- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e1-1724-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36576-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai - 2) prokurorės I. Ž. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas 2019-10-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs 2020-06-30, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei G. Š., būtent: 2020-09-11 apie 22 val. 20 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė delnu nukentėjusiajai G. Š. į veido sritį bei įspyrė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai G. Š. į viršutinę nugaros dalį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą dešiniame žaste.
Kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Įtarimo esmę suprato ir kaltu prisipažįsta visiškai. Su sugyventine G. Š. gyvena ir veda bendrą ūkį apie pusantrų metų. 2020-09-11 dieną su G. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, vienu metu pas juos buvo atėjusi kaimynė, tačiau ji vėliau išėjo į namus. Kada ji išėjo, nepamena. Namuose dar buvo G. Š. sūnus D. su draugu, tačiau jie su jais alkoholio negėrė, sūnus negeriantis. Pamena, kad G. Š. tėvas, kuris taip pat buvo namuose, vėliau užmigo, o jam užmigus, galėjo būti apie 22.00 val., su G. Š. pradėjo konfliktuoti. Pradėjo konfliktuoti dėl to, kad G. Š. pradėjo jam priekaištauti dėl jo išvažiavimo į užsienį, pradėjo jo pavydėti, sakė, kad neva ją išduos su kitomis moterimis. Pripažįsta, kad konflikto metu, apie 22.20 val., galėjo jai suduoti ne mažiau kaip vieną kartą per veidą bei ne mažiau kaip du kartus įspirti į jos nugarą, galėjo pataikyti į jos žastą, kur jai atsirado mėlynė. Iš pradžių kaltės nepripažino, nes sunkiai prisiminė įvykio aplinkybes, tačiau vėliau viską apgalvojęs suprato ką padarė. Po įvykio G. Š. atsiprašė, ji jam atleido. Kiek pamena, įvykio metu, kai prieš ją smurtavo, niekas nematė, iš pradžių galvojo, kad matė, tačiau suklydo ir vėliau suprato, kad įvykio metu buvo dviese. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, sunkiai pamena smulkias įvykio detales, tačiau dėl padaryto nusikaltimo tikrai labai gailisi. Dar pamena, kad prieš įvykį norėjo įeiti į namus, bandė įlipti per langą, dėl ko lipdamas į namo vidų netyčia sudaužė lango stiklą. Prieš tai, lipant per langą, tikslaus laiko nepamena, buvo trumpam išėjęs į lauką parūkyti. Daugiau nieko neturi ką pasakyti. Sutiktų, kad šis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jei yra galimybė, paskiriant viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę (b. l. 63-66, 71-74).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. V. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus savo sugyventinio G. V. atžvilgiu ir gali pasakyti, jog su juo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 2 metus. Gyvena jos tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų su G. V. neturi, bet turi vaikų iš buvusios santuokos, visi vaikai pilnamečiai. 2020-09-11 su G. V. būdami namuose minėtu adresu apie 12.00 val. sugalvojo išgerti degtinės. Namuose buvo jos tėvas J. L., kaimynė I. B. ir vienu metu į namus buvo atėjęs sūnus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei jo draugas A. . Alkoholį vartojo ji, G. V., kaimynė I. B. ir J. L.. Sūnus su draugu sėdėjo kitame kambaryje prie kompiuterio, jie alkoholio su jais nevartojo. Jiems geriant, galėjo būti apie 22.00 val., tarp jos ir G. V. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis pradėjo sakyti, jog norėtų važiuoti į užsienį dirbti. Ji jam pradėjo sakyti, kad niekur jis nevažiuos, o jis tuomet, jau galėjo būti apie 22.20 val., ne mažiau kaip vieną kartą sudavė jai iš delno į veido sritį bei įspyrė ne mažiau kaip du kartus į nugaros sritį, į viršutinę nugaros dalį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu ji šaukė „nebesimušk". Jis spyrė jai stovinčiai. Po jo spyrių niekur nenugriuvo, niekur neatsitrenkė. Dar pamena, kad atėjo sūnus ir pradėjo sakyti: „ką tu darai, eik į lauką nesimušęs". Tuomet G. išėjo į lauką. Ji pasiėmė savo telefoną ir iškvietė policiją. Dar pamena, kad G. V., iki kol atvyko policija, buvo pradėjęs jos atsiprašinėti dėl panaudoto smurto, bet ji buvo supykusi ir sakė, kad vis tiek kvies policiją. Įvykio metu kaimynė jau buvo išėjusi į lauką, ji įvykio nematė. Ar tėvas matė įvykį, nežino, bet gal tuo metu jis buvo prisnūdęs. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jokie kitokie sužalojimai nepadaryti. Po įvykio į medikus nesikreipė ir neketina kreiptis. Kadangi buvo neblaivi, tai nelabai pamena, ką kalbėjo su atvykusiais pareigūnais, bet papasakojo jiems apie patirtą smurtą. Pareigūnai sulaikė G. V. ir jį išvežė. Kitos dienos vakare jis buvo trumpam parėjęs į namus, pasiėmė būtinus daiktus ir iš karto išėjo iš namų, sakydamas, kad jam policijos pareigūnai neleido su ja gyventi. Po įvykio, kai bendravo telefonu, jis jos atsiprašė dėl panaudoto smurto. Šiuo metu jis pas ją neateina, laikosi apribojimų su ja negyventi, tik kartais paskambina telefonu, draugiškai pakalba. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jo nereikš, nes turtinė žala nepadaryta. Dėl šio įvykio jam atleidžia, tegul atsako pagal įstatymus ir tiek, gal jis pasimokys, nors yra smurtavęs jau ir praeityje, į policiją kreipėsi, buvo jam atleidusi (b. l. 29-32).
Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2020-09-11 22.29 val. paskambinus į bendrąjį pagalbos centrą pranešta, jog reikalinga pareigūnų pagalba (b. l. 14-17).
2020-09-11 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su G. V. fizinio smurto panaudojimu G. Š. atžvilgiu. Įvykio vietoje G. Š. nustatytas 2,09 promilių girtumas, G. V. nustatytas 2,94 promilių girtumas (b. l. 9-13).
2020-09-11 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje apžiūra (b. l. 22-26).
2020-09-17 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body" kamera, apžiūra (b. l. 19-21).
2020-09-16 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. Š. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. G. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios G. Š. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kiti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad G. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, kilus konfliktui su nukentėjusiąja G. Š., panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė delnu nukentėjusiajai G. Š. į veido sritį bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į viršutinę nugaros dalį, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog G. V. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam G. V. už nusikalstamą veiką siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, bei įpareigoti G. V. per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3. Taip pat, vadovaujantis LR BK 72² straipsniu, G. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (1 t., b. l. 125-128).
Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).
Skirdamas kaltinamajam G. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
G. V. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (b. l. 110-124 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka (b. l. 99-109), nedirbantis (b. l. 97), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 96). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus G. V. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas G. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2020-09-11 23.10 val. iki 2020-09-12 15.53 val. (viena para) ir laikytina, kad G. V. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.
Taip pat teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga G. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimą padarė savo šeimos nariui - sugyventinei (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
G. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Daiktinis įrodymas – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę G. V. nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti G. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-09-11 23.10 val. iki 2020-09-12 15.53 val. (vieną parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
G. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Daiktinį įrodymą – voką, kuriame yra kompaktinis diskas, prisegtą prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.