Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-22 · Civilinė byla Nr. e2S-543-945/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
e2S-543-945/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00009-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
SIA RENETA
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-543-945/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00009-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA RENETA atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės SIA RENETA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA RENETA (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ (toliau – atsakovė) 12 363,96 Eur skolą, 239,89 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 12 603,85 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali reikšmingai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovė nevykdo savo pačios pasirašyto skolų suderinimo akto, vengia procesinių dokumentų įteikimo. Atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ne vienas teismo procesas. Atsakovė gali slėpti turtą ir (arba) perkelti lėšas, iš kurių būtų galima atlikti išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis yra prasta, o reikalavimo suma yra didelė atsakovei ir tai savaime didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, jog teismui pateiktas ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tačiau vien ši aplinkybė savaime nelemia, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti tenkinimas. Ieškovės argumentai, susiję su prievolės jai nevykdymu, yra teisminio nagrinėjimo dalykas, nesprendžiamas šioje proceso stadijoje. Nesant tikslių duomenų apie procesinių dokumentų neįteikimo atsakovei priežastis, negalima daryti išvados, kad atsakovė yra nesąžininga ir vengia procesinių dokumentų įteikimo. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų apie galbūt nesąžiningus atsakovės veiksmus, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovė slepia turtą, perleidžia jį tretiesiems asmenims, taip siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas galėtų būti pareikšto reikalavimo suma, todėl didžioji dalis skundžiamos nutarties argumentų, kurie siejami su reikalavimo sumos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ryšiu (ar jo nebuvimu), yra nepagrįsti.

1.2. Atsakovės veiksmai rodo, kad vengimas vykdyti savo įsipareigojimus yra nuolatinis, o tai paneigia atsakovės sąžiningumo prezumpciją ir sudaro pagrindą manyti, kad tolimesniame procese šie veiksmai nepasibaigs.

1.3. Atsakovės įsiskolinimas vien Sodrai skundžiamos nutarties priėmimo metu sudarė ne mažiau kaip 128 494,54 Eur, o procesiniai dokumentai atsakovei neįteikiami nuolat. Akivaizdu, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji nevykdo įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams, valstybei, savo darbuotojams, siekdama prailginti atsiskaitymo terminus, nepriiminėja procesinių dokumentų.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – interneto tinklalapio kopiją. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, jis gali būti reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priima ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

11. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys, nutartyje išdėstyti argumentai atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atskirai nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje ieškinio preliminarus nepagrįstumas nebuvo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškovė atskirajame skunde nenurodė su preliminariu ieškinio pagrįstumu susijusių argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.

12. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, atskirajame skunde nurodydama, kad atsakovės nuolatinis vengimas vykdyti savo įsipareigojimus ir procesinių dokumentų nepriėmimas įrodo jos nesąžiningumą, o vieši duomenys apie 128 494,54 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įrodo sunkią atsakovės turtinę padėtį.

13. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

14. Aptarta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma ar juridinio asmens finansinė padėtis, o buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) jo nesąžiningas elgesys, kuris įvertinamas pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas.

15. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, t. y. jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės skolos nesumokėjimą, procesinių dokumentų nepriėmimą nesuponuoja išvados, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo šioje byloje, kadangi paminėtos aplinkybės nėra susijusios su konkrečiais atsakovės veiksmais, siekiant paslėpti atsakovės turimą turtą ar jį apsunkinti.

16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovė nesąžiningai gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas