- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-50-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos, A. J. V.
- Trečiasis asmuo
- Romainių bendruomenės centro, V. Į. Kauno, VĮ Registrų centras, Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro
- Išvadą teikia
- L R Aplinkos ministerijos, LR Aplinkos ministerija
- Ieškovas
- Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Tamulaitienei , dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui S.Kasiuliui, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei D.Stakvilevičiūtei, atsakovo A. J. V. atstovams adv. A.Putnai, S.Kaminskui, trečiojo asmens Romainių bendruomenės centro atstovėms adv. S.Žukauskienei, G. Minkuvienei, trečiojo asmens V. Į. Kauno miškų urėdija atstovams J. Babrauskui, adv. S.Dambrauskui, institucijos duodančios išvadą byloje – L R Aplinkos ministerijos atstovams L.Deltuvai, L.Mikuckienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, A.J. V., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notarei R. Rasimavičienei, Romainių bendruomenės centrui, V. Į. Kauno miškų urėdijai, su institucija duodančia išvadą byloje LR Aplinkos ministerija dėl Kauno apskrities viršininko sprendimo, įsakymo dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą ir testamento dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti, panaikinti 2002-01-23 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 19/3797 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. V. ir grąžinimo natūra 1,88 ha miško, panaikinti 2002-01-23 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-195 dalyje dėl miško sklypų suteikimo pagal priedo 3 ir 4 punktus, pripažinti 2002-04-04 A. J. V. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį – 3 ir 4 punktus ir 1995-06-21 B. V. testamentą dalyje dėl miško sklypų (turto) palikimo A. J. V. negaliojančiais, taikyti restituciją, VĮ Registrų centro Kauno filialą įpareigoti panaikinti įrašus nekilnojamojo turto registre apie miško sklypų 0,2578 ha, sklypo kadastro Nr. 1901/0284:387, unikalus Nr. 1901-02840387 ir 1,6482 ha, sklypo kadastro Nr. 1901/0284:388, unikalus Nr. 1901-02840388 įregistravimą nuosavybės teise A. J. V.. Prašydamas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti ieškovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūroje medžiaga apie priimtų Kauno apskrities viršininko 2002-01-23 sprendimo NR. 19/3793 ir įsakymo Nr. 02-01-195 priėmimą buvo renkama LR Prokuratūros įstatymo 19 str. tvarka, paskutiniai duomenys gauti 2006-10-09., ši data laikytina įstatymo pažeidimų nustatymo data. Nurodo, kad 2002-01-23 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/3793 B. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atkurta nuosavybės teisė į 8,34 ha jai tenkančios buvusio savininko A. T. valdytos 30,45 ha žemės, esančios Žemutiniuose ir Aukštutiniuose Kaniūkuose, Kauno m., t.y. 6,46 ha žemės ir 1,88 ga miško. 2002-01-23 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-95 B. V. suteikti natūra du miško ūkio paskirties žemės sklypai ir du žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš žemės sklypų planų, kadastro duomenų identifikatorius, žemės naudojimų plotų eksplikacijos ir suvestinių duomenų matyti, kad Kauno miesto bloke Nr. 0284, sklypo planas Nr. 162-6 B. V. 0,28 ha miško ir sklypo planas Nr. 116 (tas pats blokas) – 1,60 ha miško. Minėti miško sklypai perduoti neatlygintinai ir 2002-03-01 įregistruoti nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr. 19/22828-1 ir Nr. 19/22829-1, kur nurodyta, kad tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė. Šio metu minėti žemės sklypai nuosavybės teise priklauso A. J. V. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu, išduoto 2002-04-04 d. pagal 2000-10-17 mirusios jo žmonos B. V. 1995-06-21 testamentą. Kauno apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas B. V. atkurti nuosavybės teises natūra į 1,88 ha miško yra neteisėti ir naikintini, kadangi 2002-04-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 520 buvo patvirtintas Kauno miesto miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašas, į kurį įtrauktas Kauno miškų urėdijai, Sitkūnų girininkijai priklausantis 179-181 kvartalas, kuriame ir yra B. V. grąžinti 1,88 ha miško sklypai. Šie miško sklypai priskirti specialios paskirties rekreacinių miškų grupei. 