- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- e2-265-586/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02835-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Virbarta“
- Atsakovas
- A. G., J. G.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Virbarta“ direktoriui V. M., atstovei A. V., ieškovės atstovei advokatei J. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Virbarta“ ieškinį atsakovams A. G., J. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus A. G. ir J. G. iš ieškovei UAB „Virbarta“ nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, priteisti solidariai iš atsakovų 15458,11 Eur (5406 Eur skolos ir 52,00 Eur žalos atlyginimo) ieškovės UAB „Virbarta“ naudai bei bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jo esančiais nebaigtais statyti pastatais – poilsio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Viename iš poilsio pastatų ieškovo leidimu ir sutikimu pastatų statybos, o vėliau teritorijos priežiūros tikslu apsigyveno atsakovas A. G., kuris laikotarpiu nuo 2005-06-01 iki 2010-04-01 dirbo UAB „Virbarta“ vadybininku. Poilsio pastatas, kuriame gyvena atsakovai, praktiškai yra visiškai tinkamas nuolat, visais sezonais gyventi, jis yra visiškai įrengtas. Atsakovai A. G. ir J. G. naudoja šį pastatą kaip savo nuolatinę ir pagrindinę gyvenamąją patalpą, nors nei vienas iš atsakovų nėra ir niekuomet nebuvo deklaravę joje savo gyvenamosios vietos. Ar su šiais atsakovais dar gyvena kokie nors šeimos nariai, nėra žinoma. A. G. niekuomet nėra prašęs leidimo ar sutikimo leisti apsigyventi jo šeimos nariams, o ieškovas tokio sutikimo nėra davęs. Jau ilgą laiką atsakovai naudojasi nekilnojamuoju daiktu neteisėtai, be savininko sutikimo ir leidimo, todėl turi būti iškeldinti. Atsakovai nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio gyvena pastate be jokios rašytinės nuomos ar panaudos sutarties, naudojasi elektra, vandentiekiu, kanalizacija, teritorijos apsauga, nemokėdami ieškovui ar komunalines paslaugas teikiančioms organizacijoms už patarnavimus, todėl visas šias dėl atsakovų gyvenimo pastate patiriamas išlaidas privalo apmokėti ir apmoka ieškovė, kuri yra pastato savininkė ir atsiskaito su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Kurį laiką ieškovė tai toleravo, nes A. G. iki 2010 m. balandžio 1 d. buvo ieškovės darbuotojas; atsakovas įleisdavo į teritoriją ir išleisdavo iš jos komunikacijas prižiūrinčius specialistus ir pan., tam tikra prasme atsakovas A. G. vykdė teritorijos priežiūros darbus. Žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovo naudojamas pastatas, praeityje priklausė atsakovo motinai J. G., po to buvo parduotas atsakovo draugui S. U., kuris žemę pardavė ieškovui UAB „Virbarta“. Sudarinėjant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorius notarų biure A. G. dalyvavo kaip vienos iš šalių įgaliotas atstovas. Ieškovė 2014 m. balandžio 15 d. atsakovui įteikė pranešimą „Dėl neatlygintinio naudojimosi daiktu pabaigos“, kuriuo įspėjo, kad UAB „Virbarta“ nutraukia neatlygintinio naudojimosi daiktu sutartį ir reikalauja atsakovą bei visus jo šeimos narius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos atlaisvinti pranešime nurodytą poilsio pastatą ir iš jo išsikraustyti. Atsakovas buvo prašomas informuoti apie būsimą išsikraustymą, kad būtų galima tinkamai perduoti bei priimti naudotą daiktą bei surašyti priėmimo-pardavimo aktą5. Šis pranešimas atsakovui įteiktas pasirašytinai 2014 m. balandžio 15 d., trijų mėnesių terminas baigėsi 2014 m. liepos 15 d. Atsakovai su ieškovu nuomos sutarties nėra ir nebuvo sudarę, naudojosi pastatu žodinės panaudos sutarties, kurios terminas nebuvo nustatytas, pagrindais. Nurodė, kad atsakovas gyveno ieškovės patalpose, naudojosi komunaliniais patarnavimais, tačiau už komunalinius nemokėjo. Visus mokesčius už patarnavimus, kurie buvo suteikti ieškovei (elektra, vanduo, šiukšlės) už atsakovui suteiktas paslaugas sumokėjo ieškovas UAB „Virbarta“. Ieškovės valdomame žemės sklype gyvena tik atsakovų šeima, kiti pastatyti pastatai nėra naudojami, juose niekas negyvena, nenaudoja vandens, jiems išlaikyti nereikalinga nei elektros energija, nei apsauga, jokiems kitiems gyventojams neskaičiuojama rinkliava už šiukšles. Atsakovai liko skolingi 15406,11 Eur skolos ir 52,00 Eur žalos, perskaičiuotas po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto 2015-07-21 iki 2015-08-21 mokestinio tyrimo Nr. FR0687-1429, kurio metu buvo nustatyta, kad viename poilsio komplekso Karklėje įrengtame name gyvena, nemoka nuomos mokesčio ir niekada jo nemokėjo buvęs statybos darbų vadovas A. G., kuris tai patvirtino mokesčių administratoriui raštu VMI nurodymu.