Kauno apygardos teismo nutartis

2023-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-42-397/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-20
Bylos Nr.
AN2-42-397/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01111-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
R. M.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-42-397/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01111-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties R. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos S. A. 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15262-2022 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį - 60 Eur dydžio bauda už tai kad jis, 2022 m. birželio 25 d. 18.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ant vejos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu R. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundo netenkino ir Institucijos 2022 m. rugpjūčio 29 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, jog R. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. birželio 25 d. 18.15 val. Kauno rajono sav., Raudondvario sen., Šilelio k., Nemuno g. 34, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant vejos, nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė, panaikinti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Administracinio nusižengimo byloje Nr. (ROIK) 22172869160, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Pareiškėjo skunde teigiama, jog automobilis buvo paliktas stovėti šalikelėje. Automobilis buvo paliktas prie asfaltuotos kelio dangos (ratai lietė asfaltuotą kelio dangą). Skundo autoriaus teigimu, nuotraukose gerai matosi kelio sankasa ir šalia einantis drenažinis kelio griovys. Kelio sankasa yra supilta iš skaldos ir žvyro, kas reiškia, jog tai ir yra šalikelė. Pareiškėjo įsitikinimu, jis automobilį paliko stovėti kaip reikalauja KET 141.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog visi asfaltuoti keliai turi kelkraštį, kadangi kelkraštis ir iškasa yra būtina kelio dalis. Kelkraštis sulėtina vandens tekėjimą kad neišplautų kelio o iškasa surenka vandenį ir sausina kelio pylimą. Teigti, kad nuo asfalto dangos prasideda veja yra neteisinga. Skunde cituojama: Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės KPT SDK 19, Kelių priežiūros vadovas „Automobilinių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai KVP PN 22“, kurie įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d., Gatvės ir vietinės reikšmės kelių bendrieji reikalavimai. Remdamasis Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis, kuriose sakoma kad kelias privalo turėti kelkraštį, Kelių priežiūros vadovu, kuriame nurodoma, kad kelkraščius reikia šienauti ir kad kelio griovys turi būti atkurtas ir Gatvės ir vietinės reikšmės kelių bendraisiais reikalavimai, kuriuose sakoma, kad veja gali būti įrengta ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies, pareiškėjas nurodo, jog Institucijos teiginys, jog vietoje, kurioje užfiksuotas pažeidimas, augo žolė, ir toliau kur neišvažinėję automobiliai, ji tebeauga ir, kad veja toje vietoje į vientisą visumą neatauga dėl nuolat statomų automobilių, jog žolė ir suplūktos žemės plotas, kur buvo pastatytas automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas, prieštarauja Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėms ir Gatvės ir vietinės reikšmės kelių bendriesiems reikalavimams. Pareiškėjo teigimu, jo automobilis stovėjo prisiglaudęs ratais prie asfaltuotos kelio dangos, todėl akivaizdu, kad jis stovėjo kelkraštyje.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybės patraukto asmens apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė R. M. skundą dėl jo pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį.

9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

10. R. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2022 m. birželio 25 d. 18.15 val. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant vejos.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo. Nors R. M. tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir skunde apeliacinės instancijos teismui, teigė, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi jis pastatė transporto priemonę ant kelkraščio, o statyti transporto priemonės ant kelkraščio KET nedraudžia. Tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu.

12. KET 141 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje. KET 3.8 punkte nurodyta, kad kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

13. Statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 7 lentelės 2.1 punkte nustatyta, kad kelkraščio pločiai vietinės reikšmės keliuose yra po 1 metrą iš abiejų pusių.

14. Kaip pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje, kaip matyti iš to paties kelio (duomenys neskelbtini) nuotraukų, taip pat susikertančio kelio (duomenys neskelbtini) nuotraukų, vizualiai kelkraštis (žvyro danga) yra apie 1 metro pločio, už kurio yra veja, tačiau toje vietoje, kurioje pareiškėjas paliko stovėti automobilį žvyro danga yra akivaizdžiai platesnė, tačiau ne dėl šioje vietoje suformuoto platesnio kelkraščio, bet dėl to, jog ši zona galimai dėl nuolat ten statomų automobilių, tame plote, yra netaisyklingai išvažinėta, dėl to veja auga ne visame plote. Nagrinėjamuoju atveju, teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo automobilio pusė, esanti arčiau kelio, stovi ant grunto, sudarančio kelkraštį, o kita automobilio pusė yra pastatyta ant išvažinėtos vejos. Nors pareiškėjo teigimu, nuotraukose gerai matosi kelio sankasa supilta iš skaldos ir žvyro ir šalia einantis drenažinis kelio griovys, kas reiškia, jog tai ir yra šalikelė, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog žemės plotas, kuriame buvo pastatytas R. M. automobilis yra vientisas su greta esančia žaliąja zona. Teismo vertinimu, danga nėra vejos skiriamasis bruožas, kadangi žvyras šioje vietoje gali pradėti dominuoti ir po to, kai kelkraštis yra suplakamas su veja nuolat važinėjant transporto priemonėms. KET 150.5 punkte įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga veja (tokia žolė ar pievelė, kuri yra vešli, specialiai suformuota ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį), nes šis draudimas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai veja neželia dėl objektyvių priežasčių. Veja nagrinėjamu atveju suprantama kiek kitaip - tai yra palei kelią esanti žalioji zona, neskirta automobiliams važiuoti ar stovėti. Tai, kad šios zonos pakraštys (posūkis) dėl ten statomų ar važiuojančių automobilių yra išvažinėtas, ištryptas, sudžiūvęs ir pan., nekeičia jos kaip vejos (žaliosios zonos) statuso ir neįteisina automobilių statymo joje. Nors pareiškėjas deklaruoja, kad iš jo darytos nuotraukos (IMG 20220625_181514) matosi drenažinis kelio griovys, tačiau su šiais skundo argumentais sutikti negalima, kadangi kaip matyti iš kitų administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 31), bei Institucijos su atsiliepimu pirmosios instancijos teisimui pateiktų nuotraukų (b .l. 49, 51), jokio drenažinio kelio griovio nesimato, o apelianto nurodyta vieta yra tik pėsčiųjų išmindytas ruožas patekimui iki dviračio ekspozicijos.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vieta, kurioje buvo užfiksuotas R. M. stovintis automobilis, nėra gatvė ar kelias skirtas važiuoti automobiliams, nes tai yra dviračių - pėsčiųjų tako įvaža. Be to, pareiškėjas prieš sukant pastatyti automobilį link pėsčiųjų – dviračio tako, kuriame yra pastatytas ženklas draudžiantis eismą nurodytoms transporto priemonėms, turėjo matyti ir kitą kelio ženklą, kuris draudė sustoti ir stovėti su papildomu prierašu „Automobilius kelkraštyje statyti griežtai draudžiama“, tačiau nepaisant to jis vis tiek paliko stovėti transporto priemonę ant vejos. Vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti pasekmes dėl atsakomybės ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog R. M. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto pažeidimus, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skundu pirmosios instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad R. M. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai R. M. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas