- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- A-62-2212-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-004011-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai
- Advokatai
- Tatjana Borik
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Tatjanai Borik,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Telšių apskrities VPK) Plungės rajono policijos komisariate (toliau – ir PK) 2010 m. balandžio 1 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-78-IS-8, kurioje konstatuota, kad Plungės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – ir VTS PP) tyrėjas T. L. 2010 m. sausio, vasario mėnesiais vilkino ikiteisminius tyrimus Nr. 78-1-732-09, Nr. 78-1-734-09, Nr. 78-1-735-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1-3 dalis ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, taip pat, atlikdamas ikiteisminius tyrimus, dirbo neplaningai, nesudarė tyrimų planų, nederino su vadovu, su prokuroru, tuo pažeisdamas 2007 m. lapkričio 29 d. Plungės rajono apylinkės vyr. prokuroro Plungės rajono PK ir Rietavo PK įsakymo Nr. VI-10/78-V-90/44-V-70 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo atlikimo ir kontrolės pagerinimo“ 3.2 punkto reikalavimus tyrimų planus suderinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ir juos suderinti su vadovu bei vadovaujančiu ikiteisminiam tyrimui prokuroru, taip pat 4 punkto reikalavimus – nebaigus tyrimo per 2 mėnesius padalinio vadovui pateikti patikrinimui visą ikiteisminio tyrimo medžiagą (prijungta tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 15).
2010 m. balandžio 2 d. Telšių apskrities VPK surašė raštą Nr. 86-S-4540 „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados suderinimo“ ir jį išsiuntė Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (b. l. 48).
Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga 2010 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos” atsakė, kad negali duoti išankstinio sutikimo dėl nuobaudos taikymo dėl išvardintų priežasčių: pirma, profsąjungai nepateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga bei, antra, iš tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, ar T. L. pagal pareigybės aprašymą gali tirti tokio pobūdžio bylas, neaiški prokuratūros, kuri tiesiogiai vadovauja ir kontroliuoja ikiteisminius tyrimus, nuomonė (b. l. 10).
Telšių apskrities VPK viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 86-TE-91 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. L.“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui T. L. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 4).
II.
Pareiškėjas T. L. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti 2010 m. balandžio 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 86-TE-91 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. L.“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teismui nurodė, kad nuo 2006 metų dirba Plungės rajono policijos komisariate Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyryje. Jo nuomone, atsakovas jam skyrė tarnybinę nuobaudą neteisėtai. Paaiškino, kad tuo metu buvo tiriamos bylos dėl naminės degtinės gaminimo ir laikymo, įrangos ir panašiai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Nurodė, kad neaiškumų dėl tyrimų atlikimo šiose bylose iškilo tuomet, kai viršininkai nusprendė, kad buvo blogai pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, anot jo, jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Taip pat nurodė, kad pagal apylinkės inspektorių veiklos grupės aprašą jam nėra suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, išskyrus pagal BK 201 straipsnio 3 dalį. Pasak pareiškėjo, platesnę kompetenciją turėtų numatyti Lietuvos policijos generalinis komisaras atskiru nurodymu. Pareiškėjas akcentavo tai, kad buvo įsivėlusi klaida, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog jis buvo įvykio vietoje. Pareiškėjas manė, kad galbūt viršininko pavaduotoją suklaidino tai, jog įvykio vietos apžiūros protokolas rašytas jo ranka, o pasirašė jo kolega ir tai, pasak pareiškėjo, lėmė, kad jis buvo įvykio vietoje ir žinodamas visas aplinkybes turėjo atlikti tolimesnes liudytojų apklausas ir kitus veiksmus. Pažymėjo, kad įvykio vietoje jis nebuvo. Po įvykio grįžęs kolega, kad būtų greičiau, jo paprašė, kad padėtų jam surašyti įvykio vietos protokolą, jis surašė, o kolega pasirašė. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad kai jam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, jis nesikreipė į tiesioginį vadovą ar Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovą su pareiškimu, kad tai jam per sudėtingos bylos, prokurorams taip pat nesakė. Nesutiko, kad šiose bylose per tris mėnesius nieko nebuvo tirta. Akcentavo, kad buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, nes nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Gautas atsisakymas, tačiau jis nebuvo įstatymo tvarka apskųstas.
Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo T. L. patikslintu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VTS PP tyrimo grupės darbuotojų pareigybės aprašymuose nėra numatyta atlikti ikiteisminius tyrimus pagal BK 201 straipsnio 1, 2 dalis, tačiau ikiteisminius tyrimus pagal BK 201 straipsnį gali ir atlieka paprasti patruliai, o ne tik tyrėjai. Tik vėliau, jeigu tyrėjas ar patrulis nesutinka atlikti tyrimo, sprendžiama, kas atliks tyrimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas T. L. nesikreipė, kad ši byla būtų iš jo paimta ir perduota kitam. Dėl profesinės sąjungos atsakymo atsakovas paaiškino, kad 2010 m. balandžio 2 d. siuntė į Telšių apskrities VPK elektroniniu paštu raštą su tarnybinio patikrinimo išvada. Pasak atstovo, profesinė sąjunga turėjo tarnybinio patikrinimo išvadą ir turėjo galimybę per 14 dienų duoti savo sutikimą ar nesutikimą, kurio ji nedavė. Atstovo teigimu, nei viename profsąjungos rašte nėra jokio motyvo, užuominos, kad T. L. nuobauda skiriama dėl veiklos profsąjungoje. Atsakovo nuomone, profsąjungos raštas negali būti laikomas nesutikimu. Savo argumentą atsakovas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-313/2005, kurioje konstatuota, jog pasitaiko atvejų, kad profsąjungos renkamas organas nepateikia išreikšto sutikimo arba nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo, o nurodo priežastis, dėl kurių šis klausimas negali būti svarstomas. Pasak atsakovo, šioje nutartyje konstatuota, kad profesinės sąjungos nustatyto turinio atsakymo nepateikimas turi sukelti tokias pat pasekmes kaip nepateikus atsakymo, t. y. skiriama tarnybinė nuobauda. Nurodė, kad profesinės sąjungos atsakymas valios neduoti sutikimo neišreiškė, tai matosi iš nurodytų motyvų.
Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga palaikė pareiškėjo T. L. patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti.
Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir teisėtas, pakankamai išdėstyta argumentų, dėl kurių įsakymas dėl nuobaudos skyrimo turi būti panaikintas, kadangi profesinės sąjungos nariams yra reikalingas profesinės sąjungos išankstinis sutikimas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas jokio atskiro Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymo neturi, todėl mano, kad pareiškėjas byloje aptariamų bylų neturėjo teisės tirti, nes tai kriminalinės policijos tyrėjo bylos.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėję administracinę bylą, 2010 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo T. L. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl dviejų motyvų: pirma, dėl vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra ir profesinės sąjungos narys, paskiros tarnybinės nuobaudos teisėtumo, negavus profesinės sąjungos sutikimo, kai į ją nustatyta tvarka kreipėsi darbdavys, tačiau prašymas dėl sutikimo atitinkamai nebuvo gautas ir, antra, dėl pavedimo, kuris galimai neatitiko aukštesnės galios norminių aktų reikalavimų. Pirmuoju klausimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A3-170-2004 pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, lyginant jį su Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, yra specialioji teisės norma pastarosios (bendrosios teisės normos) atžvilgiu, o tai savo ruožtu lemia, jog šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatoms. Teismas įvertino minėtuose teisės aktuose bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje įtvirtiną reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad profesinė sąjunga po daugiau nei 14 dienų (paskutinė termino diena turėjo būti 2010 m. balandžio 16 d.) raštu Nr. 14 atsakė, kad negali duoti išankstinio sutikimo dėl nuobaudos taikymo, nurodydama priežastis, todėl buvo išsiųsta profsąjungai papildoma medžiaga. Tačiau profsąjungai daugiau nepateikus jokio atsakymo, atsakovas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, pasinaudodamas jam suteikta teise, 2010 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo paskyrė T. L. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Teismas atmetė pareiškėjo atstovės argumentą, kad 2010 m. balandžio 20 d. raštą laikyti prašymu pakartotinai suderinti, tai Telšių apskrities VPK nesulaukė 14 dienų termino nuobaudai skirti. Pažymėjo, kad profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis. Taigi, anot teismo, profesinė sąjunga, žinodama arba turėdama žinoti apie gautą atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir jo laiku neduodama, piktnaudžiavo jai suteikta teise – kontroliuoti, kad jos nariai nebūtų persekiojami dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje bei šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai. Dėl to atsakovui negavus per 14 dienų minėto aiškaus atsakymo iš profesinės sąjungos, jam atsirado teisė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2010 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 14 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos” suformuluota nuomonė yra teisiškai nekorektiška ir nesuprantama, nes joje nėra aiškiai išreikšta valia dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, todėl atsakovas turėjo visišką pagrindą manyti, jog jis negavo neigiamo atsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Pasisakydamas kitu byloje keliamu klausimu teismas įvertino tarnybinio patikrinimo išvadą ir pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtino Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūnų tarnybinės veiklos aprašą (toliau – ir Aprašą), įvertino Apraše įtvirtintas nuostatas dėl apylinkės inspektorių kompetencijos. Nurodė, kad Plungės rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigybės aprašymo 7.3. punktas įtvirtina, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekiantis įgyvendinti Viešosios tvarkos skyriaus keliamus uždavinius, turi teisę ir pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą, vykdo teismo ir ikiteisminio tyrimo institucijų pavedimus, o 7.4. punktas nustato, kad tyrimo grupėse atlieka ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, kai medicinos darbuotojas pateikia preliminarią nuomonę, kad mirtis nesmurtinė, bylose, ieškant vaikų, pabėgusių iš namų, specialių auklėjimo ir kitų globos įstaigų, kurie kompetentingos institucijos sprendimu turi būti integruoti, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnyje, 140 straipsnyje, 164 straipsnyje, 178 straipsnio 4 dalyje (kai aiškus įtariamasis), 187 straipsnio 3 dalyje, 201 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatė, kad pareiškėjui T. L. 2010 m. sausio 6 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 78-1-00732-09 pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Teismas sutiko su pareiškėjo atstovės motyvu, jog vadovaujantis Aprašo 35 punktu bei 36 punktu, atliekant ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 78-1-00732-09, Nr. 78-1-00734-09, Nr. 78-1-00735-09, turėjo būti sudaryta tyrimo grupė bei gautas atskiras Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas ar nurodymas dėl platesnės tyrimo grupės kompetencijos, t. y. atlikti ikiteisminius tyrimus ne tik pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs pavedimą atlikti ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, turėjo teisę atsisakyti atlikti ikiteisminius tyrimus pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, tačiau pareiškėjas T. L. nesikreipė į tiesioginį vadovą dėl jam paskirtų pavedimų, o vykdė viršininko nurodymus. Pateiktoje tarnybinio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad tyrėjas T. L. turėjo patirties atlikti pavestus ikiteisminius tyrimus dėl veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1, 3 dalyse. Atkreipė dėmesys, kad pats pareiškėjas neginčija, jog jam buvo pavestos sudėtingos bylos, jis nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda, kuri buvo paskirta dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį privalo būti baigtas ikiteisminis tyrimas. Sąvoka ,,per trumpiausią terminą“ yra vertinamojo pobūdžio, jos vertinimas priklauso nuo įvairių aplinkybių: ikiteisminio tyrimo sudėtingumo, pareigūno darbo apimties, darbo planavimo efektyvumo bei kitų priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo baudžiamųjų bylų gavimo dienos, t. y. nuo 2010 m. sausio 6 d., kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybą dėl užduoties atlikti objektų tyrimą, specialisto išvados buvo gautos 2010 m. sausio 29 d., tačiau dėl liudytojų apklausos pareiškėjas kreipėsi tik 2010 m. vasario 18 d. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių per sausio, vasario mėnesius neatliko būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Taip pat teismas nustatė, jog T. L. pažeidė 2007 m. lapkričio 29 d. Plungės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Plungės rajono Policijos komisariato viršininko ir Rietavo Policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. V1-10/78-V-90/44-V-70 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo atlikimo ir kontrolės pagerinimo“ 3.2 punktą, kuris numato reikalavimus sudaryti tyrimų planus ne vėliau nei per 5 dienas, ir 4 punktą, kuris numato, kad ikiteisminį tyrimą baigti per du mėnesius. Teismo nuomone, pareiškėjo darbo krūvis, kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, nebuvo ne tik didesnis, bet netgi ir mažesnis už tą patį darbą atliekančių kitų pareigūnų darbo krūvį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, jog ilgesni, nei protingi, ikiteisminio tyrimo terminai atsirado dėl pareiškėjo didesnio darbo krūvio. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas, žinodamas apie jam pavestų ikiteisminių tyrimų sudėtingumą, privalėjo pasinaudoti savo teisėmis bei kreiptis į vadovus, kad būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos atlikti tokiems ikiteisminiams tyrimams, tačiau to nepadarė, o Plungės rajono PK VTS PP tyrėjo pareigybės aprašymo 7.3. punktas numato jam teisę ir pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą, vykdyti teismo ir ikiteisminio tyrimo institucijų pavedimus, todėl, gavęs pavedimą atlikti ikiteisminius tyrimus, jis privalėjo juos atlikti laikydamasis BPK numatytų reikalavimų arba, esant objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo to atlikti, turėjo apie tai informuoti savo tiesioginius vadovus.
IV.
Pareiškėjas T. L. apeliaciniu skundu nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio mėn. 14 d. sprendimu, prašo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti – panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 86-TE-91.
Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Akcentuoja, kad skiriant tarnybinę nuobaudą buvo reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad profesinė sąjunga būtų gavusi užklausimą dėl tarnybinės nuobaudos suderinimo 2010 m. balandžio 2 d. Profesinei sąjungai nebuvo išsiųsta ir tuo labiau nebuvo gautas joks paklausimas iš atsakovo. Paklausimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo profesinė sąjunga gavo 2010 m. balandžio 6 d., nes 2010 m. balandžio 2 d. buvo penktadienis, o nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki 2010 m. balandžio 6 d. išeiginės dienos, susijusios su Šventų Velykų švente. Atsakovas nė kartą neužsiminė, kad profesinė sąjunga praleido terminą duoti sutikimą ar atsisakymą. Atsakymas buvo pateiktas laiku, t.y. 2010 m. balandžio 19 d. Sistemiškai ir gramatiškai vertinant 2010 m. balandžio 19 d. raštą, darytina išvada, kad sutikimas nebuvo duotas, nes rašte aiškiai nurodyta, kad profesinė sąjunga neduoda sutikimo. Profesinė sąjunga nurodė dėl kokių priežasčių negali duoti sutikimo, tačiau tai antrinis klausimas ir jo teisėtumas galėjo būti atsakovo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai, atsakovas sutikdamas su profesinės sąjungos raštu, išsiuntė profesinės sąjungos prašomus dokumentus ir paaiškinimą, kuris vertinamas kaip antras užklausimas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Paklausimas išsiųstas 2010 m. balandžio 20 d. ir, nesulaukus nustatyto 14 d. termino atsakymui gauti, paskirta nuobauda. Nesutinka su teismo išvada, kad 2010 m. balandžio 19 d. profesinės sąjungos raštas yra nekorektiškas ir nesuprantamas. Teigia, kad rašte aiškiai išreikštas nesutikimas. Pažymi, kad profesinė sąjunga turi teisę vertinti ne šiaip surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą, bet tinkamai surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta netinkamai, neišsamiai, profesinė sąjunga neturėjo galimybės įvertinti tarnybinio nusižengimo aplinkybių ir pateikti sutikimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Atsižvelgiant į tai, Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga turėjo rimtą pagrindą manyti, jog profesinės sąjungos nariui siekiama taikyti tarnybinę atsakomybę būtent dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Taigi, anot pareiškėjo, nebuvo sudarytos galimybės išsamiai išnagrinėti tarnybinės nuobaudos skyrimo priežasčių, nebuvo pateikta prašoma informacija, o tarnybinė nuobauda paskirta negavus profesinės sąjungos sutikimo, todėl skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas. Dėl pareiškėjui pareikštų kaltinimų pažymi, kad jokio atskiro Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymo ar įsakymo dėl platesnės kompetencijos nusikalstamų veikų, nurodytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, tyrimo, nebuvo išleista, todėl pareiškėjui negalėjo būti pavestas tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje. Nesutinka su teismo nuomone, kad pareiškėjas privalėjo atsisakyti vykdyti pavedimą. Pažymi, kad kalbėjo su tiesioginiu vadovu, jog jam negali būti paskirtas šis tyrimas, tačiau neprivalėjo ir negalėjo atsisakyti atlikti šį darbą. Akivaizdu, kad darbas jam buvo pavestas neteisėtai. Iš neteisėtai paskirto darbo ir jo neva netinkamo atlikimo, negali kilti teisė – teisė paskirti nuobaudą. Nesutinka, kad vilkino ikiteisminius tyrimus, dirbo neplaningai, nesuderino tyrimų planų su vadovu ir prokuroro. Pažymi, kad kreipėsi į prokurorus ir aptarinėjo su jais tyrimo eigą ir tyrimą organizuojantys prokurorai nenurodė, kad tyrėjas būtų dirbęs netinkamai. Todėl rašytinio plano nesudarymas negali būti vertinamas netinkamu pareigų atlikimu, nes darbo planas buvo paruoštas ir žodžiu suderintas su prokurorais. Pažymi, kad nebuvo pažeisti BPK 176 straipsnyje įtvirtinti terminai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vilkino tyrimą. Nurodo, kad nors specialisto išvados buvo gautos 2010 m. sausio 29 d., o dėl liudytojų apklausos kreiptasi tik 2010 m. vasario 18 d., šiame laikotarpyje pareiškėjas atlikinėjo kitą darbą, buvo pakankamai didelis darbo krūvis. Pažymi, kad ne pareiškėjas netinkamai atliko darbą, o bylose buvo neįmanoma surinkti pakankamai įrodymų, nes prieš iškeliant baudžiamąsias bylas nebuvo surinkta pakankamai operatyvinės ir kitos reikalingos bylai informacijos. Visos baudžiamosios bylos, dėl kurių nubaustas, buvo nutrauktos. Pabrėžia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo netinkamai atliekamas darbas, pasireiškęs tyrimų vilkinimu, nepataisomų pasekmių nesukėlė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl vidaus tarnybos pareigūnui – pareiškėjui T. L., kuris yra ir profesinės sąjungos narys, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 86-TE-91 paskiros tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantas, nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, pirmiausia teigia, jog priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes negautas Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos sutikimas dėl tarnybinės atsakomybės jam taikymo.