2004-11-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1423 pakeistas nutarimas Nr.520, bet ginčo miško sklypai liko specialios paskirties rekreacinių miškų grupėje, tačiau buvo priskirti ne miško parkų, bet miesto miškų pogrupiui ir priskirti valstybės išperkamų miškų kategorijai. Miško paskirties žemės sklypai B. V. Kauno m. Aukštutiniuose ir Žemutiniuose Kaniūkuose buvo suteikti neteisėtai, o A. J. V. negali būti laikomas sąžiningu trečiuoju asmeniu - šių žemės sklypų įgijėju. A. J. V. 1998-05-06 B. V. įgaliojimo pagrindu atstovavo jos interesus nuosavybės teisės atstatymo į buvusią jos tėvo žemę klausimais, dalyvavo paženklinant sklypus, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jam buvo žinomos miško paskirties žemės grąžinimo aplinkybės, todėl šiuo atveju taikytina restitucija LR CK 2.145 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino 2002-01-23 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 19/3797 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. V. a.k(duomenys neskelbtini) ir grąžinimo natūra 1,88 ha miško Aukštutiniuose Kaniūkuose. Panaikino 2002-01-23 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-195 dalyje dėl miško sklypų Nr. 162-6 -0,28 ha ir Nr. 116 - 1,60 ha Aukštutiniuose Kaniūkuose suteikimo natūra pagal priedo 3 ir 4 punktus. Pripažino 2002-04-04 A. J. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį – dėl 0,28 ha sklypo kadastro Nr.: 1901/0284:387 Kauno mst. k.v., žemės sklypo unikalus Nr.: 1901-02840387, esančio Kauno m. sav., Kauno m., ir 1.6 ha žemės sklypo kadastro Nr.: 1901/0284:388 Kauno mst. k.v., žemės sklypo unikalus Nr.: 1901-02840388, esančio Kauno m. sav., Kauno m., paveldėjimo ir 1995-06-21 B. V. testamentą dalyje dėl miško sklypų 0,28 ha sklypo kadastro Nr.: 1901/0284:387 Kauno mst. k.v., žemės sklypo unikalus Nr.: 1901-02840387, esančio Kauno m. sav., Kauno m., ir 1.6 ha žemės sklypo kadastro Nr.: 1901/0284:388 Kauno mst. k.v., žemės sklypo unikalus Nr.: 1901-02840388, esančio Kauno m. sav., Kauno m., palikimo A. J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais. Taikė restituciją - miškų sklypus: 0,2578 ha, sklypo kadastro Nr.l901/0284:387, unikalus Nr.1901-02840387 ir 1,6482 ha, sklypo kadastro Nr.l901/0284:388, unikalus Nr.1901- 02840388 Aukštutiniuose Kaniūkuose grąžinti valstybei. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teismas išanalizavęs LR CK 1.127 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., reglamentuojančius ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškovas, pateikęs ieškinį 2006 10 12 ieškinio senaties termino nepraleido. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas nurodė, kad prokurorams, skirtingai nei asmenims, kurie yra nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dalyviai trisdešimties dienų terminas skaičiuojamas ne nuo sprendimo įteikimo momento, bet nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Teismo nuomone, nuosavybės teisės į žemę atkūrimas turėtų vykti pagal atitinkamų sprendimų priėmimo metu galiojančius įstatymus. A. T. nuosavybės teise valdytas žemės sklypas nuosavybės atstatymo metu pateko į teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu (Žin., 1996, Nr.35-873) buvo priskirta Kauno miesto savivaldybei. Vadovaujantis Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., galima daryti išvadą, kad miesto miškai valstybinės reikšmės miškais pagal įstatymą buvo pripažinti nuo 2001 m. liepos 1 d. (kai įsigaliojo nauja Miškų įstatymo redakcija), o tai reiškia, kad Kauno apskrities viršininko administracijai priimant 2002-01-23 sprendimą Nr. 19/3797 dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. V. ir grąžinimo natūra 1,88 ha miško bei įsakymą Nr. 02-01-195 dėl miško sklypų suteikimo natūra pagal priedo 3 ir 4 punktus, miesto miškai jau buvo valstybinės reikšmės, todėl ir ginčo sklype esantis miškas turi būti laikomas valstybinės reikšmės mišku, nepaisant to, kad jis nebuvo įtrauktas į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Vadovaudamasis CK 1.80 str. nuostatomis, numatančiomis, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja teismas pripažino nuosavybės teisių atkūrimą natūra B. V. į ginčo miško sklypus niekiniu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, teigdamas jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, padarė neteisingas išvadas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:
- Teisės normose įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog valstybės išperkamiems miškams turi būti priskiriami ne bet kurie, nors ir formaliai galintys tokio miško kriterijus galintys atitikti miškai, tačiau tik tie, kurie nustatytoms valstybinės reikšmės miškų kategorijoms priskiriami konkrečiu poįstatyminiu aktu - Vyriausybės nutarimu. Kompetentinga institucija, spręsdama nuosavybės teisės atkūrimo klausimą, privalo vadovautis Vyriausybės nutarimu. Ginčo žemės miško sklypai nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka priskirti valstybės išperkamiems miškams, todėl šis turtas turėjo būti natūra sugrąžintas B. V..
