- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-1135-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Lietuvos Respublikos, Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teisme nagrinėjama ištuokos byla, kurioje sprendžiamas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, užsitęsė. Nurodė, jog iki 2008 m. balandžio mėnesio nepilnametis sūnus A. K., gimęs 1990-12-28, gyveno su ja, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2008 m. balandžio mėn. sūnus gyvena su tėčiu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl vykstančių ginčų su ieškovu santuokos nutraukimo byloje, ji negali kada panorėjusi patekti į butą, kuriame gyvena nepilnametis sūnus, ir ten jį lankyti. Ieškovas A. K. taip pat sudaro ir kitokias kliūtis jai bendrauti su sūnumi: savaitgaliais ir švenčių dienomis išsiveža sūnų pas savo gimines, draugus, į įvairius renginius, o eilinėmis dienomis taip suderina sūnaus popamokinį užimtumą, kad sūnui visiškai nelieka laisvo laiko. Todėl mano, jog būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą:
1. Savaitės dienomis: ketvirtadieniais, penktadieniais, sekmadieniais bei kas antrą pirmadienį A. K. būna su atsakove (duomenys neskelbtini), ketvirtadieniais po pamokų sūnus iš mokyklos grįžta į butą (duomenys neskelbtini), nakvoja, penktadienio ryte atsakovė išleidžia jį į mokyklą, penktadienio vakare sūnų pasiima ieškovas A. K.. Jei sūnus su atsakove būna sekmadienį ir pirmadienį, tuomet pas ją ateina (arba jį atveža A. K.) sekmadienio ryte, nakvoja, pirmadienio ryte atsakovė išleidžia į mokyklą, o vakare jį pasiima ieškovas A. K.. Jei sūnus pas atsakovę būna tik sekmadienį, ateina (arba atvežamas) sekmadienio ryte, o vakare jį pasiima A. K.. Pagal sūnaus pageidavimą, jis gali ateiti į butą (duomenys neskelbtini). arba grįžti į butą (duomenys neskelbtini) pats.
2. Švenčių dienomis: Švenčių dienas sūnus praleidžia paeiliui - vienas šventes su atsakove, kitas - su ieškovu, išskyrus ypatingas šventes: Motinos dieną - su atsakove, Tėvo dieną- su ieškovu, motinos gimtadienį – su atsakove, tėvo gimtadienį - su ieškovu, senelių gimtadienius - su seneliais, atsakovės motinos mirties metines - su atsakove, vaikų gimtadienius - vieną dieną- su ieškovu, kitą - su atsakove.
3. Atostogas: pusę kiekvienų atostogų praleisti su atsakove, pusę - su ieškovu.
4. A. K. išvykų į užsienį metu, nepilnametį vaiką palikti su atsakove. Taip pat prašo vaikui susirgus, netrukdyti atsakovei jį lankyti (duomenys neskelbtini). Esant A. K. šokių konkursams sekmadienį, sūnų pristatyti pas atsakovę po konkurso. Pasikeitus vaiko buvimo vietai, visuomet apie tai informuoti atsakovę. Netrukdyti atsakovei su vaiku susitikti mokykloje, dalyvauti mokyklos tėvų susirinkimuose, šventėse, ekskursijose, renginiuose. Leisti vaikui bendrauti su motinos giminėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. K. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:
1. 2010 m. mokslo metų laikotarpiu A. K. su sūnumi A. K. praleidžia kiekvieną trečiadienį. Sūnus trečiadienį grįžta iš mokyklos į butą (duomenys neskelbtini) ir nakvoja pas atsakovę. Ketvirtadienio ryte atsakovė jį išleidžia į mokyklą. Taip pat A. K. bendrauja su sūnumi savo gyvenamojoje (duomenys neskelbtini), 2010 m. mokslo metų savaitgaliais – kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 16 val., kai nevyksta šokių konkursai, o vykstant konkursams – laisvą nuo konkurso savaitgalio dieną nuo 12 iki 16 val.