Profesinių sąjungų teises ginant savo narių, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. Nr. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas, Vidaus tarnybos statutas).
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2001 m. kovo 27 d. įstatymo redakcija Nr. IX-230) numatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje (2006 m. liepos 19 d. įstatymo redakcija Nr. X-804) nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009), aiškinant paminėtų teisės aktų tarpusavio santykį, yra pažymėta, kad Vidaus tarnybos statutas, lyginant jį su Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, yra specialioji teisės norma pastarosios (bendrosios teisės normos) atžvilgiu. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams.
Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, nei Vidaus tarnybos statute nėra nustatyta taisyklių, išsamiai reglamentuojančių išankstinio profesinės sąjungos sutikimo gavimo tvarką ir sąlygas, apsiribojant vieninteliu nurodymu, jog tokiais atvejais, t. y. skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš tarnybos), yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Detaliau šis klausimas aptartas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka).
Minėtos Tvarkos 26 punkte (2003 m. rugpjūčio 27 d. įstatymo redakcija Nr. 1V-308) nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nors Tvarkos 26 punkte kalbama apie profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo gavimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tik pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos organus, atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtą Statuto 43 straipsnio 4 dalį aptariama garantija įtvirtinta ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, bet bendrai – visiems profesinės sąjungos nariams, laikytina, kad Tvarkoje įtvirtintos taisyklės taikytinos ir kai reikia gauti profesinės sąjungos renkamo organo sutikimą dėl profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas T. L., priimant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 86-TE-91 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. L.“, buvo Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys ir kad atsakovas Telšių apskrities VPK, žinodamas apie pareiškėjo T. L. narystę profesinėje sąjungoje, 2010 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 86-S-4540 (b. l. 48) kreipėsi dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo gavimo. Objektyvių duomenų, kada minėtas raštas buvo gautas profesinėje sąjungoje, nėra. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad profesinei sąjungai 2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 86-S-4540 buvo išsiųstas 2010 m. balandžio 2 d. elektroniniu paštu, jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą, byloje nepateikta. Pareiškėjas teigia, kad 2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 86-S-4540 profesinėje sąjungoje buvo gautas tik 2010 m. balandžio 6 d., nes 2010 m. balandžio 2 d. buvo penktadienis, o 2010 m. balandžio 3-5 d. išeiginės (šventinės) dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia ir atsakovui. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kadangi atsakovas Telšių apskrities VPK, veikdamas savo rizika, pasirinko tokį rašto siuntimo būdą (elektroniniu paštu), kuris apsunkina gavimo datos nustatymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent atsakovui ir tenka šios neįrodytos aplinkybės (kad raštas profesinėje sąjungoje gautas 2010 m. balandžio 2 d.) našta. Atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos 26 punkte nėra nurodyta, nuo kada skaičiuojamas 14 dienų terminas apsispręsti dėl nuobaudos skyrimo ir atsakyti raštu, todėl pagal teisės analogiją taikomas panašius santykius reguliuojantis įstatymas – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per keturiolika dienų nuo pareiškimo gavimo. Tokią išvada suponuoja ir lingvistinis bei loginis Tvarkos 26 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas (profesinė sąjunga realiai pasinaudoti teise per 14 dienų terminą pateikti atsakymą gali tik žinodama, kad yra kreiptasi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą gavimo). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, laikytina, kad Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga atsakovo 2010 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 86-S-4540 „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados suderinimo“ gavo tik 2010 m. balandžio 6 d. ir atsakymą pateikė laiku – 2010 m. balandžio 19 d. (b. l. 10), nepažeisdama Tvarkos 26 punkte įtvirtinto termino. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2010 m. balandžio 19 d. atsakymas Nr. 14 yra nekorektiškas ir nesuprantamas, jame aiškiai neišreikšta valia dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Įvertinus Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2010 m. balandžio 19 d. atsakymo Nr. 14 turinį, matyti, kad šiame rašte aiškiai nurodyta, jog Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinė sąjunga neduoda sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, pateiktos tokio nesutikimo priežastys. Šių priežasčių pagrįstumo įvertinimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Atsakovas, norėdamas tęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, pagal Tvarkos 26 punktą Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimą privalėjo skųsti administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nenuginčijęs Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimo, atsakovas neturėjo teisės skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Pažymėtina, kad 2010 m. balandžio 20 d. užklausimas (prijungta tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. 86-78-IS-8, l. 11), įvertinus jo turinį, nelaikytinas pakartotiniu kreipimusi į profesinę sąjunga dėl sutikimo gavimo, nes toks prašymas aiškiai neišdėstytas. Be to Įsakymas priimtas 2010 m. balandžio 30 d., t. y. nesulaukus 14 dienų termino nuo minėto rašto gavimo profesinėje sąjungoje, kas iš esmės patvirtina, jog ir pats atsakovas šiam raštui neteikė tokios reikšmės.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas buvo atleistas, pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies, įtvirtinančios tam tikros kategorijos statutiniams valstybės tarnautojams (profesinės sąjungoms nariams) papildomas socialines garantijas, ir Tvarkos 26 punkto, reglamentuojančio tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnams (profesinės sąjungos nariams) procedūros ypatumus, nuostatas. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalyje vidaus reikalų įstaigų pareigūnams yra suteikta teisė steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti, kas lemia, jog jiems turi būti taikomos atitinkamos tokiems asmenims teisės aktuose numatytos garantijos, o darbdavys (nagrinėjamu atveju – atsakovas Telšių apskrities VPK) privalo šias garantijas užtikrint ir jų paisyti. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teisės. Taigi, atsakovui Telšių apskrities VPK skundžiamu Įsakymu paskyrus pareiškėjui T. L. tarnybinę nuobaudą, nesant profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, buvo pažeistos pagrindinės procedūros – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus teisės normų aiškinimo argumentus bei į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pripažinti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 86-TE-91 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. L.“ yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešingą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą (ABTĮ 143 str., 88 str. 1 d. 2 p.).
Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad iš esmės nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda, nes tarnybinis pažeidimas yra neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Įsakymą, minėti argumentai nenagrinėjami kaip neturintys reikšmės galutiniam bylos rezultatui.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi teisme išlaidas. Šis prašymas paliekamas nenagrinėtu, nes jis tinkamai nedetalizuotas (nenurodytos konkrečios patirtos išlaidos, jos nepagrįstos įrodymais, nepateiktas jų paskaičiavimas), kas trukdo apeliacinės instancijos teismui įvertinti, ar prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šis sprendimas neriboja pareiškėjo teisės pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti prašymą atitinkamam teismui dėl jame vykusio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išsamiu išlaidų apskaičiavimu ir tinkamu pagrindimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. L. skundą patenkinti.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 86-TE-91 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui T. L.“ panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.