- Teismas neturėjo remtis tik LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. nuostatomis apie tai, jog miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, o privalėjo šią teisės normą aiškinti sistemiškai kartu su šio įstatymo 3 str. išskirtomis miškų grupėmis, kadangi miesto teritorijoje gali būti skirtingų rūšių miškų , kurių tik dalis (grupė) gali turėti LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. prasme taikytiną valstybinės reikšmės miško statusą. Negalima sutapatinti valstybinės reikšmės ir miesto miškų.
- Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti jog atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo teisės normas, bei B. V. 1995 06 21 d. sudarytą testamentą bei testamento pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl ginčo sklypų pripažinti niekiniais sandoriais. Teismas, padaręs išvadą, ,kad ieškovo ginčyti Kauno apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas yra niekiniai, o todėl – negaliojantys, negalėjo tuo pačiu pagrindu pripažinti negaliojančių testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo dalių, nes nepadarė išvados, jog B. V., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčijamus žemės sklypus, testamento surašymo metu ar atsakovas, jos įpėdinis buvo nesąžiningi. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis LR CK 4.96 str. 2 d. nuostatomis nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, išskyrus atvejus kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jokia nusikalstama veikla šiuo atveju nebuvo nustatyta.
- Teismas turėjo taikyti senatį. Vieno mėnesio terminas per kurį prokuroras gindamas viešąjį interesą turi kreiptis į teismą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta duomenų, leidžiančių teigti, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pažymėtina, kad tokie duomenys turi būti surinkti laikantis terminų ir kitų reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, reglamentuojančiuose prokuroro veiklą. Šiuo atveju prokuroras duomenis surinko per nepagrįstai ilgą laiką. Jeigu prokuroras delsė atlikti minėtus veiksmus ir duomenis surinko per nepagrįstai ilgą laiką, terminas pareiškimui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. Ieškovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus civilinėje byloje bei teisminio nagrinėjimo metu gautus įrodymus, nepažeidžiant materialinių bei procesinių teisės normų, o būtent:
- Vadovaujantis LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai pagal įstatymą. Kauno apskrities viršininko administracijai priimant sprendimą dėl nuosavybės teisų atkūrimo ir grąžinimo natūra, miesto miškai jau buvo valstybinės reikšmės, todėl ir ginčo sklype esantis miškas turi būti laikomas valstybinės reikšmės mišku, nepaisant to, kad jis nebuvo įtrauktas į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus.
- Konstitucinio teismo nutarimo nuostatos patvirtina, kad miesto miškai visais atvejais yra valstybinės reikšmės miškais.
- Apeliaciniame skunde susiaurinamas LR CK 4.96 str. numatyto daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taikymo institutas, analizuojant tik šio straipsnio 2 dalyje numatytą situaciją, neatsižvelgiant į LR CK X skyriaus teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą ar į LR CK 1.80 str., 4.96str. 3 d. numatytą atvejį.
- Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi ieškovas paskutinius duomenis ieškiniui ruošti iš VĮ Registrų centras Kauno filialo gavo 2006 m. spalio 09 d., o ieškinį teismui pateikė 2006 m. spalio 12 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo atsakovo A. J. V. apeliacinį skundą patenkinti - panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad neaišku kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad būtent ginčo sklypai priskirti valstybinės reikšmės miškams. Teismas nurodė, kad tik vieno sklypo dalis - apie 0,1 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų, kuriuose atsakingos institucijos buvo ne kartą nurodžiusios, kad ginčo sklypai nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus ir todėl gali būti grąžinti natūra. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė ne tik teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą, bet ir teisėtų lūkesčių principą. Prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo metu ginčo sklypai buvo Kauno rajono savivaldybės ribose, o šiuo metu jie patenka į Kauno miesto savivaldybės teritoriją. Ieškovas praleido ieškinio padavimo terminą – teismas neįvertino, kad prie civilinės bylos prijungtoje Kauno miesto apylinkės prokuratūros byloje Nr. 15-512 jau buvo šie duomenys taip pat nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 3771 buvo pateikta prokuratūrai 2006 m. liepos 14 d. – todėl nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas terminas ieškiniui paduoti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Romainių bendruomenės centras prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad ginčo parkas, priimant Kauno apskrities viršininko administracijai sprendimą, buvo pripažintas tiek miško parku, tiek valstybinės reikšmės mišku, tiek miesto mišku, todėl nuosavybė negalėjo būti atkurta.
LR Aplinkos ministerija - institucija duodanti išvadą byloje, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad prokuroras pareiškė ieškinį dėl ginčijamų sprendimų, kuriais atstatytos nuosavybės teisės į 1.88 ha miško B. V. praleidęs vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija tokį apelianto apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.