2. Švenčių dienas tėvas ir motina su sūnumi A. K. praleidžia iš eilės - vienas šventes su sūnumi praleidžia atsakovė, kitas ieškovas. Šalys taip pat bendrauja su sūnumi ir būna su juo per jiems ypatingas šventes: per Motinos dieną – su sūnumi būna atsakovė, per Tėvo dieną – su sūnumi būna ieškovas, per motinos gimtadienį – su sūnumi būna atsakovė, per tėvo gimtadienį – su sūnumi būna ieškovas. Per senelių gimtadienius ar mirties metines – vaikas būna su tuo iš tėvų, iš kurio pusės yra senelio atmintina diena. Nepilnamečio šalių sūnaus Audriaus gimtadienio dieną su juo praleidžia atsakovė.
3. Per 2010 m. sūnaus vasaros atostogas pusę laisvo nuo stovyklų laiko su juo praleidžia atsakovė, pusę ieškovas.
4. Ieškovo A. K. išvykų į užsienį metu, nepilnametis A. K. būna su atsakove.
Teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus, išklausęs vaiko nuomonės bei vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvados, sprendė, jog šalys geruoju nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. K. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Teismas sprendė, jog atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi jos pasiūlytomis savaitės dienomis tvarka neatitinka vaiko interesų, nes vaikui itin dažnai tektų keisti savo buvimo vietą, gabentis jam reikalingas mokymosi priemones ir šokių reikmenis. Besibaigiant mokslo metams, tai turėtų neigiamą įtaką, nes atsirastų papildomų sunkumų ruošiant pamokas, vykstant į treniruotes. Teismo manymu, mokslo metų laikotarpiu tikslinga išlaikyti iki šiol nusistovėjusią atsakovės su sūnumi bendravimo eilinėmis savaitės dienomis tvarką – trečiadieniais, su nakvyne, o taip pat nustatyti bendravimo tvarką laisvu nuo pamokų ir treniruočių metu savaitgaliais, nustatant, kad atsakovė bendrauja su sūnumi kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, kai nevyksta konkursai, o vykstant konkursams – laisvą nuo konkurso savaitgalio dieną. Tokia bendravimo savaitgaliais tvarka iš dalies kompensuotų atsakovei jos retesnį bendravimą su sūnumi per savaitę. Atsakovės prašymą dėl bendravimo su sūnumi švenčių dienomis iš esmės nustatė pagal jos pageidavimą, išskyrus Joninių šventę, kurią sūnus pageidavo praleisti išskirtinai su ieškovu, nes tą dieną švenčiamas senelio vardadienis. Bendravimo su sūnumi vasaros atostogų metu bei ieškovo išvykų į užsienį metu tvarką nustatė pagal atsakovės prašymą. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo atsisakymą sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su artimais giminaičiais iš atsakovės pusės, šio prašymo netenkintino (CK 3.176 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09 nutartį pakeisti taip: 2010 m. mokslo metų laikotarpiu A. K. su sūnumi A. K. praleidžia kiekvieną trečiadienį. Sūnus trečiadienį grįžta po šokių treniruotės į butą adresu, (duomenys neskelbtini), ir nakvoja pas atsakovę. Ketvirtadienio ryte atsakovė jį išleidžia į mokyklą. Taip pat A. K. bendrauja su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) 2010 m. mokslo metų kas antrą savaitgalį - kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 16 val. Šokių konkursui vykstant sekmadienį, sūnus A. K. pas A. K. šeštadienį nevyksta. Taip pat šokių konkursui baigiantis šeštadienį po 21 val., sūnus A. K. pas A. K. vyksta sekmadienį 12 val., jei yra grįžęs iš konkurso.“ Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas ne visais klausimais išklausė vaiką ir neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Teigia, jog sūnui tikslingiau pas atsakovę vykti trečiadienį po šokių repeticijos, t.y. nuo 21 val., kadangi atsakovė A. K. dirba Tado Ivanausko muziejuje, muziejaus darbo laikas nuo antradienio iki sekmadienio prasideda nuo 11 val. ir baigiasi 19 val. Atsakovė trečiadieniais pati lanko šokių repeticijas, kurios trunka iki 18.30 val. Sūnus rakto nuo atsakovės buto neturi. Raktus atsakovė laiko pas kaimynę, tačiau kaimynė raktų nuo buto sūnui neduoda. Todėl sūnus atsakovei turi paskambinti, tačiau atsakovė dažnai neatsiliepia. Sūnui laukti po pamokų