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad žemės sklype buvo pastatyti 7 namai. 2008 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas A. G. su šeima apsigyveno savo pasirinktame viename iš 7 pastatytų namų, kurį įsirengė iš savo lėšų, nes jis buvo susitaręs su ieškove, kad ieškovė neatlygintinai perleis atsakovui A. G. nuosavybės teisę į ši namą su žemės sklypu. Namas buvo įrengtas iš atsakovų lėšų, kurios buvo gautos pardavus butą. Nurodė, kad ieškovė neteisėtai nurodė, kad atsakovai gyvena pastate be jokio teisėto pagrindo, be ieškovo leidimo ir sutikimo. Atsakovas A. G. su ieškove susitarė, kad jis su šeima gyvens pastate neatlygintinai iki 2025 m., o per tą laiką ieškovė neatlygintinai perleis pastatą atsakovui. Pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad atsakovai naudojasi pastatu žodinės panaudos sutarties pagrindu, tačiau klaidingai nurodo, kad sutarties terminas nebuvo nustatytas. Neatlygintino naudojimosi pastatu terminas su ieškove buvo sutartas iki 2025 metų, todėl ieškovės vienašališkas pareiškimas apie panaudos sutarties nutraukimo faktą, negali būti pripažintas teisėtu pagrindu atsakovų iškeldinimui iš pastato, nes atsakovo A. G. su ieškove sutartas neatlygintino naudojimosi daiktu terminas nėra suėjęs, o kitų priežasčių atsakovų iškeldinimui iš pastato nėra. Nurodė, kad pas ieškovę atsakovas vadybininku dirbo iki 2010-04-01, o ieškinį dėl iškeldinimo ieškovė pareiškė tik 2016 m. lapkričio mėnesį, t. y, praėjus 6 metams nuo atsakovo darbo santykių su ieškove pabaigos. Nurodė, kad ieškovė grindžia savo ieškinį vienas kitam prieštaraujančiais argumentais, nes vienoje savo ieškinio dalyje nurodo, kad ieškovei nėra žinoma nuo kada ir kokiu būdu kartu su atsakovu A. G. apsigyveno jo sutuoktinė, o kitoje ieškinio dalyje - ieškovas jau konstatuoja, kad abu atsakovai nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio gyvena pastate be jokios rašytinės nuomos ar panaudos sutarties. Tokie, vienas kitam prieštaraujantys ieškovės argumentai, įrodo, kad ieškovės ir atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės dėl leidimo pastate apsigyventi abiems atsakovams sutampa, tačiau ieškovė stengiasi šią aplinkybę paneigti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad iš atsakovų būtų išieškota ieškovės sumokėti mokesčiai. Pagal atsakovo A. G. su ieškove susitarimą, atsakovas su šeima pastatu naudojosi visiškai neatlygintinai ir naudosis iki 2025 metų, susitarimo su atsakovais dėl mokesčių mokėjimo nebuvo, dėl ko nėra jokio pagrindo iš atsakovų priteisti ieškovės reikalaujamų mokesčių. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų naudojimosi komunaliniais patarnavimais kiekvieną mėnesį gauna sąskaitas, kurias apmokėjo, tačiau tarp ieškovės ir atsakovo A. G. buvo susitarimas, kad komunalinius ir kt. mokesčius už pastatą apmokės pati ieškovė, nes ieškovė per 8 metų laikotarpį nei vienos sąskaitos ar mokesčių sumos, kurią reikia sumokėti, atsakovui A. G. neatsiuntė. Mano, kad A. G. ir J. G. atsakomybė nėra solidari, nes sudarytas sandoris buvo ieškovės ir atsakovo A. G. sandoris dėl pastato perleidimo tik atsakovui A. G. ir panaudos sutarties iki 2025 metų, J. G. šiame sandoryje nedalyvavo. Taip pat nesutiko su ieškovės argumentais dėl tariamai padarytos žalos atlyginimo, nes ieškovei buvo puikiai žinoma apie atsakovo A. G. su šeima neatlyginto naudojimosi pastatu terminą, juo atsakovai naudojosi nuo 2008 metų, todėl nesuprantama, kodėl 52,00 Eur suma turėtų būti kvalifikuojama kaip nuostolis ieškovei, jeigu šios sumos sumokėjimo priežastis pačios ieškovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė atitinkamų įstatymų reikalavimų nesilaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Virbarta“ direktorius V. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad visi namai priklauso UAB „Virbarta“, ji kaip įmonė neatlygintinai negali nieko niekam perleisti. A. G. dirbo įmonėje, buvo žodinis susitarimas, kad parduos vieną namą A. G. už savikainą. A. G. įsirenginėjo namą, nes buvo sutarę, kad jis namą pirks, tačiau jis vis neturėjo pinigų. A. G. buvo leista gyventi, tačiau nebuvo numatytas joks terminas, apie laiką nebuvo kalbama. Paaiškino, kad moka komunalinius mokesčius už apsaugą, vandentiekį, šiukšles, elektrą. A. G. nemoka jokių mokesčių. Be A. G. šeimos vandenį naudoja, tačiau kiekviename name yra vandens apskaitos prietaisai. A. G. teikia duomenis ir už sunaudotą elektros energiją, ir už sunaudotą vandenį, tačiau už tai nemoka.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Virbarta“ atstovė A. V. paaiškino, kad A. G. pats praneša parodymus apie elektros ar vandens parodymus, kartais parodymus patikrina, tačiau A. G. už nieką nemoka. Taip pat paaiškino, kad Mokesčių inspekcija atlikusi patikrinimą nustatė, jog viename name gyvena ir nemoka nuomos mokesčio ir niekada jo nemokėjo buvęs statybos darbų vadovas A. G..
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas A. G., jo atstovė advokato padėjėja I. A. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodytais motyvais, prašė jį atmesti. A. G. paaiškino, kad ieškovė iškart negalėjo perrašyti jam namo, dėt to sutarė, kad iki 2025 metų ieškovė perrašys jam namą, ir iki to laiko leido gyventi. Už komunalinius nemokėjo, nes taip buvo sutarta, kaip kompensacija jam už tai, kad negali iškart perrašyti namo. Buvo žodinis susitarimas, kad neatlygintinai gyvens ir nemokės jokių mokesčių iki 2025 metų, nėra gavęs sąskaitų ir nėra mokėjęs jokių mokesčių. Mano, kad neturėjo mokėti, nes taip ir buvo sutarta. Dėl šiukšlių paaiškino, kad niekas jiems neveža šiukšlių, neturi konteinerio ir nėra matęs, kad vežtų šiukšles bei nesinaudoja šia paslauga, namelius saugo apsaugos tarnyba.
Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Virbarta“ atstovė advokatė J. G. ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jo esančiais nebaigtais statyti 7 pastatais – poilsio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Ieškovė 2014-04-15 atsakovui įteikė pranešimą „Dėl neatlygintinio naudojimosi daiktu pabaigos“, kuriuo atsakovas įspėtas apie tai, kad UAB „Virbarta“ nutraukia neatlygintinio naudojimosi daiktu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone sutartį ir reikalauja atsakovą bei visus jo šeimos narius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos atlaisvinti pranešime nurodytą poilsio pastatą ir iš jo išsikraustyti. Atsakovas buvo prašomas informuoti apie būsimą išsikraustymą, kad būtų galima tinkamai perduoti bei priimti naudotą daiktą bei surašyti priėmimo-pardavimo aktą. Pranešimas atsakovui įteiktas pasirašytinai 2014-04-15, tačiau atsakovai patalpų neatlaisvino. Tiek ieškovė, tiek atsakovas A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės patalpose atsakovai A. G. ir J. G. gyveno nuo 2008 metų. Abi šalys patvirtino, kad atsakovams gyventi ginčo patalpose buvo duotas sutikimas ir leidimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo leista gyventi poilsio pastate, nenurodant jokio konkretaus termino. Atsakovas įrodinėja, kad su ieškove buvo žodžiu sutarę, kad galės gyventi iki 2025 metų. Išklausius šalių paaiškinimus, duotus parodymus, atsakovas visiškai neįrodė apie sutarties buvimą, pagal kurią jis galėjo gyventi iki 2025 metų, o tokią sutartį ieškovė neigia, todėl teismo vertinimu, tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota panaudos sutartis. Byloje nėra ginčo, kad ginčo patalpų savininkė yra UAB „Virbarta“. Tai rodo, kad ieškovė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo nuožiūrą valdyti, naudoti ginčo nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), o taip pat turi teisę ginti pažeistas teises (CK 4.98 str.).
Lietuvos Respublikos CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Byloje nustatyta, kad pranešimas apie panaudos sutarties nutraukimą atsakovui pasirašytinai įteiktas 2014-04-15, taigi atsakovai jau daugiau kaip 3 metus yra informuoti apie ieškovės valią nutraukti sutartį, CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti. Atsakovai net ir praėjus daugiau negu trejiems metams neatlaisvino patalpų, dėl to ieškovė, kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš patalpų, CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu, todėl reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo tenkintinas.
Byloje nėra ginčo dėl to, ar atsakovai naudojosi komunaliniais patarnavimais, byloje kyla ginčas dėl to, kas už juos turi mokėti. Atsakovas A. G. patvirtino, kad jiems buvo tiekiamas vanduo, elektra, yra apsaugos sistema, tačiau jis už patarnavimus nemokėjo, nes nebuvo gavęs sąskaitų, ir, jo nuomone, tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad jis gyvens ginčo patalpose, tačiau jam nereikės mokėti jokių komunalinių mokesčių. Pažymėjo, kad už šiukšles taip pat nemokėjo, tačiau mano, kad jiems ir nereikėjo mokėti, nes jie net konteinerio neturi. Ieškovė pateikė apmokėtas sąskaitas bei paskaičiavimus, kiek sumokėta už atsakovų naudotus komunalinius patarnavimus, apsaugą, šiukšles ir prašė iš atsakovų priteisti 15406,11 Eur nuostolių.
Lietuvos Respublikos CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.489 straipsnis numato, kad panaudos gavėjas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį.
Naudodamas pastatą pagal paskirtį, atsakovai naudojosi elektros energija, naudojo vandenį, šalino atliekas, už kurių išvežimą yra nustatyta rinkliava. Už visas šias suteiktas paslaugas, sunaudotą energiją sumokėjo ieškovė. Lietuvos Respublikos CK 6.51 straipsnis numato, kad tretysis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti tos pačios prievolės iš skolininko jo (trečiojo asmens) naudai. Poilsio pastatų savininkė yra ieškovė, tačiau byloje nustatyta, kad poilsio pastatuose atsakovai iki 2014-07-15, kuomet buvo nutraukta panaudos sutartis, gyveno panaudos sutarties pagrindu, o nuo 2014-07-15 iki šiol gyveno ir gyvena be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad poilsio pastatuose gyvena iki šiol, todėl atsakovai turi pareigą atlyginti su poilsio pastatų išlaikymu susijusias išlaidas. Ieškovė prašomas priteisti sumas pagrindė rašytiniais įrodymais, kurių pagrįstumu teismui nėra pagrindo abejoti, todėl 15406,11 Eur įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus priteistini iš atsakovų. CK 3.109 str. 2 dalis numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.
Atsakovas ginčija sumas dėl šiukšlių išvežimo, nes neturi konteinerio, nėra matęs, kad kas vežtų šiukšles. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas.
Ieškovė prašė priteisti 52,00 Eur žalos nuostolių, kuriuos patyrė sumokėdama padidintą pelno mokestį, kuris buvo perskaičiuotas po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto 2015-07-21 iki 2015-08-21 mokestinio tyrimo Nr. FR0687-1429. Šio mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viename poilsio komplekso Karklėje įrengtame name gyvena, nemoka nuomos mokesčio ir niekada jo nemokėjo buvęs statybos darbų vadovas A. G., kuris tai patvirtino mokesčių administratoriui raštu. Ieškovė ištaisė trūkumus, apskaičiavo menamas pajamas, dėl ko jai buvo padidintas 52,00 Eurs. Atsakovas ginčijo šią sumą, nurodydamas, kad šis nuostolis yra pačios ieškovės kaltė ir neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė atitinkamų įstatymų reikalavimų nesilaikymo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai neatlygintinai naudojosi ieškovės pastatu ir dėl kurių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą.
Iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovės 1805,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (353,00 Eur žyminis mokestis, 1542,00 Eur advokato pagalba) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei UAB „Virbarta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti poilsio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir J. G. 15406,11 Eur nuostolių, 52,00 Eur žalos ir 1805,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Virbarta“.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.