Prokuroras nustatęs viešojo intereso faktą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti, gali kreiptis su ieškiniu į teismą ( Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir kt., byla Nr. 3K-3-677/2005, suformulavo taisyklę, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai nustatė, jog prokuroras apie galimus teisės pažeidimus, atkuriant nuosavybės teises B. V. sužinojo 2006m. spalio 9d., t.y. gavęs paskutinius duomenis ieškiniui paruošti iš valstybės įmonės registrų centras Kauno filialo. Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2006m. spalio 12d. Taigi, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad 30 dienų terminas ieškiniui pateikti nebuvo praleistas. Toks apylinkės teismo ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant ir aiškinant ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad teismas priimdamas sprendimą neturėjo remtis L R Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis.
Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad žemės sklypas į kurį atkurtos nuosavybės teisės B. V. buvo Kauno miesto teritorijoje. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atstatyto žemės ploto teritorija yra priskirta miškui. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas darė išvadą, kad miesto miškai valstybinės reikšmės miškais buvo pripažinti nuo 2001m. liepos 1d. ir, kad ginčo sklype esantis miškas Kauno apskrities viršininko administracijai priimant 2002m. sausio 23d. sprendimą Nr. 19/3797 dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. V. turėjo būti laikomas valstybinės reikšmės mišku, nepaisant to, kad jis nebuvo įtrauktas į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Teisėjų kolegija tokiai teismo motyvacijai pritaria. Apylinkės teismui priėmus sprendimą nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007m. rugsėjo 6d. nutarimo III dalies 5 punkte Dėl L R Vyriausybės 1997m. spalio 23d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, taip pat dėl pareiškėjo – Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymo ištirti, ar L R Vyriausybės 1997m. spalio 23d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, L R Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu konstatavo, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ( 2001m. balandžio 10d. redakcija) inter alia nustatyta, kad „ Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai“ ir kad „valstybinės reikšmės miškai – tai: <...> 2) miestų miškai; <..> kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams“.
Beje nuostata, kad Lietuvos Respublikos išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių ( kai seimas 1994m. lapkričio 22d. priėmė šį įstatymą).
Taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad Kauno apskrities viršininko administracija priimdama ginčijamus sprendimus atstatyti nuosavybės teises natūra B. V. į buvusio savininko A. T. miško sklypus, esančius miesto teritorijoje, pažeidė imperatyviąsias teisės normas ir turėjo pagrindą administracijos priimtų sprendimų dalis pripažinti negaliojančiomis ( CK 1.80 straipsnis)
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas negalėjo taikyti restitucijos ir ginčo žemės sklypų grąžinti valstybei.
Paveldėjimas yra neatlygintinis turto įgijimas, o neatlygintino turto įgijimo atveju, savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. ( CK 4. 96 straipsnio 3 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas panaikindamas atsakovo priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčijamus sklypus bei pripažindamas negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimo dalį išduotą atsakovui A.J. V. dėl paveldėtų ginčo žemės sklypų iš B. V. ir taikydamas restituciją, CK 4.96 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų nepažeidė. Tačiau teismas nepagrįstai priimtu sprendimu pripažino negaliojančia 1995m. birželio 21d. B. V. parašyto testamento dalį dėl ginčo miško sklypų palikimo atsakovui A.J. V.. Testamentas – tai asmeninis palikėjo potvarkis dėl jo turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Iš testamento turinio ( t. 1, b.l 105) matyti, kad B. V. surašytas testamentas atitinka įstatymo reikalavimus ( 1964m. CK 581 straipsnis). Pagal testamentą notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuris yra juridinis pagrindas įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre ( L R Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis). Taigi, tik paveldėjimo teisės liudijimas ir jo įregistravimas sukuria nuosavybės teises, bet ne testatoriaus išduotas testamentas. Todėl teismas neturėjo įstatyminio pagrindo pripažinti minėtą testamento dalį negaliojančia. Esant nurodytiems motyvams apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir ieškovo ieškinys šio reikalavimo dalyje atmestinas ( CPK 330 straipsnis). Likusiose dalyse pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu ( CPK 263 straipsnis), todėl paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, CPK 98 straipsniu iš atsakovų priteistinos trečiajam asmeniui Romainių bendruomenės centrui išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. liepos 19d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria pripažintos negaliojančiomis 1995m. birželio 21d. B. V. surašyto testamento dalys dėl miško sklypų 0,28 ha, sklypo kadastrinis Nr. 1901/0284:387, žemės sklypo unikalus Nr. 1901-02840387, esančio Kauno m., žemės sklypo pavadinimas A.Kaniūkai ir 1,6 ha žemės sklypo kadastro Nr. 1901/0284:388 Kauno mst. k.v. žemės sklypo unikalus Nr. 1901-02840388, esančio Kauno m., žemės sklypo pavadinimas: A.Kaniūkai, palikimo, panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti.
Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir A.J. V. priteisti po 500 Lt turėtų apeliacinės instancijos teisme advokato atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui Romainių bendruomenės centrui.