodė, kad po įvykio automobilyje buvo pilna stiklų, kuriems surinkti reikalingas cheminis valymas, vairuotojo ir keleivio sėdynės buvo kruvinos. Iš UAB „Sjola“ sąskaitos – faktūros bei kasos čekio (b. l. 26) matyti, kad G. R. cheminis salono valymas kainavo 250 Lt. Netikėti įmonių pateiktais įkainiais kolegija neturi jokio pagrindo, o nurodytos automobilio stiklo ir jo pakeitimo bei automobilio cheminio valymo kainos yra gyvenimiškai realios, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jokių kitų duomenų ar pagrįstų argumentų, duodančių pagrindą abejoti nukentėjusiojo patirtos žalos dydžiu, apeliantas nenurodė.
Ginčydamas priteistos neturtinės žalos dydį, apeliantas nurodo, kad buvo atsižvelgta tik į jam nepalankias bylos aplinkybes, bet neįvertintas provokuojamas nukentėjusiojo elgesys bei nukrypta nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Vadovaujantis BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas G. R. priteisė 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija sutinka su tokiu neturtinės žalos dydžiu, nes akivaizdu, kad dėl tyčinių, įžūlių V. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sugadintas jo turtas. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, tokia suma esmingai nesiskiria nuo teismų praktikos analogiškose bylose (AT kasacinė byla Nr. 2K–537/2008).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.