atsakovės buto laiptinėje yra nesaugu. Be to sūnus trečiadieniais nuo pat ryto su savimi turi gabenti aktualias tos dienos pamokoms knygas bei šokių aprangą. Visą dieną su savimi gabenti šokių aprangą ir knygas yra nepatogu. Sūnus lanko šokių kolektyvą „Sūkurys“, taip pat individualias sportinių šokių treniruotes, kurios vyksta pirmadieniais 18-19 val. Kartais laikas būna pakeičiamas į 17 - 18 val. Antradieniais taip pat vyksta individualios lotynų Amerikos šokių repeticijos, nuo 17-18 val. Trečiadieniais 17-18 val. vyksta bendra lotynų Amerikos šokių repeticija, o 18.30 - 20.00 val. standartinių šokių repeticija. Ketvirtadieniais 19-20 val. bendra standartinių šokių repeticija. Penktadieniais 15 - 17 val. bendroji klasikinių šokių repeticija, o 17.00 - 19 val. bendros standartinių ir lotynų Amerikos šokių repeticijos. Šeštadieniais ir sekmadieniais sūnus dažnai treniruojasi papildomai. Taip pat dažnai savaitgaliais važiuoja į šokių konkursus, kurie vyksta ne tik Lietuvoje. Sūnų į konkursus veža ieškovas, atsakovė sūnaus į konkursus neveža ir nelydi, todėl tais savaitgaliais, kai sūnus dalyvauja konkursuose, jis pervargęs neturėtų vykti pas atsakovę. Sūnus 2010 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš konkursą pas atsakovę būti nepageidauja, nes reikia ruoštis konkursui. Todėl sūnus dieną prieš šokių konkursą ir konkurso dieną po konkurso pas atsakovę vykti neturėtų. Taip pat nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolierius atsakovės skundų pagrindu atliko tyrimą ir nustatė, kad „nepilnametis Audrius su mama bendrauja 1-2 kartus per savaitę (kartais lieka nakvoti), telefonu bendrauja kasdien. Nepilnamečiui lankytis pas mamą niekas nedraudžia - jis gali eiti kada nori, tačiau vaikas yra išreiškęs norą pas ją lankytis rečiau, kadangi būdamas pas mamą nesijaučia saugiai ir patiria psichologinį spaudimą (mama kaltina tėtį ir brolį nebūtais dalykais, pasilikti su mama bijo, nes nebūtų kam jį apginti, gyvenant su mama konfliktų išvengti nepavyksta)“ (pažymos 9.3 punktas). Sūnus pas atsakovę nori lankytis kartą per dvi savaites.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. K. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į A. K. pageidavimus bei nepilnamečio sūnaus užimtumą, atsakovės siūlytas dienas bendravimui su sūnumi atmetė ir nustatė ieškovo bei sūnaus pasirinktą bendravimo tvarką. Atskirai apklausus nepilnametį sūnų ir buvo sudarytas bendravimo grafikas. Po nutarties priėmimo ieškovas persigalvojo ir nusprendė, jog sūnus nenori lankytis pas atsakovę nustatytu grafiku. Teigia, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje aprašyta daugybė faktų neatitinkančių tikrovės. Pažymi, kad ieškovas pats teisme prašė skirti sūnui lankymosi pas mamą dieną trečiadienį, kadangi jis tą dieną dirba Vilniuje ir grįžta tik ketvirtadienį, nors atsakovė teisme teigė, kad ta diena jai nepatogi dėl nuo 19 val. iki 20 val. vykstančių šokių repeticijų. A. K. teismui pateikė tik žodinį repeticijų šokių klube „Sūkurys“ grafiką. Iš sąrašo matyti, kad pirmadieniais, antradieniais bei savaitgaliai vyksta brangiai apmokamos individualios repeticijos, kurios nėra sūnui privalomos. Dažną savaitgalį sūnus būna laisvas, nes konkursai nevyksta, tačiau ieškovas prisigalvoja daugybę nepagrįstų priežasčių arba tiesiog sūnų išveža, dėl ko jis pas mamą lankytis negali. Atskirajame skunde ieškovas nurodo naujas aplinkybes ir reikalauja dar labiau apriboti atsakovės teises. Atskirajame skunde taip pat keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pateikti teismui, todėl tenkinti skundą nėra teisinio pagrindo. Jei ieškovas mano, kad atsirado naujų aplinkybių, dėl ko turi būti pakeistas bendravimo grafikas, jis turi iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su nauju reikalavimu, o jo atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme net nenagrinėtinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teisme nagrinėjama ištuokos byla, kurioje sprendžiamas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, užsitęsė.
Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 3.170 str. 2, 3 d. ir nustatė atsakovės, kuri gyvena skyrium nuo ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus, bendravimo su sūnumi tvarką. Iš byloje pateiktų duomenų, nustatyta, kad atsakovė nori dalyvauti sūnaus auklėjime, bendrauti su juo. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Atskirojo skundo argumentą, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ne visais klausimais išklausė vaiką ir neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas klausimas buvo sprendžiamas teismo posėdžio metu, jame buvo apklaustas ir šalių nepilnametis sūnus, kuris paaiškino, jog jis bendrauja su mama nuolat, kiekvieną dieną su ja kalbasi telefonu ar per skaipą. Taip pat trečiadieniais eina pas ją nakvoti. Daugiau dienų su nakvyne likti pas ją nepageidautų, nes yra labai užimtas, po pamokų ruošia pamokas, kiekvieną dieną lanko šokių treniruotes. Be trečiadienio, jis dar galėtų būti pas mamą savaitgaliais, kai nevyksta konkursai. Pabūtų iki sekmadienio 15.00 val. Prieš konkursą arba po jo būti pas mamą nepageidauja, nes reikia ruoštis konkursui arba pailsėti. Atostogų metu rugpjūčio mėn. bus stovykloje, likusį laiką sutiktų praleisti dalį su mama, dalį su tėčiu. Tačiau Joninių ir Velykų šventės norėtų praleisti su tėčiu. Pirmosios instancijos teismas, būtent atsižvelgęs į vaiko interesus, ir nustatė kitokią, nei prašė atsakovė bendravimo tvarką (t. III, b.l. 144). Teismas įvertino A. K. užimtumą, klausimo sprendimo metu susiklosčiusią atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarką ir nustatė, kad 2010 m. mokslo metų laikotarpiu A. K. su sūnumi A. K. praleidžia kiekvieną trečiadienį. Sūnus trečiadienį grįžta iš mokyklos į butą (duomenys neskelbtini) ir nakvoja pas atsakovę. Ketvirtadienio ryte atsakovė jį išleidžia į mokyklą. Taip pat A. K. bendrauja su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), 2010 m. mokslo metų savaitgaliais – kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 16 val., kai nevyksta šokių konkursai, o vykstant konkursams – laisvą nuo konkurso savaitgalio dieną nuo 12 iki 16 val. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia laikina bendravimo tvarka sudaro sąlygas atsakovei bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir kartu užtikrina vaiko interesų apsaugą. Ta aplinkybė, kad sūnus neturi rakto atsakovės buto nesudaro pagrindo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, kadangi buto raktas yra paliekamas pas atsakovės kaimynę. Teisėjų kolegija sutinka, kad vaikui trečiadieniais nuo pat ryto su savimi gabenti aktualias tos dienos pamokoms knygas bei šokių aprangą yra sunku, tačiau pažymi, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka šios problemos neišsprendžia. Priešingai, pakeitus nustatytą tvarką, nepilnamečiui vaikui reikėtų iki pat vakaro su savimi nešiotis knygas ir aprangą, kadangi pas atsakovę nueitų tik po šokių treniruočių. Pagal dabar nustatytą tvarką – kai sūnus po pamokų grįžta pas atsakovę – vaikas turi galimybę pamokoms mokykloje reikalingas mokymosi priemones palikti pas atsakovę bute ir jam nebereikia jų neštis į šokių treniruotę. Teisėjų kolegijos nuomone nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti laikinąją bendravimo tvarką nustatant, kad atsakovė su sūnumi bendrauja tik kas antrą savaitgalį. Kaip jau buvo minėta, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nustačius bendravimo tvarką pagal ieškovo prašymą – atsakovės galimybės dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime būtų nepagrįstai apribotos. Tokia laikina bendravimo tvarka, kurioje nustatyta, jog A. K. bendrauja su sūnumi kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 16 val., kai nevyksta šokių konkursai, o vykstant konkursams – laisvą nuo konkurso savaitgalio dieną nuo 12 iki 16 val. suderina tiek atsakovės teisę bendrauti su vaiku, tiek vaiko galimybę dalyvauti šokių konkursuose. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra tik prevencinė priemonė, ir jų pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės vienos iš šalių naudai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog ši nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovui pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties nekeisti.