Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitinės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistosios A. S. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1d., ir nuteista 35 paroms arešto. Į bausmės laiką įskaičius sulaikyme ir suėmime jos išbūtą laiką nuo 2007-12-27 iki 2008-01-31, laikyta, kad A. S. visiškai atliko arešto bausmę. Paskirta kardomoji priemonė suėmimas panaikinta, paleidžiant nuteistąją teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteista pagal LR 178 str. 1d. už tai, kad ji 2004 m. spalio mėn. 1-12 d. laikotarpyje, tiksliau nenustatytu laiku, gyvendama A. V. sodyboje, esančioje Žiūronių kaime, Balbieriškio sen., Prienų r., iš ūkinio pastato pagrobė svetimą turtą, priklausantį A. V., t.y. 50 kg. kiaulę, kurios vertė – 300 Lt., 7 antis, vienos vertė – 18 Lt., bendra vertė 126 Lt., 16 vištų ir gaidžių, kurių bendra vertė – 192 Lt., tuo padarydama nukentėjusiajam A. V. 618 Lt. turtinę žalą.

Nukentėjusysis A. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendį ir nuteistajai A. S. paskirti griežtesnę bausmę. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti kiti nusikalstamą veiką padarę asmenys, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nepadarė pavogtų daiktų poėmio, todėl dirbtinai sukėlė turtinės žalos padarymą. Be to, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, jog A. S. davė dalinai neteisingus parodymus, prisiimdama visą kaltę sau, tuo padėdama išvengti atsakomybės kitiems šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusiems asmenims. A. S. praeityje yra daug kartų teista, net dabar būdama garbaus amžiaus neatsisakė polinkio nusikalsti. Pagrobtus gyvulius ir paukščius ji pardavė pusvelčiui, už gautus pinigus įsigijo alkoholio ir rūkalų. Teismas neįvertino, jog teisminio nagrinėjimo metu A. S. pasislėpė, todėl buvo suimta. Be to, ji iki šiol nukentėjusiajam neatlygino turtinės žalos ir jos ateityje taip pat nesugebės atlyginti. Apelianto nuomone, nuteistoji praktiškai liko nenubausta, jai paskirta tik 35 parų arešto bausmė nepasiekė savo tikslo, todėl nepagrįstai yra per švelni.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą ir nuteistosios gynėją, prašiusius nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas neginčija A. S. kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas ((duomenys neskelbtini) str.).

Nors skundu buvo prašoma nuteistajai A. S. griežtinti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, šie nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji yra pensijinio amžiaus, pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos veikos, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei.

Be to, apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad A. S. nusikalto turėdama jau išnykusį teistumą už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji praeityje pripažinta kalta viso buvo 8 kartus, paskutinį kartą – Prienų rajono apylinkės teismo 1998-10-06 nuosprendžiu pagal 1964 m. LR BK 271 str. 2d. ir nuteista 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme su viso turto konfiskavimu (b.l. 35-37). Byloje nėra duomenų apie šios nusikalstamos veikos perkvalifikavimą pagal dabar galiojantį baudžiamąjį įstatymą, todėl teistumo išnykimo terminas skaičiuojamas pagal 1964 m. LR BK 58 str. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą teistumas išnyksta po 5 metų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmuo, nuteistas laisvės atėmimu daugiau kaip 3 metams, bet ne daugiau kaip 6 metams, baigė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir per šiuos 5 metus nepadarė naujo nusikaltimo. Bylos duomenimis A. S. atžvilgiu pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1d. 3p., ji nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista ir 2000-05-10 paleista iš Panevėžio BR PDK atlikusi bausmę (b.l. 37). Tai reiškia, kad teistumo išnykimo laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo 2000-05-10 d. ir turėjo baigtis (teistumas išnykti) 2005-05-10 d. Nežiūrint to, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. S. padarė inkriminuojamą nusikaltimą dar prieš šį laikotarpį, t.y. 2004 m. spalio mėn. 1-12 d. laikotarpyje, tiksliau nenustatytu laiku. Taigi pagal baudžiamojo įstatymo raidę reikštų, kad ji nusikalto dar neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį analoginį nusikaltimą nuosavybei.

Kita vertus, toks teistumo išnykimo termino skaičiavimas šioje byloje A. S. atžvilgiu negali būti taikomas. Nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2000-01-31 nutartimi vadovaujantis 1999-11-25 LR įstatymu Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440, A. S. Prienų rajono apylinkės teismo 1998-10-06 nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 6 mėnesiais ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu (b.l. 37). Tai reiškia, kad teistumo išnykimo terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas ne pagal 1964 LR BK 58 str. 1d. 5p., o pagal šio straipsnio 4 punktą, pagal kurį teistumas išnyksta po 3 metų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmuo, nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip 3 metams, baigė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir per šiuos 3 metus nepadarė naujo nusikaltimo. Įvertinus tai, kad A. S. baigė atlikti bausmę 2000-05-10, tai teistumas pagal Prienų rajono apylinkės teismo 1998-10-06 nuosprendį jai išnyko 2003-05-10 d., o iki šio laiko A. S. naujo nusikaltimo nepadarė. Tai reiškia, jog A. S., darydama skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą 2004 m. spalio mėn. 1-12 d. laikotarpyje, tiksliau nenustatytu laiku, nebuvo recidyvistė ir buvo laikoma neteista, t.y. turėjo jau išnykusį teistumą. Šis statusas draudžia teismui atsižvelgti į jau išnykusį teistumą, skiriant bausmę nauju nuosprendžiu ar kitaip varžyti kaltinamosios teises (LR BK 98 str. 1d., 2d.). Be to, teistumo nebuvimas įpareigoja teismą svarstyti švelnesnių, negu laisvės atėmimas, bausmių skyrimo galimybę ir leidžia tiesiogiai taikyti LR BK 55 str., pagal kurį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismo A. S. paskirta arešto bausmė yra tik per vieną laipsnį švelnesnė už terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 42 str. 1d.), kad areštas savo esme yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinamajai paskirta arešto bausmės rūšis yra teisinga ir nekeistina. Apylinkės teismas, nustatydamas arešto bausmės dydį, jau įvertino A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad neatlyginta 618 Lt turtinė žala, jos nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą ir ilgalaikę jos paiešką teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi dar kartą vertinti šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi procesinio pagrindo. Dėl to konstatuoja, kad A. S. paskirta 35 parų arešto bausmė, net ir įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, pakankamai ir efektyviai drausmins nuteistąją, sulaikys ją nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks ją taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti BK 41 str. numatytus tikslus, nėra aiškiai per švelni. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentais griežtinti nuteistajai A. S. paskirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl kitų kaltų asmenų nenustatymo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų neva kaltų veiksmų padarymo ar neva jų neteisėto neveikimo, taip pat dėl būtinų procesinių veiksmų neatlikimo detaliau nesvarstytini, kaip neturintys tiesioginio ryšio su apeliacinio skundo reikalavimu nuteistajai griežtini pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme (visų instancijų teismuose) nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota prokuroro teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje ((duomenys neskelbtini) str. 1d.). Šioje byloje nebuvo kaltinami kiti asmenys, tik A. S., todėl apelianto nuogąstavimai, jog nepagrįstai nebuvo nustatyti ir teisiami kiti su nagrinėjama nusikalstama veika susiję asmenys, atmetami.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.