Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei S. L., atsakovui V. B., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui V. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jau 5 metus jis naudojasi kambariais 37-4 ir 37-6. Kambarys 37-6 miegamasis, o 37-4 kambaryje jo daiktai, kompiuteris. Jis yra pripratęs taip gyventi ir nenorėtų nieko keisti. Bendro naudojimo patalpos turėtų būti per pusę. Nesutiktų, kad jam būtų paskirtas sandėliukas už mažesnę gyvenamųjų patalpų dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. 1998-7004-0012:0033 esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). Bendras ginčo buto plotas sudaro – 81,33 kv.m., iš jų keturi gyvenamieji kambariai (gyvenamas plotas) sudaro – 54,24 kv.m., pagalbinis plotas 27,09 kv. m., rūsiai ir kt. 4,04 kv.m.: kambariai plane pažymėti 37-3, 37-4, 37-6, 7-7, pagalbinės patalpos 37-5, 37-2, 37-8, 37-9, 37-10, R-49 (b.l. 22-27). Iš į bylą pateikti ištuokos liudijimo matyti, kad šalių ištuoka įregistruota 2014-03-10 (b.l. 30). Iš 2014-01-31 Kauno apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad šalims nutraukus santuoką kiekvienam nuosavybės teise atiteko po ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.28).

Ieškovė teigia, kad tarp šalių kyla konfliktas, t.y. atsakovas atsisako mokėti dalį mokesčių už butą, visos komunalinių paslaugų sutartys sudarytos jos vardu (tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – atsiskaitymo už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį sutartis (b.l. 31), atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis (b.l. 33), dujų pirkimo –pardavimo sutartis (b.l. 34), pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis (b.l. 36), taip pat šalys nesutaria dėl buto pardavimo, todėl siekiant bendraturčiams kuo racionaliau įgyvendinti savo nuosavybės teisę į bendrosios dalinės nuosavybės objektą, prašo teismo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.

Pagal CK 4.81 str. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. CK 4.81 str. 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant galima nustatyti naudojimosi butu tvarką teismo sprendimu. Pirma sąlyga - bendraturčiai nesusitaria, antra sąlyga - bute turi būti atskiros, izoliuotos patalpos, trečia – paskiriant naudojimuisi kiekvienam bendraturčiui vieną ar kelias izoliuotas patalpas, atsižvelgtina į jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje.

Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011).

Kaip jau buvo minėta, ginčo butas yra keturių kambarių, t.y. bute yra keturios atskiros, izoliuotos patalpos –gyvenamieji kambariai, kuriomis galėtų naudotis atskirai ginčo šalys. Todėl atsižvelgiant į turimas nuosavybės dalis, yra teisinis pagrindas kiekvienai iš jų paskirti naudotis po dvi atskiras izoliuotas gyvenamąsias patalpas.

Ieškovė prašė paskirti jai naudotis gyvenamaisiais kambariais 37-3 16.90 m² ir 37-4 11,69 m²; o atsakovui paskirti naudotis gyvenamaisiais kambariais 37-6 12,86 m² ir 37-7 12,79 m², bei pagalbinę patalpą 37-5 2,46 m²; bendram naudojimuisi paskirti patalpas: koridorių 7,13 m², virtuvę 8,86 m², koridorių 5,19 m², WC 0,89 m², vonią 2,56 m², sandėlį (rūsį) 4,04 m². Tokiu būdu ieškovei tektų viso 28,59 m², atsakovui viso 28,11 m².

Nagrinėjamu atveju ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir, teismo vertinimu, yra pats racionaliausias būdas, nes taip paskirtinos naudotis ginčo buto dalys labiausiai atitinka ne tik bendraturčiams tenkančias idealiąsias dalis, bet ir jiems tenkančių kambarių kvadratūra yra kiek įmanoma artimesnė kitam bendraturčiui tenkančių kambarių kvadratūrai. Pažymėtina, kad pagal ieškovės siūlomą variantą skirtumas tarp gyvenamojo ploto sudaro 2,94 kv.m., o paskyrus atsakovui kambarius 37-6 ir 37-4, skirtumas padidėtų iki 5,14 kv.m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka geriausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepažeistų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį.

Teismo vertinimu, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas atidalijimo variantas bendraturčių teisės į jam priklausančią nuosavybės dalį nepažeidžia, nes atsakovui paskiriama vienam naudotis atskira izoliuota patalpa 37-5.

Pažymėtina, kad nors ieškovui ir atsakovei tenkančių naudotis izoliuotų patalpų plotas nėra identiškas, tačiau skirtumas yra nežymus, o galimybės priskirti naudotis identiško dydžio patalpas nėra. Todėl teismas įvertinęs kiekvieno bendraturčio teisę naudotis atskiromis izoliuotomis patalpomis, sprendžia, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka bendraturčių interesus ir proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas (CK 1.5 str., 4.81 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 143,90 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 - 270 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti tokią šalių naudojimosi tvarką butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini):

1. paskirti ieškovei S. L. naudotis gyvenamaisiais kambariais 37-3 16.90 m² ir 37-4 11,69 m², viso 28,59 m².

2. paskirti atsakovui V. B. naudotis gyvenamaisiais kambariais 37-6 12,86 m² ir 37-7 12,79 m², bei pagalbine patalpa 37-5 2,46 m², viso 28,11 m².

3. paskirti bendraturčių bendram naudojimui koridorių 37-1 7,13 m², virtuvę 37-2 8,86 m², koridorių 37-8 5,19 m², WC 37-9 0,89 m², vonią 37-10 2,56 m², sandėlį R-49 4,04 m².

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei S. L. 143,90 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.